Pora kartu nebegyvena pusantrų metų, tačiau ši žinia žiniasklaidoje pasirodė tik prieš kelis mėnesius. Iš pradžių Oksana ir Simas siekė išsiskirti draugiškai, deja, taikiai susitarti jiems nepavyko. Skyrybos oficialiai persikėlė į teismą.
„Kažkur užkliuvome, nesusikalbėjome...“ – tarstelėjo Oksana.
Prieš ketverius metus šeimą jau buvo ištikusi krizė, tuomet ją kartu įveikė dėl sūnaus Dominyko (7 m.). Vis dėlto O.Pikul atvira – palaipsniui atėjo suvokimas, kad juodu negali gyventi šeimoje.
„Galiu patikinti, kad dėl skyrybų nekalti tretieji asmenys. Taip pat būtų juokinga, jei sakyčiau, kad po dešimtmečio kartu nesutapo charakteriai.
Kai gyveni su partneriu, nesi tokioje pat stadijoje, kai susipažįsti: žmogus auga arba ne, būna geriausias draugas ir partneris arba ne.
Prieš ketverius metus mūsų susitaikymą padiktavo sūnus. Dauguma žino, kad vaikai formuojasi iki septynerių. To sprendimo absoliučiai nesigailiu. Jei viskas grįžtų atgal, ko gero, vėl padaryčiau tą patį“, – svarstė O.Pikul.
Oksana džiaugiasi, kad lengviau išgyventi sunkų etapą jai padėjo mėgstamas darbas, veikla, tvirtas pačios susikurtas pamatas po kojomis.
Moteris gyvena lyg sūkuryje: prieš kelerius metus ji atidarė savo grožio saloną, yra viena populiariausių Lietuvos vizažo meistrių – veda įvairius mokymus užsienyje, nuolat pati tobulėja, be to, nepamiršo ir kitos širdžiai mielos veiklos – scenos. Nors O.Pikul paroje pritrūksta laiko sau, jos mintyse kirba ir daugiau verslo idėjų.
„Skatinu visas moteris ne sėdėti, o realizuoti save. Kai turi stiprų pagrindą, pajamas, sukurtą gyvenimą, nebaisūs jokie smūgiai – tu juos pakelsi“, – įsitikinusi Oksanos Pikul grožio namų savininkė.
Šiandien jos akys švyti. Nors apie naujai užgimusią meilę Oksana kalba itin atsargiai, socialiniame tinkle vis dažniau matyti mylimojo verslininko Vaido Akramavičiaus dovanotų įspūdingų puokščių nuotraukos, jo rodomas dėmesys.
„Esu ir moteriška, ir tuo pat metu valdinga, pragmatiško charakterio – kai kur šalta. Pasakysiu paprastą dalyką – mano širdį užkariautų tik tas, kuris mane apgaubtų pagarba ir rūpesčiu. Tai svarbiausi dalykai santykiuose. Kalbu apie bendrą pagalbą moteriai, tiesiog skambutį ir pasiteiravimą, kaip tu jautiesi. Tai paprasti dalykai, kurie moterį traukia“, – šypsojosi Oksana.
– Kokius jausmus per pastaruosius skyrybų metus išgyvenote?
– Nepatikėsite, bet šių skyrybų neišgyvenau taip, kaip išgyvenau prieš ketverius metus. Tokio kartėlio jau nebuvo. Gal todėl, kad jau buvau per viską perėjusi, patyrusi nusivylimą. Galiu drąsiai pasakyti, kad tvirtai ant kojų stovinti, dirbanti ir stabilias pajamas turinti moteris tokius dalykus išgyvena lengviau.
Esu iš tų moterų, kurias nėra taip paprasta ir lengva užgauti. Esu Ožiaragis – sakoma, kad šio Zodiako ženklo atstovai yra labai šalti. Esu užgrūdinta, tam tikrose situacijose šalta, mėgstanti adrenaliną, todėl tai, kas išmuša iš vėžių ar skaudina, mane tik skatina eiti į priekį. Kad ir kaip keistai skamba, taip yra.
– Ar yra dalykų, už kuriuos norėtumėte padėkoti buvusiam vyrui Simui?
– Žinoma. Už nuostabų sūnų. Bet kokiu atveju su žmogumi gyvenau dešimt metų. Kai jį sutikau, jis dovanojo man daug skirtingų emocijų, pamokų.
Manau, kad nuo vyro priklauso ir moters stiprybė. Galiu pasakyti, kad tokią, kokia esu dabar, jis mane ir sukūrė: stiprią ir savarankišką moterį. Už tai galiu jam pasakyti nuoširdų ačiū. Jei būčiau per daug išlepinta, tikriausiai dabar nemokėčiau savarankiškai gyventi.
Šios skyrybos abipusiškai naudingos – vienas kitą išmokėme skirtingų dalykų. Po visko anaiptol nenoriu blogu žodžiu minėti buvusio vyro.
– Ką pasakėte sūnui, kai nusprendėte sukti skirtingais keliais?
– Tai per daug jautru. Apie sūnų šioje situacijoje nenoriu kalbėti.
– Ką patartumėte kitoms moterims, kurios bando klijuoti santuoką dėl vaikų, nedrįsta skirtis?
– Pirmiausia tikriausiai visos turi vadovautis širdimi ir susidėlioti gyvenimą taip, kad pačios būtų laimingos. Ar nuspręstų skirtis, ar gyventi kartu – tai kiekvieno asmeninis reikalas, ne kitų.
Moteris žino, kada ji jaučiasi geriausiai. Jei nusprendžia likti šeimoje dėl vaiko – tai tik jos pačios sprendimas.
Jeigu partneriai suvokia, kad geriau gyventi skyriumi ir jie abu bus laimingesni, tai lygiai taip pat gerai, nes tai – pasirinkimas.
Galbūt yra problema, kad nemažai moterų nėštumo metu iškrinta iš darbų, nemažai paaukoja savo laiko, poilsio dėl vaikučio. Sunku, bet reikėtų stengtis neiškristi iš veiklos, visada turėti savo saugumo garantą – darbą.
– Koks dabar etapas jūsų asmeniniame gyvenime?
– Žinoma, dabar naujas etapas. Daug kas keičiasi – pradedant nuo laisvalaikio leidimo būdo, baigiant savijauta.
– Šiandien jūsų širdyje yra meilė?
– Apie meilę dar anksti kalbėti. Tai toks dalykas... Ką man reiškia meilė? Moteriai tai labai reikalingas jausmas. Tai viena varomųjų jėgų. Kai moters akys laimingos, tai akivaizdu. Visiems to jausmo reikia. Dabar jaučiuosi puikiai. Esu patenkinta, manau, tai matyti.
– Ar norėtumėte dar kartą sukurti šeimą?
– Jei būtumėte manęs to paklaususi prieš metus, būčiau sakiusi, kad tikrai ne. Tuomet norėjau tiesiog ramybės. Bet gyvenimas kupinas siurprizų ir ne veltui sakoma, kad niekada nesakyk „niekada“. Bijau ką nors ir sakyti.
– Juk ne visada norisi dalytis asmeniniu gyvenimu. Kaip susitvarkote su žinomumu, kai nenorite, kad tam tikri dalykai pasiektų visuomenės ausis?
– Pati į pramogų verslą atėjau jauna. Daug metų užsiimu įvairia veikla, tad išmokau susitvarkyti, susigyventi. Tai man nebėra koks nors trikdys. Aš puikiai susitvarkau su tuo žinomumu! Juk pati reguliuoju, kada, apie ką ir kaip noriu kalbėti, ką apie asmeninį gyvenimą noriu pasakyti. Aš leidžiu tik tiek, kiek pati noriu leisti.
O kalbant apskritai apie populiarumą, dabar ne vienas žmogus siekia būti dar žinomesnis, nes, sutikite, tai yra didelė finansinė nauda.
– Užsiminėte, kad kartais būnate šalta. Kas suminkština jūsų širdį?
– Vaiko skambutis ir pasakymas „Labas, mama“. Mane, kaip moterį, pravirkdyti sunku, bet, žinoma, yra tokie dalykai kaip moteriški hormonai. Būna, kad kartais norisi savęs pagailėti, bet vėliau iš to tik pasijuokiu.
– Kokia esate Dominyko mama?
– Maniau, kad esu griežta, bet pasirodo, kad ne. Esu ir gana atlaidi – galbūt kur nors reikėtų griežtesnio žodžio. Bet tai yra subtilūs auklėjimo dalykai.
Esu iš tų mamų, kurios maksimaliai stengiasi vaikui skirti laiko ir suteikti įspūdžių. Jį augindama bandau atsiminti, kokia aš tuo metu buvau, apie ką svajojau, kaip jaučiausi, kas man buvo linksma ir smagu, ką aplink save mačiau. Todėl labai stengiuosi Dominyką nuskraidinti atostogų, parodyti jūrą, kartu keliauti į kiną, žaisti mašinėlėmis, leisti jam išteplioti sieną. Noriu, kad jis pajustų vaikystę ir turėtų pačius geriausius prisiminimus.
Dominykas mane stebina gera atmintimi. Man jos labai trūksta, bet sūnus viską atsimena ir dar man primena. Duok Dieve, kad jam tai gyvenime padėtų.
– Beveik prieš trejus metus, kai pasaulį temdė pandemija, jūs atidarėte savo grožio saloną. Tuomet dauguma sužinojo, kad vizažo meistre dirbate jau daug metų. Ar galite pasakyti, kad tai buvo tam tikras lūžis?
– Manau, kad taip sutapo. Kai dar remontavau saloną, daug kas nežinojo, ką aš veikiu. Bet tuo pat metu aš investavau daug laiko į save – dalyvavau Lietuvos čempionatuose, daug dirbau su žiniasklaida, socialiniais tinklais pateikdama nemažai darbų. Bet, žinoma, negaliu pasakyti, kad įkurtas grožio salonas nepridėjo dar daugiau žinomumo.
Daug metų puoselėtą svajonę man pavyko įgyvendinti. Manau, jog tai ir kitiems suteikė motyvacijos, kad jei tik labai nori – viskas įmanoma.
– Vizažo meistre dirbate 18 metų, tačiau ne tik pati vedate mokymus, bet ir nuolat mokotės, skraidote į įvairiausius kursus.
– Tokioje sferoje kaip grožio paslaugos būtų didžiausia klaida meistrui nesitobulinti, dirbti ta pačia tėkme. Tokios profesijos reikalauja žinių atnaujinimo, domėjimosi rinka, tendencijomis. Vizažo pasaulyje viskas kinta kosminiu greičiu, atsiranda naujovių, kitokių technikų. Jei nori ir toliau būti pripažintas ir geriausias, privalai į save investuoti, tobulėti, nesustoti. Ši taisyklė galioja ne tik grožio pasaulyje, daugumoje darbų.
– Buvo metas, kai jūs populiaresnė buvote kaip dainininkė, „Naujųjų pupyčių“ narė.
– Dabar tikrai labiau mane žino kaip grožio salono savininkę ir vizažistę. Bet jei kalbėtume apie praeitį, tuo metu nebuvo socialinių tinklų, nebuvo jų galios. Reklama būdavo iš lūpų į lūpas arba kas nors apie mane parašydavo spaudoje. Ko gero, būtent todėl nedaug kas ir žinojo apie mano kitą mėgstamą veiklą.
Esu baigusi kosmetologijos studijas ir papildomai, per laisvadienius, dažydavau moteris įvairioms šventėms. Tuo metu vizažas buvo reikalingas, bet tikrai ne tiek, kiek dabar. Per šiuos metus ši specialybė tapo labai populiari ir dabar sunku įsivaizduoti, kad moteris ateitų į kokią nors šventę nepasidažiusi. Pačiai mokėti pasidažyti ar eiti pas specialistą tapo norma.
Ši veikla suteikia daug malonumo, todėl tiek metų aš investavau savo laiką, žinias ir stengiausi šioje sferoje būti geriausia.
Scena ir toliau liko mano pomėgiu. Kai važiuoju į renginius ar koncertus, sutinku pažįstamų scenos partnerių, man smagu pasikalbėti, kartu praleisti laiką. Be to, mes su kolege Monika Kvietkute puikiai sutariame, mūsų požiūris į sceną sutampa, tad iš jos pasitraukti nesiruošiame.
– Turėdama grožio saloną tikriausiai nesukate galvos dėl grožio procedūrų – jos visada šalia.
– Tikrai norėčiau daugiau save prižiūrėti ir palepinti. Kiekvieną dieną lepintis masažu, keliauti po šiltuosius kraštus, miegoti iki dvyliktos valandos ir maitintis tik labai skaniu maistu. Bet yra, kaip yra. Yra rutina, būtini darbai, tad kad ir kaip stengčiausi, visuomet pritrūksta laiko sau.
Pirmiausia mano gyvenimo žemėlapyje yra sūnus, vėliau – darbai ir tik tada grožio ritualai. Jau dabar esu susiplanavusi 2023-iųjų vasaros atostogas su šeima, nes žinau, kad kitu atveju aš jų neturėsiu. Turiu mokėti planuoti ir susidėlioti savo grafiką į priekį.
Tačiau yra tam tikri ritualai, kuriuos susiplanuoju prieš porą mėnesių, kad darbai nesutrukdytų jų atlikti. Tai estetiniai dalykai, kurie, manau, kiekvienai moteriai privalomi: manikiūras, pedikiūras, kosmetologo paslaugos, plaukų priežiūra. Be to savo gyvenimo neįsivaizduoju, tai tiesiog estetika. O jei yra laiko, pasilepinu naujomis procedūromis.
Labai mėgstu sportuoti, tačiau, pripažinsiu, pastaruoju metu tam laiko pritrūksta. Dėl to save labai baru. Bandysiu grįžti į ritmą ne dėl kūno linijų, o dėl bendros savijautos po sporto.
Dietų nesilaikau, bet stebiu, kad produktai šaldytuve būtų ekologiški, švieži, sveiki, – juk namuose yra augantis Dominykas.
– Nesuklysiu pasakydama, kad prieš gerą dešimtmetį jūs su merginomis drąsiai kalbėjote apie įvairias injekcijas, buvote plastinių operacijų pradininkės – tuo laiku tai visus stebino. Kaip, jūsų nuomone, keitėsi požiūris į grožio peilį?
– Tai tapo absoliučia norma. Pas mane apsilanko labai daug moterų ir galiu pasakyti, kad net kukliausių specialybių atstovės naudojasi paslaugomis, apie kurias prieš dešimtmetį niekas nedrįsdavo net kalbėti.
Kosmetologija žengia į priekį. Visos grožio injekcijos atliekamos labai subtiliai, atsirado geresnių priemonių, žinių, kaip tai padaryti tobulai. Plastinės operacijos tapo visoms pasiekiamos – už jas dabar galima atsiskaityti išsimokėtinai.
Prieš dešimtmetį mes buvome pradininkės, o dabar nieko nebenustebinsi. Dirbdama tokioje srityje nustojau vertinti žmogaus išvaizdą ir jo norus, invazijas į jo kūną. Visi esame skirtingi – priimu tokią moterį, kokia ji ateina pas mane. Niekada nepasakysiu, kad ji ko nors per daug prisileido arba kad reikėtų tai padaryti. Kai moteris jaučiasi graži sau, ji skleidžia pasitikėjimą, yra laiminga ne tik pati, bet ir jos šeimos nariai. Pasitikėjimas savimi labai stipriai juntamas. Todėl jeigu moteriai kažkas atrodo gražu, ji turėtų nekreipti dėmesio į kitų nuomonę.
– Kokios naujos idėjos sukasi jūsų galvoje?
– Galvoju dešimt metų į priekį ir pasiplanuoju dešimt žingsnių. Pati save stebinu, bet šiuo metu tos idėjos susijusios ne visai su grožio pasauliu. Man visuomet patiko, kad verslas gali remti verslą.
Tai reiškia, kad jei viena tavo sritis duoda ne tokį pelną, kaip norėtųsi, kitas tavo verslas gali paremti. Taip neužgesini to nepelningo, nes vis dar juo tiki. Svarstau turėti ne vieną verslą. Dirbu tuo klausimu, kuriu dar vieną projektą. Apie jį dar niekas nežino, bet, tikiuosi, greitu laiku sužinos ir jis išvys dienos šviesą.
Man visuomet buvo įdomu save išbandyti kur nors kitur. Esu žmogus, kuriam patinka adrenalinas. Aišku, moteris nėra vyras – ji nerizikuos viskuo. Ji rizikuos tik dalele, kad liktų saugi, – tokia jau moters priedermė. Esu atsargi, bet tikrai mėgstu riziką, o jei nepavyks – važiuosiu toliau.
Neneriu stačia galva, apžiūriu rinką, domiuosi ir tik tada žingsnis po žingsnio išdrįstu. Verslas, mano darbai man yra azartas, bet nebūtinai gali būti laimėtojas.
Aš visada tai priimsiu, kad ir koks būtų rezultatas. Visada tikėsiu savo idėjomis.
