Tai įrodė išradingos kaunietės, sukūrusios aksesuarų iš pačių rinktų gėlių, uogų, žolelių ir javų.
Puošmenas kūrėjos įamžino fotosesijoje „Šių laikų drąsiosios vaidilutės“.
Kūrybinių užmačių ir idėjų nestokojančios kaunietės plaukų stilistė Gintarė Eimantaitė bei floristė Justina Palinauskienė kasmet artėjant Žolinei rišdavo svarbiausius šios šventės akcentus – derliaus puokštes iš įvairių augalų, daržovių ar vaisių.
„Mūsų seneliai sakydavo: „Jeigu per Žolinę neturėsi rankoje gėlių, velnias į ją įkiš savo uodegą.“ Pagal lietuvišką tradiciją tokią puokštę per Žolinę būdavo būtina pašventinti, kad ji įgautų simbolinę prasmę.
Šįmet nutarėme į Žolinę pažvelgti kitu – naujesniu, drąsesniu ir jaunatviškesniu kampu, improvizuoti. Iš augalų sukūrėme aksesuarų, kuriuos, pasitelkus vaizduotę, galima naudoti kaip kaklo, galvos, plaukų papuošalus, diržus, apyrankes ar net keliaraiščius“, – kalbėjo G.Eimantaitė.
Laikydamosi Žolinės papročių kaunietės naudojo tuos augalus, kurie saugo namus ir sveikatą, puoselėja meilę ir draugystę, prišaukia laimę ir turtus.
Kūrėjos žino, kad žolynai ir javai turi tam tikrų magiškų savybių – pinigus neša grūdai, meilę atveda ramunėlės, smilgos išlaiko ramybę, o nuo griaustinio apsaugo šermukšniai.
„Šie augalai ir tapo svarbiausiais mūsų kurtų aksesuarų komponentais. Į juos taip pat įrišome žolynų, kitų gėlių, kad puošmenos akį trauktų spalvų žaisme, gyvumu, kompozicijos įvairove“, – kalbėjo J.Palinauskienė.
Puošmenas kūrėjos su bičiulėmis pristatė nuotaikingoje ir labai gyvybingoje fotosesijoje „Šių laikų drąsiosios vaidilutės“. Ją šalia Raudondvario dvaro (Kauno r.) įamžino fotografas Saulius Daugėla.
Žolinės aksesuarus kūrėjos žada sudžiovinti. Išmesti jų nevalia.
„Senovėje sakydavo, kad išmesta Žolinės puokštė, ypač jeigu ji pašventinta, į namus gali prišaukti nelaimių. Todėl ją reikia sudžiovinti ir laikyti. Jeigu ji supelytų, tuomet ją reikėtų sudeginti ir pelenus išbarstyti laukuose“, – tvirtino G.Eimantaitė.
