Rugpjūčio pradžioje juodu su vyru verslininku Ryčiu Žvaguliu (36 m.) artimiausius bičiulius ir giminaičius sukvietė į sostinės širdyje įsikūrusią Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kur sūnus Liutauras priėmė krikšto sakramentą.
Planuoti šventę juodu pradėjo prieš daugiau nei metus. Apie pompastišką ir didelę šventę nesvarstė. Kaip ir per Lauros ir Ryčio vestuves, taip ir per Liutauro krikštynas juodu siekė surengti paprastą ir jaukią šventę artimųjų apsuptyje.
„Kartais gal galime pasirodyti nemadingi ir nepopuliarūs šituo klausimu, tačiau norėjosi kuo daugiau jaukumo, paprastumo šioje šventėje ir mums, manau, pavyko“, – šyptelėjo ji.
– Kokią reikšmę jums turi krikšto sakramentas?
– Prisimenu, jog po vestuvių su Ryčiu susėdome ir galvojome, koks mums buvo gražiausias momentas iš šios šventės. Abu vienbalsiai nusprendėme, kad tai – bažnyčioje priimtas santuokos sakramentas. Taip pat iš šios šventės tai buvo ir krikšto sakramentas, suteiktas sūnui. Tikimės, kad Liutauras, kaip ir mes, norės priimti visus bažnytinius sakramentus. Be abejonės jis turės teisę rinktis, bet kol mes galime jį paskatinti žengti tokiu pačiu keliu.
– Kodėl šiai progai pasirinkote būtent Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią?
– Kadangi mes su Ryčiu joje tuokėmės, pagalvojome, kad būtų smagu išlaikyti šią tradiciją ir ten pakrikštyti Liutaurą. Tikimės, kad tokią mūsų pradėtą tradiciją jis pratęs ir po daugelio metų, galbūt, ten net susituoks.
– Kas tapo Liutauro krikšto tėvais?
– Dėl to labai svarstėme, norėjome, kad tai būtų susituokę žmonės, kad būtų viena šeima ir pasirinkome mano sesę su vyru. Mes su sese esame be galo artimos, puikiai su ja sutaria ir Rytis.
Padarėme gražų kvietimą – atspausdinome Liutauro nuotraukas su tuomet būsimais krikšto tėvais. Šalia – palikome vietelę, kurią nutrynus atsiranda klausimas – „Ar būsite mano krikšto tėveliais?“. Taip pat kvietime buvo ir jautrus tekstas, tad visa tai pamačiusi mano sesė drauge su vyru nė nedvejojusi sutiko.
Jai Liutauras labai svarbus nuo pat gimimo. Net per gimdymą ji praktiškai dalyvavo, kad ir per atstumą.
– Viskuo rūpinotės patys. Kaip atrodė šventės planavimas?
– Visuomet prieš kokią nors šventę su Ryčiu esame įpratę pasidaryti planą – koks bus maistas, kokios dekoracijos, kokia bus šventės vieta ir kita. Iš pradžių rinkomės tarp keletos erdvių, tačiau galiausiai nutarėme visus artimiausius sukviesti pas save į kiemą.
Šventės rytas prasidėjo nuo begalės reikalų. Kadangi viską darėme patys, tam turėjome pasiruošti. Aš užsiėmiau namų kiemo dekoravimu, o Rytis – ruošė maisto produktus.
Dekoracijas mes su Ryčiu dažnai darome patys. Puošėme ir Liutauro pirmąjį gimtadienį, kuris buvo dangaus tematika. Ten vyravo debesėliai, mėnulis. Šį kartą šventės vietą papuošiau meškučiais ir balionais. Visur vyravo pastelinės spalvos.
Daugiau apie tai, kaip sūnus Liutauras pakeitė Lauros ir Ryčio kasdienybę bei su kokiais tėvystės iššūkiais jie susidūrė skaitykite šios savaitės „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
