Per pastaruosius kelerius metus jai teko įveikti ne vieną gyvenimo siųstą išbandymą – išgyventi viešai aptarinėjamas skyrybas su politiku ir verslininku Andriumi Šedžiumi (46 m.), ne kartą nusivilti nesėkmingais santykiais ir išmokti įsiklausyti į save.
Gerbėjų dėmesiu iki šiol nesiskundžianti šviesiaplaukė po šių išgyvenimų į vyrus žvelgia kur kas įtariau.
„Turiu gerbėjų, kurie norėtų su manimi išgerti kavos, tačiau pasimatymai dabar manęs nedomina. Vertinu ramybę, laiką su šeima, sūnumi, o tas, kuris norėtų užkariauti mano širdį, dabar turėtų kaip reikiant pasistengti“, – šypteli ji.
– Koks yra jūsų vyro idealas?
– Bėgant metams suprantu, kad nėra tobulų vyrų, ir aš tokio neieškau. Man svarbiausia, kad žmogus laikytųsi žodžio ir gerbtų tiek save, tiek žmogų, su kuriuo bendrauja. Išvaizda man rūpi mažiausiai, bet dėmesį dažniausiai atkreipiu į aukštesnius vyrus.
– Išgyvenote ne vienas skaudžias skyrybas. Kas tais momentais, kai būdavo sunku ir liūdna, padėdavo nepalūžti?
– Tik aš pati. Tokiais momentais suprasdavau, kad gyvenimas tuo nesibaigia ir pasaulis juk nesisuka tik apie tai. Didžiausia motyvacija žengti iškelta galva į priekį man yra vaikas. Suprantu, kad turiu jam rodyti tinkamą pavyzdį ir stengtis į gyvenimą kabintis tik dėl jo.
Man labai gaila, kad vieni ar kiti santykiai nesiklostė tinkamai. Kitiems gali pasirodyti, kad lengva viską užbaigti, bet taip nėra. Stengtis ir kovoti dėl santykių visuomet norisi, bet viena to padaryti negaliu, kai kitas žmogus to nenori ir nedaro. Stiprybės semiuosi iš savęs, iš savo patirties, nes suprantu, kad pasaulis ties vienų santykių pabaiga nesustoja.
– Dėl pastarųjų santykių buvote pakeitusi gyvenamąją vietą – persikėlusi gyventi į Palangą. Nors kurį laiką mėgavotės jausmais, vėliau paaiškėjo, kad buvote įsimylėjusi narcizą. Kada ir kaip tai pastebėjote?
– Kad suprasčiau, su kokio tipo žmogumi leidžiu laiką, pakako vieno straipsnio eilutės. Tada supratau, kad viskas. Santykių pradžioje kaltinau save, maniau, kad elgiuosi blogai. Ilgai kalbėdavomės apie mano poelgius, būdavo ir taip, kad su manimi niekas nenorėjo kalbėtis. Jis pykdavo dėl tokių smulkmenų, pavyzdžiui, kad aš dešimt minučių anksčiau ar vėliau iš kažkur grįždavau, įtarinėdavo.
Tuomet imdavo mane kaltinti, o aš sėdėdavau, analizuodavau situaciją, skaičiuodavau laiką, privalėdavau pateikti įrodymus ir panašiai. Kol visa tai aiškindavomės, mano vakaras jau būdavo sugadintas, po jo prasidėdavo nekalbadieniai. Jausdavau įtampą ką nors daryti be jo, vengdavau susitikimų su draugėmis, kol supratau, kad taip nebegaliu.
– Kokiais dar bruožais pasižymi šio tipo vyrai?
– Tokio tipo žmonės viešumoje gali elgtis visiškai kitaip nei namuose. Jie ten tampa kitomis asmenybėmis, o nuo to vaistų nėra. Skaičiau vieną knygą, kurioje rašoma, kad dar nė viena narcisistinio tipo asmenybė nebuvo išgydyta, nes keistis ir lankytis pas medikus jie nenori.
Dažniausiai jie atspindi tavo elgesį – jeigu tu nori penkių vaikų, ir jis to norės, jeigu tu nori užsiimti sportu, ir jis norės. Jie renkasi empatiškas aukas, o kai pajunta, kad esi jų valioje, ima tave kontroliuoti, o jei to nepasisekė padaryti – rodo nepasitenkinimą.
– Paminėjote, kad namuose tvyrojo įtampa. Kaip tuomet jautėsi jūsų sūnus Gabrielius?
– Tiesioginės žalos mano vaikui jis nebuvo padaręs. Jei būčiau mačiusi, kad tai vyksta, būtume tuojau pat pasukę skirtingais keliais.
Tačiau pradėjus byrėti mūsų santykiams pajutau, kad namuose tvyro įtampa. Mano vaikas labai geras. Jis nelabai suprato ir jautė, bet aš visa tai laiku pastebėjau.
Per pusantrų metų juodu nesugebėjo atrasti ryšio ar bendros veiklos, nors aš jo vaiką priėmiau kaip savo. Toks santykis su mano vaiku buvo labai nemalonus, todėl ir pasakiau šiems santykiams „stop“.
– Istorija apie santykius su narcizu pasidalijote socialinio tinklo paskyroje. Kokios reakcijos sulaukėte iš sekėjų?
– Pasidalijusi šia istorija nesitikėjau, kad bus tiek daug moterų, kurios išgyveno tą patį. Džiaugiuosi, kad laiku supratau, su kokiu žmogumi turiu reikalų, – nebuvo nei santuokos, nei vaikų, nei bendro turto.
Tačiau yra moterų, kurios su narcizais vyrais augina kelis vaikus, ne vieną dešimtmetį yra santuokoje ir nežino, kaip elgtis. Stengiausi joms patarti, bet čia iš tiesų juk kiekvienos moters asmeninis reikalas, ar nori taikstytis su tokiais santykiais, ar išsiskirti.
– Kokių patarimų davėte?
– Stengiausi jas palaikyti ir paskatinti imtis ryžtingų sprendimų, nes kitaip nebus. Tokiems vyrams reikia nubrėžti aiškias linijas. Sakoma, kad narcizus reikia užjausti, bet tai daryti per atstumą.
– Ar buvo moterų, kurios pasidžiaugė palikusios tokio tipo vyrus?
– Buvo ir tokių moterų. Kai pasidalijau šia istorija, pagal jų reakciją supratau, kad skirtingais keliais tai privertė pasukti daugiau nei tūkstantį porų. Daugelis rašė ir dėkojo man, kad pamatė savo vyrų tikrąjį veidą ir suprato, su kuo turi reikalų. Buvo ir tokių, kurios siuntė nuotraukas, kaip kraustosi. Labai džiaugiuosi dėl šių stiprių moterų, kurios dėl savo gerovės ryžosi keisti gyvenimą.
– Visai neseniai su drauge pristatėte laisvalaikio drabužių liniją „GM. Sis From Mis“. Kaip kilo tokia mintis?
– Sukurti prekės ženklą sugalvojome su geriausia drauge, su kuria bendraujame nuo mokyklos laikų. Aš ją vadinu sese. Būtent todėl ir pavadinimą sugalvojome tokį, kuris išvertus reiškia „Sesuo nuo kito pono“.
Besirinkdamos laisvalaikio drabužius ne kartą pajutome, kad tai be galo sunku, – tai trumpos kelnės, tai netinka modelis. Tad pirmiausia nutarėme pasisiūti sau, o tada kilo mintis įprasminti mūsų draugystę ir sukurti prekės ženklą.
Mums padeda keletas siuvėjų, o idėjas generuojame ir siūlome pačios.
– Ar sulaukėte susidomėjimo?
– Iš pradžių bijojome, kaip čia viskas seksis. Neturėjome didelės apgulties dėl užsakymų, tačiau dabar, po Naujųjų metų, pajutome padidėjusį užsakymų skaičių. Matome, jog žmonės domisi, vertina mūsų kokybiškus gaminius.
– Dainavimas, reklamos socialiniuose tinkluose ir laisvalaikio kostiumų verslas – kaip viską spėjate?
– Kartais man atrodo, kad aš nieko labai daug neveikiu. Būna labiau užimtų, būna laisvesnių dienų. Mintyse sukasi dar daugiau planų, kuriuos norėtųsi įgyvendinti, bet viską palieku ateičiai.
– Esate aktyvi socialiniuose tinkluose – ten dalijatės savo kasdienybe. Ar viešumas nevargina?
– Nesu iš tų nuomonės formuotojų, kurios vos atsibudusios griebia telefoną ir viską fiksuoja. Man turi būti geras ūpas, gera nuotaika, kad galėčiau dalytis savo kasdienybe.
Negaliu šypsotis, apsimetinėti ir pasakoti apie viską ar gatvėje laisvai filmuotis – tam turi būti atitinkama nuotaika.
Kai susidūriau su nemaloniais dalykais ir mano gyvenimo detalės buvo dažniau aptarinėjamos žiniasklaidoje, pajutau labai dviprasmiškus jausmus – instagrame buvau užjaučiama, mylima ir kritikuojama. Tokia viešumo kaina.
Galiu pasidžiaugti, kad privačių žinučių, kurių turinys būtų užgaulus, sulaukiu itin retai. Gražių žodžių gaunu kur kas dažniau.
Komentarų po straipsniais žiniasklaidoje niekuomet neskaitau, o jei sulaukiu privačios žinutės, reaguoju pagal nuotaiką. Blokuoju, ignoruoju arba kartais pabendrauju jų siuntėjų lygiu ir iš viso to pasijuokiu.
– Ar tokiomis akimirkomis nekyla noras išsitrinti paskyrą ir viską mesti?
– Jei noriu pailsėti nuo socialinių tinklų, padedu telefoną ir nieko į juos nekeliu. Tačiau kartais pasidalijusi patirtimi sulaukiu palaikymo ir atgalinio ryšio. Tada jaučiuosi kur kas stipresnė.
– Turite daug veiklų, auginate sūnų Gabrielių. Kaip paskirstote laiką?
– Kol sūnus būna darželyje, stengiuosi pasidaryti visus tos dienos darbus. Būna ir taip, kad nespėju pasiimti sūnaus iš darželio.
Tokiu atveju tai padaro vaiko tėtis arba seneliai. O vakarais, po darbų, mes su sūnumi džiaugiamės laiku dviese.
Einame pasivaikščioti, lankomės žaidimų kambariuose, drauge žaidžiame, piešiame, dainuojame, šokame. Mūsų ritualai žemiški, be galo gerai jaučiamės drauge ir darome tai, ką daro visos šeimos.
– Vaiko globa dalijatės su buvusiu vyru A.Šedžiumi. Kiek laiko su sūnumi praleidžia Gabrieliaus tėtis?
– Abu su vaiko tėvu reaguojame į sūnaus norus ir dalijamės taip, kaip nori pats sūnus. Kai Andrius būna Lietuvoje ir vaikas nori pabūti pas jį – išleidžiu.
– Prieš kelerius metus žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo jųdviejų su Andriumi skyrybos. Buvo juntama, kad ne visais klausimais sutariate. Kokius santykius palaikote dabar?
– Kartais sutariame geriau, kartais blogiau. Tačiau dėl to nesisieloju, mes bendraujame tik su vaiku susijusiais klausimais. Jis yra mano vaiko tėtis, tad turiu jį gerbti, o jis turi gerbti mane.
– Dėl ko tarp jūsų kyla nesutarimų?
– Norėčiau, kad bendrautume tik dėl vaiko, tačiau tai ne visuomet pavyksta. Nenoriu per daug plėstis, bet mano didžiausias noras yra su Andriumi išlaikyti tą ribą.
– Kai Gabrielius laiką leidžia su tėčiu, namuose būna ir naujoji A.Šedžiaus širdies draugė Erdvilė. Kokie jūsų santykiai?
– Su ja nepalaikome jokio ryšio. Tačiau toks sprendimas priimtas ne iš mano pusės. Ji yra jaunas žmogus be jokios patirties, turi labai daug pykčio ant manęs. Manau, kad dėl to kaltas amžius.
– Kaip ji sutaria su Gabrieliumi?
– Būna visko. Kartais Gabrielius nori pas tėtį likti ilgiau, kartais paskambina vakare ir prašo parsivežti namo. Jis man nieko nepasakoja, bet tikriausiai namuose tvyro įtampa, kurią jis kartais jaučia.
– Sakoma, kad vaikai yra tėvų atspindys. Kokių savo bruožų sūnuje pastebite?
– Pastebiu viską, kas geriausia. Gabrielius yra labai mielas vaikas. Ir aš jį, ir jis mane vadina įvairiausiais mažybiniais žodžiais. Kadangi namuose neturime griežtų taisyklių, jis visuomet atsipalaidavęs, gerai jaučiasi ir, kaip ir aš, spinduliuoja ramybe.
