Susitikti pokalbio Nomeda pakvietė į nuostabią mylimojo dizainerio, buriuotojo Vyto Palavinsko (55 m.) sodybą Trakų rajone. Moteris čia jaučiasi tarsi ramybės oazėje, o apsilankęs supranti, kodėl.
Nomeda rodo kieme įrengtame kupole pakabintą čekiško krištolo šviestuvą, kurį būdama aštuntoje klasėje įkalbėjo nusipirkti tėvus. Ant grindų čia – menininkės piešta milžiniška musė. Šalia kūdros dar prieš kelerius metus buvo krūmynai ir šabakštynai, bet visus juos pora sutvarkė pati. Čia pat menininkė išduoda ir receptą, kaip naikino kelmus, – prieš žiemos šalčius prigręžė į juos skylių, į jas prilijo vandens, o atėjus speigui užšalęs vanduo tiesiog išsprogdino kelmus.
Čia krinta saldūs obuoliai, rūgsta prieš kelias dienas užraugti agurkai, kieme nuo vėjo pasakiškai skimbčioja kruopščiai sukabinti vėjo varpeliai. Nomeda neslepia – sodyboje ramybę randa ne tik ji, bet ir krūva draugų. Neseniai visus sukvietė į rudens uždarymo šventę – vietos čia užtenka kiekvienam, turinčiam raktą nuo jųdviejų su Vytu širdžių.
Garbingą vietą čia rado ir Vyto anapus iškeliavusios žmonos Julijos nuotraukos. Apie ją Nomeda kalba daug ir su begaline meile – onkologine liga sirgusi moteris čia minima dažnai, o vieną miegamųjų puošia nuostabi Nomedos instaliacija.
Sodyboje radusi dėžutę su mylimojo vaikų žaisliukais iš šokoladinių kiaušinių juos menininkė klijavo ant sienoje išrašytų žodžių „Kai tu šalia“ – taip įprasmino ne tik jau didelių vaikų vaikystės žaidimus, bet ir jų mamos atminimą.
„Su pagarba žiūriu į mūsų istoriją. Man nereikia, kad Vytas iki manęs nebūtų turėjęs kitų žmonių. Juk visi turime savo biografiją, praeitį, kurias reikia gerbti“, – atviravo N.Marčėnaitė.
Neseniai pasklido žinia, kad Nomedos nebelieka televizijoje, – jos laidos buvo atsisakyta po daugiau nei penkerių metų eterio. Tačiau menininkė dėl to nesisieloja.
„Gyventi gali be visko, negali gyventi tik be savo gyvybės. Tik, žinoma, turi apsispręsti – ar gyveni, ar bijai, ar nerimauji, ar liūdi, ar įsiskausmini, ar turi pretenzijų pasauliui. Ne!
Kažkas nusprendė, kad manęs nebereikia televizijoje. Matyt, tam turėjo priežasčių. Kokių galiu turėti pretenzijų? Tik begalinę padėką visiems už tą laiką, kuris praėjo.
Kaip ir buvusiam vyrui – ačiū, kad buvo 20 nuostabių metų. Kitam buvusiam vyrui dėkui už puikius penkerius metus. Ačiū, Vytai, už dabartį, kad dabar esame kartu. Niekas juk niekam nėra privaloma.
Kaip žmonės sako – aš be tavęs negalėčiau. Galėtum! Ką aš be tavęs daryčiau? Daug ką darytum! Tiesiog gera, kad mes kartu“, – svarstė žinoma moteris.
– Norite pasakyti, kad gyvenate šia diena? O svajonės?
– Absoliučiai gyvenu šia diena. O svajonė? Aš gyvenu svajonę. Galbūt kada nors norėčiau pabaigti Lizdeikos namą (Nomeda su Vytu yra įsigiję seną apleistą buvusį motelį sostinėje. – Red.), bet šiandien tai visai nėra svarbu.
Kartais sakau, jog būtų labai smagu, kad spėtume jį pabaigti. Kol aš moteriškai atsargi, Vytas vyriškai užtikrintas – ką tu, jau Kalėdas jame švęsime! Nebus taip? Ir koks skirtumas?
Štai kažkuriais metais nesugebėjome atsiminti, kur mudu pernai šventėme Naujuosius metus. Tad čia pat nusprendėme, kad dabar reikia paminėti taip, kad abu tikrai atsimintume. Dviese nuvažiavome į Lizdeikos namo statybas, nusivežėme kėdes, gražias taures, prabangaus šampano – ir puikūs Naujieji! Iki šiol abu atsimename ir šypsomės. Mūsų galvose jau dabar aišku, kaip tas namas atrodys baigtas, jis jau dabar mus džiugina.
Ateis diena – padarysim, neateis – tiesiog parduosim ir išleisim tuos pinigus.
Visą interviu skaitykite „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
