Nombeko Augustė į susitikimą sostinės centre esančioje gyvūnams draugiškoje kavinėje atskuba ne viena – ją lydi didelis šuo. Visą pokalbį augintinė Dora demonstruoja puikias manieras: gavusi skanuką ramiai ilsisi prie šeimininkės kojų ir leidžiasi glostoma kitų lankytojų.
6-erių metų Dorą, belgų malinua mišrūnę, iš prieglaudos mergina pasiėmė pamačiusi žinutę, kad įstaigoje – per daug gyvūnų. Į tokį pagalbos prašymą atlikėja sureagavo žaibiškai, nes jau kurį laiką iš galvos neišėjo mintys apie augintinį. Juk pagloboti meilės pasiilgusį šunį šiuo metu ji tikrai gali: iš kelionių neseniai grįžo, o ateinantį mėnesį didelių planų neturi.
„Pamaniau, jei prieglaudoje gyvūnams trūksta vietos, tai aš jos turiu, gal ir šuniui bus smagiau su manimi. Mėgstu miškus, laukus, palakstyti, pažaisti – tą mudvi ir darome. Taip ir pasiėmiau laikinai globai su mintimi, kad jei viskas pavyks, liksime kartu.
Kokia ji protinga! Be galo greitai mokosi, atsiskleidžia jos charakteris. Kai ją pasiėmiau, nemokėjo žaisti su žaislais. Dabar jau žaidžiame, o ji – stiprus šuo. Kai dar paės, jau neatsilaikysiu prieš jos jėgą. Gaudynėse jos pralenkti neįmanoma, nesvarbu, iš kokio atstumo ji pradeda bėgti. Žaisminga, be galo meili, atrodo, kad viską supranta“, – pasakojo Nombeko.
Jos kartu jau daugiau nei mėnesį ir šiandien mergina sunkiai įsivaizduoja, kaip galėtų šunį atiduoti. O ir bičiuliai nuolat juokauja, kad laikina globa bus amžina. Laikinai globai augintinę dainininkė pasiėmė visiškai sąmoningai – norėjo pažiūrėti, ar šuo gerai jausis jos gyvenime, kuriame nėra rutinos.
„Šiandien jau matau, kad rutinos mane moko Dora: turiu ryte atsikelti jos išvesti, o žingsnių skaičius gerokai padidėjo, su ja kasdien nukeliaujame apie 15 tūkstančių. Ji nepavargsta!“– kalbėjo Nombeko.
Šiandien merginos rytas prasideda ne nuo kavos puodelio, o nuo pasivaikščiojimo. O didžiausia pamoka jai – geležinė kantrybė, mat nesinori gyvūnui priminti nei praeities traumų, nei įskiepyti naujų baimių. Juolab kad ir iš aplinkinių apie šios veislės šunis ji girdėjo, kad su jais susitarti galima tik gražiuoju. Tad jaunos merginos pakantumas auga su kiekviena diena.
Vienos namuose augintinės dainininkė beveik nepalieka – visur keliauja kartu. O tais retais atvejais, kai tenka tai padaryti, išveda ją išsilakstyti ir išsidūkti.
Tuomet Dora namuose jos laukia rami.
„Vieną kartą grįžusi namuose suradau „pertvarkytą“ drabužių spintą, dingusius nuo spintos skanukus ir perneštus krepšius! Paprasčiausiai pasikalbėjome, kad taip daryti nereikėtų, ir dabar, prieš palikdama Dorą vieną, žinau, kad jai reikia gerai išsidūkti.
Vasaros planai po truputį pildosi įvairiais renginiais, pasirodymais, dainų rašymo stovyklomis. Dievinu karštį, tad negaliu sulaukti +30“, – šypsojosi atlikėja.
Nombeko gyvena muzika – su komanda pradėjo planuoti darbus, kurti įvaizdžius, dainas įprasminti vaizdo klipuose. Iki tol pati dar ieškojo savęs šiame kelyje, jautėsi šiek tiek sutrikusi.
„Dabar jaučiuosi susidėliojusi mintis, galvoje turiu bendrą paveikslą, su kuriuo galiu eiti pirmyn. Užaugau, nusiraminau, ir gyvenimo ritmas susibalansavo. Anksčiau tikrai buvau išsibarsčiusi, visur puoliau, viską norėjau daryti, o iš tokio visko galiausiai išėjo niekas“, – pasakojo Nombeko.
Mergina neseniai su Giedriumi Masalskiu LRT televizijoje vedė nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Ji įsitikinusi, kad televizija – galinga jėga. Socialiniuose tinkluose ją seka daugiau jaunesnės publikos, o televizija padovanojo vyresnių žmonių ir vaikų, kurie ekranus stebi su tėvais, dėmesį.
„Aš pati nesijaučiau gavusi tarsi spyrį į minkštąją, bet su komanda nutarėme, jog nereikia paleisti to gauto dėmesio, kad dabar pats laikas visa koja žengti į sceną. Nutariau nebelaukti, juk puikiai žinau, kad geros progos ateina ir praeina, o kita gali greitai nepasitaikyti“, – svarstė atlikėja.
Socialiniuose tinkluose Nombeko Augustė savo asmeniniu gyvenimu nesidalija – čia peno sielai ras jos muzikos gerbėjai, darbo užkulisių smalsuoliai, mados ir gražių gamtos vaizdų, dabar – ir šunų mylėtojai.
„Buvo laikas, kai intensyviai dalijausi ir savo privačiu gyvenimu – labiausiai po projekto „Lietuvos balsas“, kuriame dalyvavau prieš daugiau nei ketverius metus. Nesmagu pasidarė tuomet, kai sekėjai pradėjo kištis į mano gyvenimą ir komentuoti, kaip ką turėčiau daryti. Nebenorėjau to pakęsti.
Visą tekstą skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
