Anksčiau įvairius renginius mėgusi ir žurnalų viršelius, televizijos laidas puošusi Jurgita atsigręžė į save. Ji neslepia: naujas – kaip stiprios, tvirtai ant kojų stovinčios moters – etapas prasidėjo, kai 2014-aisiais subyrėjo daugiau nei dešimtmetį trukusi santuoka su milijonieriumi Ugniumi Kiguoliu (44 m.).
Kad šiandien drąsiai galėtų tarti žodžius „jaučiuosi puikiai“, prireikė nemažai laiko ir psichoterapijos, bet visas savęs pažinimas buvo vertas to.
„Nejaučiu noro būti viešumoje. Pastaruoju metu man gaila laiko vakarėliams. Ir, žinoma, prie to prisidėjo sudėtingesnis gyvenimo etapas, tad pradėjau gyventi ramiau. Nenorėjau savęs eikvoti viešumai“, – kalbėjo J.Kiguolė.
Jos dienos kaip niekada užimtos ir suskaičiuotos minutėmis. Pandemijos laikotarpiu įvyko nemažai pokyčių, prie kurių moteriai teko prisitaikyti. Šiuo metu modelių agentūroje „Supermodels“ Jurgita darbuojasi viena. Likusį laiką ji skiria studijoms, įvairiems projektams.
„Gyvenime darau daug dalykų. Nemažai laiko atima baigiamojo darbo rašymas, be to, dirbu prie aromatų kūrimo. Šiuo metu vyksta procesas, kurio rezultatas, jei viskas pavyks, pasirodys vasarą. Esu iš tų žmonių, kurie neperšokę griovio nesako „op“. Bandau visus darbus suderinti su buitimi, tad laiko išties labai mažai“, – prasitarė Jurgita.
– Netrukus bus dešimtmetis, kai apsisprendėte visiškai nevartoti alkoholio. Tikriausiai esate sulaukusi komentarų, o kaipgi linksminatės?
– Pradėjau gyventi sąmoningiau, o alkoholis prie to nedera. Nejaučiu tam poreikio. Žinoma, daug kas klausia, kaip atsipalaiduoju? O tai tikrai darau be alkoholio. Puikiai jaučiuosi ir toje kompanijoje, kuri vartoja alkoholį, bendrauju, man nebūna liūdna. Tame nematau problemos – man ir be alkoholio pavyksta linksmai leisti laiką.
– Ką jums reiškia gyventi sąmoningiau?
– Bandau tapti geresniu žmogumi: prisiimu atsakomybę už savo veiksmus, žodžius, mintis. Šiandien jaučiuosi geresnė savo versija nei anksčiau. Turiu daugiau ramybės, stiprybės, pasitikėjimo. Kaip tai išsiugdyti? Pamatyti savyje nepatinkančius dalykus ir dėti visas pastangas, kad juos pakeistum. Tai labai asmeninis, ilgas procesas. Kad tas pokytis vyktų, reikia savistabos ir valios, kad matytum motyvus ir žinotum, kodėl nori keistis.
– Daugiau nei prieš ketverius metus leidotės į kvepalų pažinimo ir kūrimo pasaulį. Kaip susidomėjote šia nišine veikla?
– Visuomet mėgau daug kvepintis ir net kolekcionuodavau kvepalus, jiems turėjau aistrą. Bet vienu metu susidomėjau jų sudėtimi, kai kurie anksčiau patikę kvepalai pradėjo nebepatikti. Pamačiau, kad Laimė Kiškūnė organizuoja parfumerininkų kursus, užsiregistravau ir baigiau mokymus. Žinių įgavau tikrai daug, tačiau, kaip ir visur, – kvepalai kuriami tik per praktiką. Iki tam tikro lygio kursuose buvau išmokusi kurti aromatus, o dabar visa tai tęsiu savarankiškai, bendradarbiaudama su kolegėmis, kurios taip pat baigusios parfumerininkų kursus.
Sukurti gerus, natūralius kvepalus – labai ilgas ir sudėtingas procesas. Tai nėra tas pat, kas kurti iš sintetinių molekulių, kurias sumaišęs gauni statišką, faktiškai nekintantį kvapą. Dirbu su natūraliomis, per laiką kintančiomis medžiagomis. Kol kas negaliu pasigirti, kad sukūriau aromatą, kuris man pačiai labai patiktų: esu savikritiška, ieškau tobulo rezultato. Esu perfekcionistė, mėgstu išbaigtumą.
– Dar viena jūsų aistra – įspūdinga akmenų kolekcija. Ar tikite jų skleidžiama energija?
– Šiuo metu mažiau į tai koncentruojuosi. Buvo etapas, kai mokiausi mineralogijos. Tame etape norėjosi pažinti kuo daugiau kristalų, įvairių akmenėlių. Norėjau jų turėti daug. Dabar intensyviai kolekcijos rinkimo nebetęsiu, bet jei kur nors keliauju, stengiuosi parsivežti ką nors įdomaus. Būna, kad ir paprastą akmenėlį iš paplūdimio pasiimu prisiminimui.
Tikiu akmenų ir kristalų poveikiu žmogui, todėl ne tik grožiuosi jais savo aplinkoje, bet ir labai mėgstu nešioti papuošalus, pagamintus iš jų.
– Jūsų įkurta modelių agentūra gyvuoja daugiau nei dvidešimt metų. Dažnai galima išgirsti, kaip verslai bankrutuoja, o po pandemijos tai jau tapo kone įprasta. Ką darėte, kad verslą lydėtų sėkmė?
– Kuriant verslą reikia apsišarvuoti kantrybe. Pačioje pradžioje mano agentūra nebuvo sėkminga – reikėjo labai daug dirbti, kad kažkas išeitų. Kartais tas darbas atrodydavo bergždžias. Bet nuoseklumas, kantrybė, tikėjimas, kad viskas pavyks, atvedė į sėkmę. Svarbiausia daryti tai, kas labai patinka. Tada neskaičiuoji laiko.
Kadangi mūsų agentūra dirba su visu pasauliu, dažnai skiriasi laiko zonos. Pavyzdžiui, dėl kinų tenka keltis labai anksti ryte, o su Amerika komunikuoti vėlų vakarą. Tad dažnai darbo diena išsitęsia.
– Kaip per visą laiką kito grožio suvokimo sąvoka?
– Su agentūra pati užaugau, keičiausi ir brendau. Tas pokytis buvo ir vis dar vyksta – tai nėra galutinis procesas. Mados rinka ir modelių pasaulis yra kintantis procesas. Labiausiai džiugina, kad po truputį keičiasi kūno formų reikalavimai, atsirado „plius“ dydžio modeliai. Mūsų agentūra Lietuvoje buvo viena pirmųjų, kuri šiuos modelius įtraukė. Tai labai skatina moteris save priimti tokias, kokios jos yra. Labai tikiuosi, kad ateityje atsiras vidutinio dydžio modeliai, tokie, kokios moterys ir yra sveikiausios ir man pačiai asmeniškai gražiausios. Kol kas šio viduriuko trūksta – yra tik mados savaitėse dalyvaujantys labai liekni arba „plius“ dydžio modeliai, kurie labai veržliai įėjo į rinką.
Kitas dalykas, į kurį labai koncentruojuosi, – žmogaus asmenybė. Modelių pasaulyje konkurencija milžiniška. Yra labai daug gražių merginų ir vaikinų, bet labai svarbu, ką tas žmogus turi viduje. Tai labai prisideda prie modelio sėkmės.
Kai vyksta modelių atranka, visuomet žiūriu ne tik į išvaizdą, bet ir į tai, kaip jie bendrauja, koks jų charakteris. Aplinkoje labai daug dirbtinumo, parodomųjų dalykų. Labai trūksta natūralumo, nuoširdumo, kuklumo. Tad man svarbu ne tik išvaizda, bet ir žmogaus vidus. Mano agentūroje yra daug modelių, kuriuose aš matau daugiau nei jų išvaizdą.
– Ar mada ir stilius daug kainuoja?
– Ne. Mano nuomone, kad būtum madingas, nebūtina turėti daug pinigų. Kaip sakoma: „Gali turėti daug pinigų, bet skonio nenusipirksi.“ Žmogus arba turi skonį, arba ne. Žinoma, jį galima išsiugdyti sekant mados tendencijas, žiūrint į viską kūrybiškiau, perkant pigesnius, tačiau tinkančius drabužius.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Stiliaus“ numeryje!
