Idėja įkurti veiklių ir verslių moterų verslininkių klubą Dovilei kilo tuomet, kai ji, būdama vos 22-ejų, pradėjo savo pirmąjį verslą Tenerifėje. Mat savo artimoje aplinkoje ji neturėjo žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie verslą, iš kurių sėkmių ir nesėkmių pati galėtų mokytis ir tobulėti.
„Tada man to labai trūko, tad ir pradėjau svajoti apie tokią platformą – erdvę, kurioje pašnekesiai suktųsi būtent apie verslą, asmeninį tobulėjimą, tikslų siekimą ir su tuo susijusius iššūkius.
Po vienos laidos apie save kartą gavau daugybę moterų žinučių. Vienos klausė, kaip susiplanuoti vestuvės Tenerifėje, kitos – kaip pradėti verslą, kaip jame išsilaikyti, kaip nugalėti baimes ir pan.
Tų moterų buvo tikrai daug, niekaip nebūčiau spėjusi visoms atsakyti, todėl sugalvojau sukurti feisbuko grupę ir ten pakviesti jas visas, o pirmas į galvą atėjęs tos grupės pavadinimas buvo „She Is Glowing“.
Kurdama šį pavadinimą galvojau apie moterį, kuri realizuoja save, imasi širdžiai mielos veiklos, įsivaizdavau ją natūraliai spindinčią, švytinčią. Pradžia ir buvo tų moterų pašnekesiai“, – prisiminė Dovilė.
Stebėdama grupės moterų pokalbius Dovilė pastebėjo, kad nuolat kartojasi tie patys klausimai ir ryškėja moterų poreikiai, – jos ieško kokybiškų kursų internetu, svajoja dalyvauti naudos duodančiuose renginiuose, megzti pažintis su kitomis veikliomis moteris, ieško savo veiklos sklaidos galimybių, nori nuolat tobulėti.
Būtent tuomet ir kilo mintis visus šiuos dalykus sudėti į vieną platformą, į kurią, sumokėjusios simbolinį nario mokestį, galės prisijungti tobulėti norinčios moterys. Tokia buvo „She Is Glowing“ klubo, dabar jau vienijančio pusantro tūkstančio lietuvaičių, pradžia.
„Klubas skirtas ne tik savo verslą jau turinčioms ar norinčioms jį pradėti moterims. Gal moteris dirba mėgstamą darbą, neketina kurti savo verslo, bet nori ugdyti viešojo kalbėjimo, asmeninių finansų įgūdžius – čia laukiame ir tokių. Lapkritį šiam klubui suėjo dveji metai ir viskas sklandžiai auga, einame pirmyn.
Ar vyrai mūsų nekaltina diskriminacija? Ne! Bet moterys vis papasakoja, kad vyrai mėgsta mūsų pasiklausyti ne tik viena ausimi, bet dažnai ir abiem. Mūsų temos tikrai skirtos ne tik moteriškai auditorijai, jos puikiai tinka ir vyrams. Tiesiog pirminė mano mintis buvo erdvė moterims, nes, mano akimis, būtent jos turi daugiau bendrų temų – kad ir motinystę bei verslą“, – pasakojo Dovilė.
– Bendraujate su daugybe moterų. Ką dažniausiai girdite? Kokie sunkumai šiandien slegia moteris verslininkes, kokias problemas jos įvardija, kokiomis nuotaikomis gyvena?
– Svarbiausia tema ne tik šiandien, bet visąlaik – nepasitikėjimas savo jėgomis: ar sugebėsiu, ar tikrai pavyks, ar žinau pakankamai? Net moterys, daugybę metų dirbančios kurioje nors srityje, suabejoja savo gebėjimais ir žiniomis.
Jei netyčia atranda kokią nors smulkmeną, kurios nežino, puola į mokslus ir siekia tobulinti savo žinias. Moterys sau kelia labai aukštus reikalavimus.
Lietuvos moterims labai svarbu sukurti kokybišką produktą. Joms reikia ne tik verslo finansinės grąžos, bet ir emocinio pasitenkinimo, klientų atsiliepimų, vertės, matymo, kad savo veikla prisideda prie geresnio pasaulio, prasmės.
Dar pridėsiu ir tai, kad moterys tikrai laisvėja ir pradeda matyti galimybes. Jos jau tiki, kad gali pačios susikurti darbo vietą, imtis kokio nors verslo. Nemažai moterų apie savirealizaciją ir ką iš tiesų nori veikti gyvenime dažniausiai susimąsto išėjusios motinystės atostogų. Paauginusios vaikelius jos dažnai nebegrįžta į buvusį darbą arba kardinaliai keičia karjeros kryptį.
– Sakote, kad moterys dažnai abejoja, dvejoja, nesiryžta imtis pokyčių čia ir dabar. Ar pati esate išgyvenusi šiuos jausmus, ar žinote, ką reiškia dvejonės dėl savo pasirinkimų?
– Būtų kvaila sakyti, kad ne. Žinoma! Kai pradėjau savo pirmąjį verslą– vestuvių Tenerifėje organizavimo – buvau labai jauna, ką tik baigusi universitetą. Neturėjau nei verslo kūrimo, nei vestuvių planavimo patirties. Negana to, verslą pradėjau svetimoje šalyje.
Tuo metu man atrodė, jog man dvejonių kyla dėl to, kad tik pradedu. Tačiau dabar žinau – visada, net ir imantis trečio ar ketvirto verslo, turi dvejonių. Paleisdama „She Is Glowing“ jaudinausi ir abejojau ne mažiau, nors patirties versle jau turėjau kur kas daugiau nei iš pradžių.
Baimė, manau, niekada niekur nedingsta. Eini su baime, padarai ir tik tada supranti, kad nebuvo taip baisu. Ir kito kelio nėra. Ateina laimė, pasitenkinimas savimi ir tik tai padeda išdrąsėti.
– Vienas aktualiausių dalykų šiandien yra socialiniai tinklai. Jūs – ne tik aktyvi jų naudotoja, bet ir organizuojate mokymus, kaip čia sublizgėti. Tačiau vis dažniau girdime, kad instagramas – ne tikra, o pagražinta realybė, daranti itin neigiamą poveikį sekėjams.
– Socialiniai tinklai – svarbi mano veiklos dalis, skiriu jiems laiko ne tik rodyti save, bet ir stebėti žmones, kuriuos juose seku. Man instagramas – įkvėpimo ir žinių dalis. Labai atidžiai renkuosi, ką noriu sekti, ir tai primygtinai rekomenduoju visiems.
Man įdomūs žmonės, kurie edukuoja sveikatos, verslo temomis, iš kurių galiu gauti naudingos informacijos, kurie padeda labiau suprasti mados tendencijas. Ir man neatrodo, kad aš susikuriu iliuziją.
Atsakomybę už savo turinį, mano akimis, turėtų prisiimti patys to turinio kūrėjai. Jie turėtų piešti realistiškesnį scenarijų. O mums reikia dar kartą pagalvoti, ką mes sekame ir kokios naudos iš to gauname.
Jei jaučiame, kad socialiniai tinklai sukelia neigiamų emocijų, neprivalome sekti, o sekdami, tarkime, daug po egzotiškas šalis keliaujančių ir prabanga besimėgaujančių turtuolių paskyras nervintis. Man tai nesukelia blogų emocijų, bet jei kam nors sukelia – atpažinkite savo emocijas ir geriau sekite tuos, kurie rodo, kaip keliauti su minimaliomis išlaidomis arba kaip stilingai atrodyti perkant paprastose parduotuvėse, o ne kas savaitę išpakuojant naujas dizainerio rankines.
– Ko jūs pati niekada nerodytumėte smalsiai visuomenei?
– Man aktualios temos susijusios su mano veikla. Nejaučiu didžiulio poreikio labai daug dalintis asmeniniu gyvenimu. Kita vertus, suprantu, kad mano sekėjams svarbus tas žmogiškasis ryšys. Neslėpiau savo sužadėtuvių, neplanuoju slėpti ir vestuvių.
Tačiau tikrai nemanau, kad norėdama būti aktyvi ir matoma socialiniuose tinkluose turiu atverti visą savo širdį. Pagalvokime, juk viena įkelta istorija yra 15 sekundžių mano gyvenimo. Tarkime, per dieną aš ar koks nors kitas žmogus į socialinius tinklus įkelia 8 istorijas. Tai viso labo dvi minutės mano dienos. Kokia maža dalis! Jei nori būti aktyvus socialiniuose tinkluose, net ir tai darydamas neprivalai dalintis absoliučiai viskuo.
Pavyzdžiui, nuvykusi į pajūrį tikrai galiu skirti tam šiek tiek laiko ir pasidalinti dviem minutėmis savo gyvenimo. Man lieka 23 valandos ir 58 minutės. Svarbu atsirinkti, kuo nori dalintis. Viskam yra saikas.
Nejaučiu poreikio nuolat dalintis savo šeimos, santykių detalėmis, bet esminiais dalykais pasidalinti man smagu, nes jaučiu, kad turiu labai palaikančią bendruomenę, kuri džiaugiasi kartu su manimi.
Daugiau skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
