Anksčiau profesionaliai užsiėmęs irklavimu, po patirtos peties traumos kurį laiką jis buvo pasitraukęs iš bet kokio profesionalaus sporto, tačiau noras atgauti fizinę formą ir numesti svorio motyvavo pradėti bėgioti.
„Būdamas 25 metų baigiau savo sportininko karjerą. Tuomet ir prasidėjo laisvas gyvenimo būdas, nesveikas maistas, žalingi įpročiai. 2013-aisiais jau svėriau apie 100 kilogramų, tuomet ir nusprendžiau kažką keisti savo gyvenime. Pradėjau bėgioti“, – pasakojo A.Sorokinas.
Numetęs antsvorį A.Sorokinas taip susižavėjo bėgimu, kad nusprendė šiuo sportu užsiimti profesionaliai, o galutinį apsisprendimą priimti padėjo dar ir per pandemiją prarastas darbas.
„Netekęs darbo kazino turėjau daugiau laisvo laiko ir visą jį skyriau bėgimui. O 2019 metais man pavyko laimėti 24 valandų bėgimo pasaulio čempionatą“, – sakė bėgikas.
Taip nuo pandemijos pradžios Aleksandras ir negrįžo į darbą. Dabar visą laiką jis skiria sportui.
Anot Aleksandro, bėgimas yra lengviausias būdas sportuoti, nes jam nereikia ypatingų sąlygų: tiesiog apsiauni sportbačius ir bėgi. Tačiau greitai jis suprato, kad bėgioti be tikslo jam tiesiog neįdomu, o maratonuose ir pusmaratoniuose tokio rezultato, kokio norėjo, nebūtų sulaukęs.
„Vieną kartą vaikščiodamas po parką suradau lankstinuką su kvietimu dalyvauti 100 km bėgimo varžybose Vingio parke. Ilgai nesvarstęs nusprendžiau pabandyti ir pradėjau ruoštis. Tada iki varžybų buvo likę tik 50 dienų. Dalyvavau ir finišavau. Po to savaitę negalėjau vaikščioti, nes labai skaudėjo raumenis, bet aš labai didžiavausi savimi. Tas jausmas, apėmęs po varžybų, ir buvo didžiausia motyvacija toliau užsiimti šiuo sportu“, – pasakojo jis.
– Ar kada nors teko skaičiuoti visus nubėgtus kilometrus?
– Niekada to neteko daryti, bet „Strava“ – GPS pagrindu veikiančią sporto programėlę – turiu jau penkerius ar šešerius metus ir ten pavyko užfiksuoti per 40 tūkstančių kilometrų. Kai vyksta pasiruošimas varžyboms, nubėgu 200–300 kilometrų per savaitę.
– Ką jums suteikia bėgimas?
– Bėgimas man suteikia labai daug, o dabar tai dar ir vienas pagrindinių mano gyvenimo tikslų. Žmona ir bėgimas mano gyvenime užima labai svarbią vietą.
Iš sporto aš ir uždirbti galiu. Apskritai visos mano mintys sukasi apie bėgimą. Net kai kur nors nuvažiuoju, kad ir su žmona pabūti gamtoje, visada svarstau, kur čia būtų galima pabėgioti.
– Kaip jums kilo idėja bėgti 100 kilometrų?
– Man labai patinka bėgti ilgesnes distancijas, tai mano vadinamasis arkliukas. 24 val. bėgimą esu įveikęs jau bene dešimt kartų, 100 km bėgau penkis kartus.
Anksčiau dėl šių bėgimų važiuodavau į užsienį, dabar tokį bėgimą pats su komanda organizuoju ir Vilniuje.
– Neseniai pagerinote savo paties rekordą – 100 km įveikėte per 6 valandas ir 5 minutes. Kiek laiko jums užtruko pasiruošimas ultramaratonui?
– Taip, 100 kilometrų bėgimo rekordą pagerinau antrą kartą, tačiau tik šešiomis sekundėmis. Praėjusiais metais, kai man pavyko pagerinti tą rezultatą, bėgau stadione. Tačiau, pasirodo, bėgimo trasoje negalima fiksuoti kaip rekordo. Tad pirmasis mano rekordas nebuvo įskaitytas oficialiai, todėl teko pakartoti.
O pasiruošimas truko apie keturis mėnesius. Žinoma, aš bėgioju nuolat, stengiuosi palaikyti formą, bet tas tikslingas pasiruošimas prasideda prieš 12–14 savaičių iki varžybų.
– Kaip jaučiatės du kartus pagerinęs pasaulio rekordą?
– Kai finišavau, galvoje buvo tokia tuštuma: na, va – viskas. Jaučiausi labai emociškai išsekęs. Nebuvo euforijos jausmo, kaip kitiems gali atrodyti. Tai buvo tarsi darbas, kurį reikėjo padaryti, ir aš galėjau ramiau atsikvėpti, nes viskas buvo padaryta gerai. Tačiau dabar labiausiai norisi pailsėti tiek dvasiškai, tiek fiziškai.
– Tikriausiai bėgant tokį atstumą svarbus ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Ar nebuvo momentų, kai manėte, kad jau viskas, nebegalite?
– Bėgant tikrai aplanko įvairiausios mintys. Ypač dažnai – kad nesugebėsiu įveikti atstumo. Tuomet atsiranda nepasitikėjimas savimi, panika. Dažniausiai tai būna bėgimo pradžioje.
– Iš kur jūs semiatės motyvacijos toliau bėgti?
– Mane motyvuoja pats bėgimas. Man ne tiek svarbu pačios varžybos ar rezultatas, nors jis, žinoma, visada džiugina, bet labiausiai motyvuoja noras pamatyti, kiek dar galiu pasiekti. Be to, man labai patinka pats procesas. Galimybė matyti, kiek patobulėjai, kiek patobulėjo tavo kūnas, ištvermė, suteikia didžiausią motyvaciją ir malonumą.
– Kiek laiko po tokio ultramaratono jums reikia jėgoms atgauti?
– Po 100 kilometrų varžybų tikrai reikia laiko atsigauti. Savaitę arba dvi visai nebėgioju, o tada pradedu po truputį sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Labiausiai man atsigauti padeda plaukimas, važinėjimas dviračiu, taip pat masažas, pirtys, sauna. Žinoma, kad kūnas pailsėtų, labai svarbu ir kokybiškas miegas, maistas. Po varžybų labai savęs neriboju, leidžiu sau priaugti šiek tiek svorio. Tačiau vis tiek labai prisižiūriu, nes labai mėgstu valgyti.
– Ar kitais metais ir vėl planuojate bėgti ir pagerinti savo paties rekordą?
– Kai bėgau, mintyse sau kartojau, kad tai darau paskutinį kartą, tačiau manau, jog laikui bėgant dar pabandysiu, nes dabar svarstau, kad tikrai neatidaviau tiek jėgų, kiek norėjau atiduoti. O taip nutiko todėl, kad turėjau problemų dėl skrandžio. Vis dėlto dabar daugiausia dėmesio skiriu pasiruošti 24 valandų bėgimui. Šių metų pagrindinis startas bus gruodžio mėnesį – pasaulio čempionato 24 valandų bėgimas.
– Ką dar, be bėgimo, mėgstate veikti? Kaip atrodo jūsų laisvalaikis?
– Laisvalaikiu mėgstu žaisti videožaidimus, klausytis sunkiosios muzikos. Taip pat labai mėgstu kiną, su žmona niekada nepraleidžiame filmų premjerų. Be to, abu labai mėgstame pasivaikščioti. Kai leidžia galimybės, išvykstame atostogų.
– Ką patartumėte pradedantiems bėgikams?
– Svarbu suprasti, kad drabužiai, avalynė, papildai ir pan. sudaro tik vieną procentą jūsų sėkmės. Visa kita yra darbas, bėgimo ir poilsio režimas. Viskas ateina su patartimi, nes visi mes esame labai skirtingi.
Vieniems tiks vieni bateliai ir treniruočių pobūdis, kitiems – kiti, tačiau nebijokite daryti klaidų, nes tik taip išmoksite pažinti save ir savo kūną, suprasite, kas jums geriausiai tinka.
