Kristina sėkmingai valdo verslą, ieško naujų plėtros galimybių su užsienio partneriais, kuria naujus nišinius produktus, taip pat mėgaujasi visaverčiu šeimos gyvenimu ir tiesiog džiaugiasi kiekviena diena.
– Kristina, pastarieji keleri metai jums buvo kupini išbandymų ir iššūkių. Didžiausias jų – autoimuninė liga. Sakykite, kaip jaučiatės šiandien?
– Ačiū Dievui, šiandien tikrai jaučiuosi gerai. Kalbant apie sveikatą, viskas ėjo ir praėjo. Sunkiausia buvo tuo metu, kai buvo išsireguliavę hormonai. Dabar viskas stabilizavosi. Jaučiuosi rami.
Persikėliau gydymą į Berlyną – gydausi pas vieną geriausių visame pasaulyje gydytojų. Aš ja pasitikiu ir tikiu. Ir man tinka viskas, ką ji rekomenduoja ir skiria.
O visa kita taip pat vieną dieną sugrįš į senas vėžes. Plaukai, kuriuos praradau ligos metu po tiek streso, hormonų disbalanso ir skausmų, man šiandien – antraeilis dalykas. Nors tikrai tikiu ir ta profesorė ne kartą sakė, kad tikrai ataugs. Pasak jos, didžiulė klaida buvo taikyti man hormoninį gydymą, jis tik dar labiau išbalansavo organizmą. Ir dabar jam tiesiog reikia laiko atsigauti.
Labai džiaugiuosi, kad vėl viskas ramu. Užtikrintai einu senu savo keliu: auginame įmones, ruošiamės Kalėdoms. Dabar mums su vyru Povilu pats intensyviausias laikas, nes reikia paruošti įmonėms dovanas, salonus paruošti kalėdiniam laikotarpiui – juos papuošti, darbuotojus parengti, apmokyti.
– Kaip po ligos keitėsi jūsų grožio suvokimas, stilius?
– Tiesą sakant, iš principo viskas pasikeitė. Pradėjau puoštis ir tuo mėgautis. Dabar, jei skrendu į Italiją, tai būtinai apgalvoju, ką rengsiuosi, kokius aksesuarus prie aprangos derinsiu. Neseniai su draugais Italijoje dalyvavome trumų medžioklėje. Visą aprangą buvau apgalvojusi ir prie miškų priderinusi! Vieną dieną kaip aksesuarą pasirinkau skrybėlę su plunksna ir ji taip derėjo prie tos vietos, medžioklinių šunų!
Išmokau džiaugtis mažomis detalėmis, gražiais daiktais. Ir visai nereikia, kad suknelės būtų „Valentino“, kartais užtenka tiesiog tam skirti laiko ir paieškoti tinkančio modelio, įdomesnio dizaino. Juk turime puikių ir lietuvių dizainerių kurtų drabužių.
Ir man gražu, kad mano dukros iš manęs perima šią savybę, – jos taip pat puošiasi, gražinasi. Kai žmogus pasipuošęs, tuomet jis iš vidaus švyti, su juo malonu bendrauti.
Drabužius aš mieliau siuvuosi: žinau modelius, kurie man tinka, turiu siuvėją. Labai gerai yra pasakiusi Coco Chanel: madinga tai, kas tinka. Aš jau pažįstu savo figūrą, žinau, kaip išryškinti ilgas kojas ir pamaskuoti tai, ką reikia paslėpti. Pavyzdžiui, kad ir kokie madingi yra aptempti lateksiniai drabužiai, jais rengtis nei mano amžius, nei statusas leidžia.
Pamėgau skrybėles – dabar jų turiu skirtingų stilių, spalvų. Jos man suteikia pasitikėjimo.
Kitas mano atradimas – ilgi chalatai. Ypač juos mėgstu kelionėse: jie ir gerai atrodo, ir su jais labai patogu. Man iš tiesų patinka nišiniai, vienetiniai drabužiai ir daiktai, geras mažų ūkių maistas, vynas.
Visą interviu skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
