Idėja įkurti veiklių ir verslių moterų verslininkių klubą Dovilei kilo tuomet, kai ji, būdama vos 22-ejų, pradėjo savo pirmąjį verslą Tenerifėje. Mat savo artimoje aplinkoje ji neturėjo žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie verslą, iš kurių sėkmių ir nesėkmių pati galėtų mokytis ir tobulėti.
„Tada man to labai trūko, tad ir pradėjau svajoti apie tokią platformą – erdvę, kurioje pašnekesiai suktųsi būtent apie verslą, asmeninį tobulėjimą, tikslų siekimą ir su tuo susijusius iššūkius.
Po vienos laidos apie save kartą gavau daugybę moterų žinučių. Vienos klausė, kaip susiplanuoti vestuvės Tenerifėje, kitos – kaip pradėti verslą, kaip jame išsilaikyti, kaip nugalėti baimes ir pan.
Tų moterų buvo tikrai daug, niekaip nebūčiau spėjusi visoms atsakyti, todėl sugalvojau sukurti feisbuko grupę ir ten pakviesti jas visas, o pirmas į galvą atėjęs tos grupės pavadinimas buvo „She Is Glowing“.
Kurdama šį pavadinimą galvojau apie moterį, kuri realizuoja save, imasi širdžiai mielos veiklos, įsivaizdavau ją natūraliai spindinčią, švytinčią. Pradžia ir buvo tų moterų pašnekesiai“, – prisiminė Dovilė.
Stebėdama grupės moterų pokalbius Dovilė pastebėjo, kad nuolat kartojasi tie patys klausimai ir ryškėja moterų poreikiai, – jos ieško kokybiškų kursų internetu, svajoja dalyvauti naudos duodančiuose renginiuose, megzti pažintis su kitomis veikliomis moteris, ieško savo veiklos sklaidos galimybių, nori nuolat tobulėti.
Būtent tuomet ir kilo mintis visus šiuos dalykus sudėti į vieną platformą, į kurią, sumokėjusios simbolinį nario mokestį, galės prisijungti tobulėti norinčios moterys. Tokia buvo „She Is Glowing“ klubo, dabar jau vienijančio pusantro tūkstančio lietuvaičių, pradžia.
„Klubas skirtas ne tik savo verslą jau turinčioms ar norinčioms jį pradėti moterims. Gal moteris dirba mėgstamą darbą, neketina kurti savo verslo, bet nori ugdyti viešojo kalbėjimo, asmeninių finansų įgūdžius – čia laukiame ir tokių. Lapkritį šiam klubui suėjo dveji metai ir viskas sklandžiai auga, einame pirmyn.
Ar vyrai mūsų nekaltina diskriminacija? Ne! Bet moterys vis papasakoja, kad vyrai mėgsta mūsų pasiklausyti ne tik viena ausimi, bet dažnai ir abiem. Mūsų temos tikrai skirtos ne tik moteriškai auditorijai, jos puikiai tinka ir vyrams. Tiesiog pirminė mano mintis buvo erdvė moterims, nes, mano akimis, būtent jos turi daugiau bendrų temų – kad ir motinystę bei verslą“, – pasakojo Dovilė.
– Bendraujate su daugybe moterų. Ką dažniausiai girdite? Kokie sunkumai šiandien slegia moteris verslininkes, kokias problemas jos įvardija, kokiomis nuotaikomis gyvena?
– Svarbiausia tema ne tik šiandien, bet visąlaik – nepasitikėjimas savo jėgomis: ar sugebėsiu, ar tikrai pavyks, ar žinau pakankamai? Net moterys, daugybę metų dirbančios kurioje nors srityje, suabejoja savo gebėjimais ir žiniomis.
Jei netyčia atranda kokią nors smulkmeną, kurios nežino, puola į mokslus ir siekia tobulinti savo žinias. Moterys sau kelia labai aukštus reikalavimus.
Lietuvos moterims labai svarbu sukurti kokybišką produktą. Joms reikia ne tik verslo finansinės grąžos, bet ir emocinio pasitenkinimo, klientų atsiliepimų, vertės, matymo, kad savo veikla prisideda prie geresnio pasaulio, prasmės.
Dar pridėsiu ir tai, kad moterys tikrai laisvėja ir pradeda matyti galimybes. Jos jau tiki, kad gali pačios susikurti darbo vietą, imtis kokio nors verslo. Nemažai moterų apie savirealizaciją ir ką iš tiesų nori veikti gyvenime dažniausiai susimąsto išėjusios motinystės atostogų. Paauginusios vaikelius jos dažnai nebegrįžta į buvusį darbą arba kardinaliai keičia karjeros kryptį.
– Sakote, kad moterys dažnai abejoja, dvejoja, nesiryžta imtis pokyčių čia ir dabar. Ar pati esate išgyvenusi šiuos jausmus, ar žinote, ką reiškia dvejonės dėl savo pasirinkimų?
– Būtų kvaila sakyti, kad ne. Žinoma! Kai pradėjau savo pirmąjį verslą– vestuvių Tenerifėje organizavimo – buvau labai jauna, ką tik baigusi universitetą. Neturėjau nei verslo kūrimo, nei vestuvių planavimo patirties. Negana to, verslą pradėjau svetimoje šalyje.
Tuo metu man atrodė, jog man dvejonių kyla dėl to, kad tik pradedu. Tačiau dabar žinau – visada, net ir imantis trečio ar ketvirto verslo, turi dvejonių. Paleisdama „She Is Glowing“ jaudinausi ir abejojau ne mažiau, nors patirties versle jau turėjau kur kas daugiau nei iš pradžių.
Baimė, manau, niekada niekur nedingsta. Eini su baime, padarai ir tik tada supranti, kad nebuvo taip baisu. Ir kito kelio nėra. Ateina laimė, pasitenkinimas savimi ir tik tai padeda išdrąsėti.
– Vienas aktualiausių dalykų šiandien yra socialiniai tinklai. Jūs – ne tik aktyvi jų naudotoja, bet ir organizuojate mokymus, kaip čia sublizgėti. Tačiau vis dažniau girdime, kad instagramas – ne tikra, o pagražinta realybė, daranti itin neigiamą poveikį sekėjams.
– Socialiniai tinklai – svarbi mano veiklos dalis, skiriu jiems laiko ne tik rodyti save, bet ir stebėti žmones, kuriuos juose seku. Man instagramas – įkvėpimo ir žinių dalis. Labai atidžiai renkuosi, ką noriu sekti, ir tai primygtinai rekomenduoju visiems.
Man įdomūs žmonės, kurie edukuoja sveikatos, verslo temomis, iš kurių galiu gauti naudingos informacijos, kurie padeda labiau suprasti mados tendencijas. Ir man neatrodo, kad aš susikuriu iliuziją.
Atsakomybę už savo turinį, mano akimis, turėtų prisiimti patys to turinio kūrėjai. Jie turėtų piešti realistiškesnį scenarijų. O mums reikia dar kartą pagalvoti, ką mes sekame ir kokios naudos iš to gauname.
Jei jaučiame, kad socialiniai tinklai sukelia neigiamų emocijų, neprivalome sekti, o sekdami, tarkime, daug po egzotiškas šalis keliaujančių ir prabanga besimėgaujančių turtuolių paskyras nervintis. Man tai nesukelia blogų emocijų, bet jei kam nors sukelia – atpažinkite savo emocijas ir geriau sekite tuos, kurie rodo, kaip keliauti su minimaliomis išlaidomis arba kaip stilingai atrodyti perkant paprastose parduotuvėse, o ne kas savaitę išpakuojant naujas dizainerio rankines.
– Ko jūs pati niekada nerodytumėte smalsiai visuomenei?
– Man aktualios temos susijusios su mano veikla. Nejaučiu didžiulio poreikio labai daug dalintis asmeniniu gyvenimu. Kita vertus, suprantu, kad mano sekėjams svarbus tas žmogiškasis ryšys. Neslėpiau savo sužadėtuvių, neplanuoju slėpti ir vestuvių.
Tačiau tikrai nemanau, kad norėdama būti aktyvi ir matoma socialiniuose tinkluose turiu atverti visą savo širdį. Pagalvokime, juk viena įkelta istorija yra 15 sekundžių mano gyvenimo. Tarkime, per dieną aš ar koks nors kitas žmogus į socialinius tinklus įkelia 8 istorijas. Tai viso labo dvi minutės mano dienos. Kokia maža dalis! Jei nori būti aktyvus socialiniuose tinkluose, net ir tai darydamas neprivalai dalintis absoliučiai viskuo.
Pavyzdžiui, nuvykusi į pajūrį tikrai galiu skirti tam šiek tiek laiko ir pasidalinti dviem minutėmis savo gyvenimo. Man lieka 23 valandos ir 58 minutės. Svarbu atsirinkti, kuo nori dalintis. Viskam yra saikas.
Nejaučiu poreikio nuolat dalintis savo šeimos, santykių detalėmis, bet esminiais dalykais pasidalinti man smagu, nes jaučiu, kad turiu labai palaikančią bendruomenę, kuri džiaugiasi kartu su manimi.
– Jūsų profilis – atviras. Jus seka ir paauglės, ir brandžios moterys, ir, tikiu, kaip gražią moterį – vyrai. Ar jaučiate atsakomybę ir kokią savo auditorijai?
– Visada! Visada pagalvoju, kad mano įrašai gali pasiekti pačią įvairiausią auditoriją. Ir visada prieš paspausdama dalijimosi mygtuką apsvarstau, ar nieko neįskaudinsiu, ar niekas nepasijus blogai, kokią žinutę siunčiu visuomenei.
Tikiuosi, kad taip ir yra, kad ir jaunos merginos mano turinį žiūri dėl verslumo įkvėpimo. Labai smagu matyti, kokie smalsūs yra jauni žmonės. Pavyzdžiui, nors „She Is Glowing“ klube daugiausia 22–45 metų moterų, jame turime ir septyniolikamečių, aštuoniolikamečių, kurioms įdomūs verslo dalykai, kurios dar besimokydamos mokykloje svajoja apie savo veiklą ir siekia įgyti naujų žinių.
Noriu, jog nuo pat pradžių merginos žinotų, kad neturi būti gimusios turtingoje šeimoje ar turėti turtingą vyrą, kad galėtų pradėti savo verslą. Visuomet pasakoju savo istoriją, kaip būdama studentė dirbau paprastus darbus: barmene naktiniuose klubuose, futbolo stadionuose ir panašiai. Puikiai žinau, ką reiškia gauti minimalią algą. Pasakoju, kaip pirmąjį verslą pradėjau iš arbatpinigių, ir džiaugiuosi, kai tai įkvepia kitas moteris. Jos patiki, kad tai įmanoma kiekvienai.
– Neseniai „Lietuvos ryto“ televizijoje pradėta rodyti jūsų vedama laida „Gyvenimas versle“. Ar įsivaizdavote, kad kursite laidą ir kviesite žiūrovus prie ekranų?
– Jei tai nebūtų laida apie verslą, manau, nebūčiau sutikusi tapti laidos vedėja. Man labai įdomus žurnalistikos pasaulis, o čia jis dar susipynęs ir su verslo pasauliu, tad išgirdusi entuziastingą laidos prodiuserės Gintarės Kreipavičiūtės pasiūlymą tiesiog negalėjau atsisakyti!
Nuoširdžiai manau, kad turiu verslumo gyslelę, tad man susipažinti su kitokiais, labai skirtingais, verslais be galo įdomu. Kas slepiasi už to verslo, kaip viskas prasidėjo, kaip einasi, kokie iššūkiai ir kaip juos įveikti – tai ne tik įdomu, bet ir naudinga. Iš kitų verslininkų patirties galime daug išmokti, o aš juk konsultuoju moteris.
Mes naudojamės paslaugomis, perkame produktus, bet nežinome, kokie žmonės, investicijos, istorijos už to slypi, iš ko išaugo dabartinė sėkmė. Su laidos kūrimo komanda lankome įvairias verslo įmones, net tokias kaip krematoriumas ar laidojimo namai.
Per filmavimus jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, nejaučiu jokio streso. Mėgaujuosi kiekviena istorija. Jei nebūčiau vykusi studijuoti komunikacijos į Angliją, Lietuvoje planavau stoti į žurnalistiką – mane tai labai traukia. Tad mano mokslai – komunikacija ir verslas – šioje laidoje puikiai dera.
– Esate sakiusi, kad bijojote savo trisdešimtmečio. Kaip šiandien jaučiasi jau trisdešimtmetė Dovilė?
– Nuostabiai gerai! Dar daugiau pasitikėjimo savimi, dar daugiau entuziazmo, dar daugiau žinių. Jei ir toliau su kiekvienais metais taip bus, palaukite, kol man bus 60! Visai nebuvo ko bijoti.
Ir sau dvidešimtmetei šiandien pasakyčiau – tik pirmyn, mergyt. Per bandymą, per žiūrėjimą plačiau, per pasimatavimą to, ko trokšti, per savęs pažinimą. Juk būtent mėgstama ir įkvepianti veikla ir prideda to švytėjimo.
– Gyvenote saulėtoje Tenerifėje tarp palmių ir vandenyno, turite ten savo verslą, kodėl grįžote į palyginti niūrią Lietuvą?
– Kai dangų čia užtraukia cepelininiai debesys, ir pati savęs to vis klausiu. (Juokiasi.) Taip, kartais tokių minčių būna. Bet tuomet prisimenu, kad Tenerifėje aš tiesiog netilpau, – man ten buvo per mažai veiksmo, per mažai žmonių, per mažai iššūkių ir galimybių.
Taip, ten pradėjau savo verslą, bet man reikėjo daugiau. Tenerifė puiki kurį laiką pagyventi, kai nori sėslesnio gyvenimo, ten gera auginti vaikus. Kas žino, gal ten dar grįšiu. Vestuvių organizavimo verslas ten vis dar puikiai einasi – komanda tebedirba, o aš tiesiog ne tiek daug sukuosi jo kasdienybėje.
– Apie vestuves ir jų organizavimą žinote jei ne viską, tai labai daug. Pernai susižadėjote su mylimuoju K.Schukowski, tad apie kokias jųdviejų vestuves svajojate?
– Vestuvės vyks Ispanijoje kitų metų birželį. Man svarbiausia – tinkamas vyras. Čia jau deduosi varnelę – Kai toks ir yra. Daug metų organizuodama kitų vestuves mačiau begalę nuotakų ir jaunikių. Man nieko nėra gražiau kaip pora, žiūrinti vienas į kitą su meile ir pagarba. Deja, yra tekę matyti ir kitokių situacijų.
Sunkiausia užduotis buvo rasti tinkamą vietą, nes labai gerai įsivaizdavau, ko noriu. Idėja tuoktis ne Lietuvoje, ten, kur šilta, išskristi su pačiais brangiausiais ir artimiausiais žmonėmis man labai patinka. O jei dar netoliese jūra ir palmės – tobula.
Didysis vestuvių siekis – pakili visų nuotaika ir tikra emocija. Be to, draugai aukštai iškėlė kartelę – kone visi tik ir kartoja, kad mudu nebūtume mudu, jei nepadarytume kokių nors netikėtų ir smagių staigmenų. Neabejoju, jog įgyvendinsime ir pateisinsime draugų ir savo lūkesčius, kad mūsų vestuvės būtų nebūtinai pompastiška, bet būtinai smagi ir graži šventė. Dar turime laiko šiai užduočiai įgyvendinti.
Mums su Kai patinka stebinti, būti kūrybingiems – abu tokie esame, jis aktyviai dalyvauja planuojant vestuves.
– Apie jūsų sužadėtuves – Kai jums padarytą staigmeną jūsų sekėjai sužinojo iš socialinių tinklų. O kokia jūsų meilės istorija, kaip susipažinote? Kuo būtent šis vyras pakerėjo jūsų širdį?
– Iš Tenerifės grįžau į Jungtinę Karalystę, įsikūriau Mančesteryje, čia baigiau verslo magistro studijas. Ten ir gyvenau, kai instagrame atskriejo pirmoji Kai žinutė. Iki pirmojo pasimatymo susirašinėjome 10 mėnesių.
Jis jau nuo pirmųjų pažinties dienų buvo atkaklus, mielas, protingas, pozityvus, motyvuotas, ambicingas, turi be galo gerą humoro jausmą. Man labai patiko, kad jis gražiai kalba apie Lietuvą. Juokinga mūsų istorijoje yra tai, kad aš tuo metu gyvenau užsienyje, o jis, būdamas vokietis, gyveno Lietuvoje. Tiesa, jis matė ir suprato, kad rašo lietuvei, nors ir gyvenančiai svetur.
Ir šiandien juokiamės, kad mano tėvams jis patiko nuo pat pirmų dienų, nes būtent Kai jų dukrą grąžino namo. Taip, grįžau dėl meilės, o kartu apsigyvenome jau po pirmojo mėnesio.
Šis greitas sprendimas manęs nė kiek negąsdino, nes iškart nujaučiau, kad Kai – mano būsimas vyras. Man gera būti su juo. Mūsų santykiai einasi lengvai, be dramų – lėkštės mūsų namuose tikrai nedūžta.
– Esate sakiusi, kad jūsų prioritetas gyvenime – šeima. Kokią ją įsivaizduojate?
– Sunku nuspėti, vis tiek bus taip, kaip bus. Labai norėčiau turėti dukrą. Tai mano didžioji svajonė. Vyrui, matyt, būtų smagu auginti berniuką. Tad porelė vaikų būtų idealu.
Tai, kad mums abiem patinka gyventi Vilniuje, nebūtinai reiškia, jog vieną dieną neatsidursime kur nors kitur. Pavyzdžiui, žiemoti Tenerifėje ar Dubajuje būtų tobula.
Niekada nesakau „niekada“ – nežinome, kaip susiklostys. Esu atvira žmonėms, pasauliui ir galimybėms.
– O kodėl ne Vokietija? Juk ten – Kai namai.
– Labai džiaugiuosi, kad Kai, kaip ir man, patinka Lietuva ir lietuviai. Minties kraustytis į Vokietiją niekada neturėjome. Vilnius – švarus, jaukus, optimalaus dydžio, patogus šeimai miestas. Lietuviai – puoselėjantys stiprias šeimos vertybes, jiems svarbu vaikų išsilavinimas, čia puikios mokyklos, gera sveikatos priežiūra.
Su Kai tėvais, kai pasimatome, sutariame puikiai, visada esame laukiami Vokietijoje. Dažnai susitinkame ir kitose valstybėse – pavyzdžiui, visi vykstame slidinėti į Austriją. Jo seneliai – mūsų didžiausias įkvėpimas, susituokę ir puikiai sutariantys jau daugiau nei 50 metų.
– O kokioje šeimoje užaugote jūs? Kokių vertybių, pamokų į gyvenimą atsinešėte iš savo vaikystės, jaunystės namų?
– Mano tėtis verslininkas, mama visą savo laiką visada skyrė šeimai. Savyje atpažįstu abiejų tėvų indėlį ir pavyzdį.
Pamenu, mane dar mažą mergaitę tėtis veždavosi į biurą ir tikrai maniau, kad būsiu tokia kaip tėtis, – turėsiu savo verslą. Ta vizija buvo mano galvoje nuo vaikystės.
Mama mane visada palaikė, kad ir ką sugalvodavau. Pavyzdžiui, būdama 9-erių leidau savo laikraštį ir pardavinėjau kaimynams. Visi pirko mano sukurtą laikraštį! Man niekada nesakė, jog imuosi nesąmonių, – visada girdėjau, kad sugebėsiu, kad galiu, kad reikia pabandyti.
Būtent todėl tvirtai žinau, kad ir savo vaikus ateityje nuoširdžiai skatinsiu ieškoti savęs ir palaikysiu jų idėjas.
Esu įsitikinusi, kad visiems žmonėms labai reikia palaikymo – šeimos, antrosios pusės ar visada palaikančių veiklių bičiulių. Jei tokios aplinkos neturime, privalome pamėginti susikurti. Tokioje erdvėje išties gera augti ir tobulėti.
