Per dešimtmetį moteris jau atrado savo braižą ir nuotraukų stilių vaizdo medžiagose bei tekstuose. Dabar jau ir pati, matydama savo kuriamą turinį, šypsosi, o nuotraukos patinka ir pačiai. Tačiau tobulėti ir augti dar yra kur, o tai Berta stengiasi daryti kasdien.
Tinklaraštis – iš pradžių tik receptų knygelė internete, skirta draugams ir pažįstamiems, dabar gerokai išaugęs ir vienija didžiulį būrį sekėjų – daugiau nei 70 tūkstančių.
B.Garuckę tai paskatino daugiau domėtis maisto fotografija, pradėti ruošti kokybiškesnį bei naudingesnį turinį. Moteris patikina – sėkmė tikrai neatėjo per vieną naktį, o matyti tokį turinį, koks yra dabar, prireikė ne tik laiko, bet ir nemažai jėgų, darbo bei kantrybės.
„Džiaugiuosi, kad išdrįsau pradėti rašyti, džiaugiuosi, kad nesustojau, kai atrodė, kad neliko motyvacijos, džiaugiuosi, kad turėjau galimybę augti su juo, ir dar labiau džiaugiuosi, kad per tiek metų pavyko suburti nuostabų būrį žmonių, su kuriais galiu dalytis turiniu ir gauti grįžtamąjį ryšį.
Tinklaraštis augo pamažu ir vis dar auga, kaskart šiek tiek pasikeisdamas temomis ir formatu, bet vis dar išlikdamas ištikimas receptams“, – pasakojo moteris.
Bertai jos erdvė internete – tarsi antri namai, kuriuose ji gamina, dekoruoja, kuria šventes, leidžia laiką su šeima. Būtent iš čia prieš dešimtmetį ir atėjo pavadinimas „Cukrinis avinėlis“ – jaukus, šiltas, toks, kokie yra namai ir laikas juose.
Panevėžietė, jau kurį laiką su šeima gyvenanti Vilniuje, pradėdama rašyti labai nedrąsiai pasvajodavo, kad galbūt pavyktų kada nors iš šios veiklos pragyventi, tačiau atrodė, jog visa tai pasiekti tiesiog neįmanoma. O dabar ji gali sakyti, kad svajoti reikia drąsiau, nes vieną dieną net ir nedrąsiausios svajonės yra linkusios išsipildyti.
Šiandien ši veikla – pagrindinis jos darbas, o šalia reklamų tinklaraštyje atsirado ir turinio kūrimas kitiems.
Reklamos užsakovai Bertos darbe labai įvairūs, nes čia moteris dalijasi ne tik receptais, bet ir įvairiomis lavinančiomis idėjomis vaikams, kelionių atradimais, taip pat jai kartais patinka pasidalinti namų ar švenčių dekoro idėjomis, aprangos detalėmis.
Prieš septynerius metus, gimus dukrelei Adelei, Bertos, kaip ir daugelio mamų, gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – mažas žmogus tapo prioritetu. Tad tuomet ir tinklaraštyje moteris turiniu dalijosi minimaliai – juk norėjosi kuo daugiau laiko skirti naujoms pareigoms, pasidžiaugti tuo, kad tapo mama.
„Tačiau pamažu augant Adelei tinklaraštyje pradėjo rastis naujų temų, susijusių su motinyste, – taip atsirado mažų rankučių rubrika, kurioje gana aktyviai dalinausi lavinamąja veikla su mažyle, buvo ir pirmųjų receptų atradimai, mažyliams draugiškų vietų apžvalgos.
Rašant tinklaraštį labai smagu, kad gali žaisti su rašomomis temomis, gali dalytis tuo, kuo šiuo metu gyveni“, – pasakojo Berta.
Jauna moteris atvira: būtent motinystė jai suteikė supergalių labiau pažinti ir atrasti save. Juk tai – savitas kiekvienos moters kelias, o jai šis kelias atvėrė dideles galimybes į savęs pažinimą: Berta savyje atrado nemažai dalykų, kurių netikėjo turinti.
„Kad ir kaip banaliai skamba, būti mama man yra didžiausia laimė – esu tikrai laiminga, kad gyvenimas man suteikė galimybę tapti nuostabios mergytės mama. Kokia esu mama? Prisipažinsiu – iki gimstant Adelei buvau gana kategoriška ir turėjau savęs, kaip mamos, viziją.
Bet gimus dukrytei visi tie kategoriškumai greitai išgaravo. Šiandien esu visokia po truputį – ir besijuokianti, ir retkarčiais pykstanti, ir kartais pasibaranti, ir galinti kartu paverkti, kartais nerūpestinga ir vėjavaikiška.
Man šie metai prabėgo labai greitai – kartais pagalvoju, kad kol neturėjau dukrytės, laikas taip greitai nebėgdavo. Tie septyneri metai buvo labai gausūs visko, o ypač pirmųjų kartų: ir kaip mamos, ir drauge visos šeimos“, – šypsojosi B.Garuckė.
Kiekvienai mamai savas vaikas pats nuostabiausias, tad neabejotinai ir Bertai pirmokė Adelė yra tokia pat. Moteris vis prisimena savo močiutės žodžius: „Šitas vaikas – Dievo dovana mūsų šeimai.“
Tinklaraštininkė neslepia – motinystė yra nuolatiniai ieškojimai. Tad ir auklėdama dukterį – imlią, drąsią, empatišką, retkarčiais užsispyrusią ir išdykusią mergaitę – ji nuolat ieško to, kas geriausia. Ir prisipažįsta tikrai daug ko nežinanti, klystanti, taisanti savo klaidas.
„Labai norėčiau, kad Adelė užaugtų savimi pasitikinti, žinanti, ko nori, savarankiška, mylinti, empatiška, sąžininga. Norisi, kad ji būtų geras žmogus. Laimingas. Ir labai noriu, kad mums pavyktų sukurti tikrai stiprų tarpusavio ryšį.
Tokį, kokį aš turiu su savo tėvais. Kad būtume vienas kumštis ne tik dabar, bet ir kai ji užaugs. Man šeima yra didžiausia vertybė ir didžiausias turtas, tad norisi šią vertybę įskiepyti ir mažajai“, – kalbėjo moteris.
Berta įsitikinusi, kad būtent iš šeimos mes atsinešame labai daug, nes šeima – ne tik mūsų vertybių, bet ir žvilgsnio į pasaulį pagrindas. Moteris dėkinga savo tėvams už nuostabią ir nerūpestingą vaikystę. Ji su šeima nuo mažų dienų daug keliavo po Lietuvą, vasaras leisdavo sodyboje prie ežero, kuri iki šių dienų išlikusi kaimiška ir autentiška.
„Turbūt dėl to aš taip mėgstu lietuviškus kaimus ir miestelius. Ir man nėra gražesnės šalies už Lietuvą. Esu tikra patriotė.
Mama visą laiką buvo labai rūpestinga, empatiška, jautri, tėtis kiek griežtesnis, bet kai namuose karaliaudavo trys damos, jam dažnai tekdavo griežtumą pastumti į šalį.
Kai atsigręžiu atgal, matau, kad tėvai visą laiką mums su sese buvo kaip draugai. Žinoma, buvo momentų, kai reikėjo daugiau drausmės ir griežtumo ir jie puikiai su tuo susitvarkydavo, bet auklėdami mus sugebėjo išlaikyti tokį santykį, kad su jais mes galėdavome drąsiai išsikalbėti ir visada žinojome, kad būsime suprastos.
Esu tikra, jog vaikui labai svarbus saugumo jausmas šeimoje, tad esu dėkinga tėvams, kad jie man sukūrė tą saugų uostą“, – atviravo B.Garuckė.
Aistrą maisto gaminimui moteris taip pat atsinešė iš vaikystės, mat nuo mažų dienų matė virtuvėje besisukiojančius tėvus. Ji iki šiol prisimena savaitgalio rytus, kai tėtis kepdavo jos su sese dievinamus lietinius su varškės padažu, mamos gamintus pietus ar vakarienę. Tėtis iki šiol atvažiavusias dukras savaitgalių rytais lepina tokiais blynais.
Paklausta apie savo pažinties su vyru – metais jaunesniu verslininku Gediminu – istoriją Berta šypsosi: jųdviejų pažintis visai neromantiška. Jie susitiko draugų būryje ir tik po kurio laiko porą užvaldė romantiški jausmai.
Šiandien moterį itin džiugina vyro ryšys su dukterimi. Mažoji su tėčiu turi daug bendros veiklos. Stalo žaidimus abu gali žaisti valandų valandas, vakarais skaito knygeles, savaitgalių rytais kepa karštus sumuštinius, keliauja į žygius, vasarą abu noriai mirksta ežere.
„Mes abu suprantame, kad kokybiškas laikas su vaiku ypač svarbus siekiant sukurti stiprų tarpusavio ryšį. Ir man labai gera matyti, kaip mano žmogus auga drauge su vaiku, kaip vis daugiau supranta savo vaidmenį vaiko gyvenime, vis daugiau atranda laiko, kurį gali praleisti su dukra“, – džiaugėsi Berta.
Savo tinklaraštyje B.Garuckė sekėjus stebina ne tik receptais ir nuostabiomis savito stiliaus nuotraukomis. Čia gausu ir užduotėlių vaikams, kelionių rekomendacijų, patarimų tėvams. Iš kur Berta semiasi įkvėpimo?
Šeimos namuose – gausi kulinarinių knygų bei žurnalų kolekcija, jie tikrai nedulka kampe, o yra dažnai vartomi. Be to, minčių moteris randa ir kitų nuomonės formuotojų socialinėse paskyrose, žinoma, ir internete.
Kartais idėjų kyla šnekučiuojantis su mama, sese arba drauge ar tiesiog iš kasdienybės, iš laiko kartu.
„Pavyzdžiui, įkvėpimas sukurti maisto dėžučių raštelius kilo tuomet, kai Adelė pradėjo eiti į mokyklą ir gražios, geros dienos linkėjimus tiesiog užrašydavau ranka. Vėliau kilo idėja juos tiesiog sumaketuoti su spalvingais piešinukais – Adelei ši mintis itin patiko“, – pasakojo B.Garuckė.
Vienas šeimos pomėgių – kelionės. Bertai arčiau širdies – tolimos išvykos, kuriose ji ieško pusiausvyros: nori ir pažinti šalį aktyviai keliaudama, ir pailsėti prie jūros ar vandenyno. Svečiose šalyse moteriai be galo svarbu ir maistas – užsienyje ji stengiasi paragauti kuo daugiau autentiškų tos šalies patiekalų.
„Dievinu turgus, kur galima atrasti tikrai įdomių ir neragautų skonių, patinka nedideli jaukūs restoranėliai ar kavinukės, kuriose lankosi vietos gyventojai ir kurių meniu dažnai nėra didelis. Tai vietos, kur tikrai gali padaryti įdomių kulinarinių atradimų.
Labai mėgstu keliauti Lietuvoje. Nors mūsų šalis nėra didelė, joje galima tiek daug pamatyti. Šiai vasarai su mama jau turime planų aplankyti visus Lietuvos dvarus, tikiuosi, pavyks tai įgyvendinti ir pasigrožėti jais.
Tiek kelionėse, tiek gyvenime man patinka neturėti didelių lūkesčių, nes tuomet viskas būna paprasčiau – manau, kad per dideli lūkesčiai tiesiog neleidžia mėgautis mažais dalykais, o jais man džiaugtis patinka“, – sakė B.Garuckė.
Bertos tortilijų užkandukai su sūriu ir saliamiu
Tai paprastas, greitas ir skanus vakaro užkandis.
Reikės:
kelių tortilijų
kelių šaukštų pomidorų tyrės
kelių riekučių plonai pjaustyto saliamio
saujos tarkuotos mocarelos
Tortilijas ištepame pomidorų tyre, per vidurį dedame kelias saliamio riekutes, užbarstome sūrio ir susukame.
Supjaustome į norimo dydžio suktukus.
Dedame juos į apvalią kepimo skardą ir kepame 190 laipsnių orkaitėje apie 15 min.
Iškepus išimame iš formos ir patiekiame.
