Lietuvoje gimusi Patricija ir iš Moldovos kilęs Aleksandras pirmuosius žingsnius ant parketo žengė būdami septynerių. Iš pradžių nei vienas, nei kitas apie profesionalią šokėjų karjerą negalvojo, o tapę šokėjais nenumanė, kad šeimą sukurs su šokių partneriu. Pirmasis jųdviejų susitikimas Slovakijoje tapo lemtingas – nuo tada pora nebeišsiskyrė. „Aš iš karto ją truputį įsimylėjau“, – šyptelėjo Aleksandras.
Pradėti santykių Patricija neskubėjo – norėjo patikrinti, ar jausmai šokiams netrukdys. Panašu, kad abejoti nebuvo kuo, – ambicingai porai valandų paroje vis dar mažai. Iki vakaro juodu pluša šokių salėje, kur ne tik ruošiasi čempionatams, bet ir šokių meno moko kitus.
Šokėjai taip pat vadovauja dviem verslams, aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, Vokietijoje vykstančiuose šokių projektuose, Aleksandras papildomai dirba odontologu.
Padedami skirtingose šalyse gyvenančių mamų jie augina ir šių metų pradžioje gimusį sūnų Noelį, kuris šokių žingsnelių mokėsi dar nė negimęs – kai Patricija buvo aštuntą mėnesį nėščia, šokėjai tapo pasaulio standartinių sportinių šokių vicečempionais.
Tame pačiame čempionate pora neseniai dalyvavo ir šiemet pelnė čempionų titulą. Kaip abu teigia, šeima ir karjera – nesudėtingai suderinama, tereikia nepamiršti disciplinos.
– Patricija, mintimis nusikelkime į etapą, kai dar nebuvote pažįstami su Aleksandru. Jums – 19-a, aktyviai šokate, studijuojate ir staiga nutariate jėgas išbandyti grožio konkurse „Mis Lietuva“. Priminkite, kodėl ryžotės tokiai avantiūrai?
– Šokių treniruotės tuo metu iš tiesų buvo labai intensyvios, o studijos – tik prasidėjusios. Vis dėlto gyvenime mėgstu naujus pojūčius, norėjosi save išbandyti kitoje scenoje, atsiskleisti iš kitos pusės. Džiaugiuosi, kad naujos ir įdomios pažintys, kurias įgijau tuo etapu, liko visam gyvenimui.
– Konkurse „Mis Lietuva“ tapote pirmąja vicemis, iš karto po to dalyvavote tarptautiniame konkurse „Mis visata“, kurio metu sulaukėte jo organizatoriaus Donaldo Trumpo (76 m.) dėmesio. Kaip prisimenate tuomet dar būsimąjį Jungtinių Valstijų prezidentą?
– D.Trumpas tada pasirodė puikus organizatorius – konkurso metu jis mums skyrė daug dėmesio ir laiko, aplankydavo kone kasdien, buvo apgalvota kiekviena smulkmena. Mes, misės, jautėmės išskirtinai gerai. Be to, gyvenome nuostabiame jam priklausančiame viešbutyje.
– Kurį laiką buvote laikoma viena „Mis visatos“ publikos favoričių. Vis dėlto konkursą laimėjo kolumbietė Paulina Vega (29 m.), kuriai sėkmė buvo pranašaujama nuo pat pradžių. Ar galima teigti, kad net ir grožio konkursuose neišvengiama politinių srovių?
– Manau, kad dabartiniame pasaulyje politinių srovių neįmanoma išvengti kone kiekvienoje srityje. P.Vegą itin palaikė jos šalis, už jos nugaros stovėjo didelė komanda, kuri viską organizavo ir visuomet buvo šalia. Taigi Paulina buvo verta nugalėtojos titulo – ji šiam konkursui buvo labai gerai paruošta, be to, buvo ir yra labai graži, miela, protinga.
– Dalyvavimas grožio konkursuose jus išgarsino pramogų pasaulyje. Vis dėlto ką ši patirtis jums davė kaip asmenybei?
– Savo gerbėjams esu be galo dėkinga už palaikymą ir dėmesį. Kiekvieną dieną jie mane motyvavo pasitikėti savimi ir laikė kumščius, kad pasirodyčiau kuo puikiausiai.
Dėmesio ir pasiūlymų sulaukiau daug ir iš visų pasaulio kampelių, tik... neturėjau tam laisvos minutės. Dalyvavimas grožio konkursuose atėmė nemažai laiko, o aš vis dėlto esu sportininkė. Todėl sugrįžusi iš Majamio iš karto grįžau prie šokių, intensyvių treniruočių. Tuo metu su buvusiu partneriu ruošėmės Rusijos čempionatui.
– Daugiau nei prieš penkerius metus ėmėte kurti drabužius, pažymėtus „Bellatricia“ prekės ženklu. Kaip susiklostė šis verslas?
– Prekės ženklo pavadinimą sudaro mano buvusios pavardės, Belousovos, mano vardo ir itališko žodžio „bella“, reiškiančio gražuolę, derinys. Atsižvelgdama į tai, kad atstovavau Lietuvai grožio konkursuose, prekės ženklo pavadinimą patobulinau tokiu gražiu žodžiu kaip „refined“ (liet. „gracingas“).
Šią veiklą tęsiu iki šiol, puikiai sekasi, dabar versle man padeda Aleksandras. Kuriu rūbus, skirtus tiek moterims, tiek vyrams. Prekių asortimentą sudaro šokių drabužiai, apdarai šokių treniruotėms, varžybų suknelės, frakai, kokteilinės bei vakarinės suknios. Taip pat kartu su vyru plėtojome maisto – „Omegaful“ krekerių – verslą.
– 2017-aisiais vėl dalyvavote grožio konkurse, Japonijoje vykusiame „Mis International“, bet likote be titulų. Ir tada stojo tyla. Kaip atsidūrėte Vokietijoje?
Patricija: Tylos nebuvo, tiesiog vėl pabėgau į šokių pasaulį. Grįžusi iš Japonijos vykau į Italiją, kur pragyvenau vienus metus. Vieną dieną sulaukiau Aleksandro, kuris gyveno Vokietijoje, žinutės. Jis nebuvo patenkintas savo šokių partnere, jam pasirodė, kad savo šokių partneriu nebuvau patenkinta ir aš, todėl išdrįso man parašyti.
Susitikome, pabandėme šokti kartu ir nusprendėme tapti šokių pora.
Aleksandras: Visą laiką buvome šokių konkurentai, bet asmeniškai niekada nebuvome susitikę. Parašiau Patricijai ir pakviečiau ją pasivaikščioti.
Pirmasis mūsų susitikimas įvyko Bratislavoje, paskui, norėdami kartu pabandyti šokti, susitikome Vilniuje. Į Vilnių atskridau iš Vokietijos, o Patricija – iš Italijos. Iš karto buvo aišku, kad puikiai derame kartu ir norime kartu šokti. Tereikėjo apsispręsti, kur gyvensime ir kokiai šaliai atstovausime pasaulinėse varžybose bei čempionatuose.
Patricija: Iš pradžių treniravomės Getingene – šiame mieste Aleksandras norėjo pabaigti odontologijos studijas.
Po studijų baigimo kartu persikėlėme į savo svajonių miestą Hamburgą, kuriame apsilankydavome ir anksčiau, nes Hamburge gyveno mūsų treneris.
Iki šiol negalime atsigrožėti šiuo miestu, atrodo, kad gyvename tarsi didelėje Venecijoje – Hamburge kanalų iš tiesų yra daugiau nei Venecijoje! Čia turime viską.
Vokietijoje gyvenu jau daugiau nei trejus metus, o Aleksandras – 13-a.
Tiesa, mūsų kasdienybė itin intensyvi. Šiuo metu dalyvaujame daugybėje naujų projektų, kiekviena minutė apskaičiuota. Be abejo, šokių aikštelėje sukamės kiekvieną dieną, čia ir patys treniruojamės, ir mokome savo studentus. Be to, Aleksandras dirba odontologu.
Aleksandras: Negaliu gyventi be šokių – studijų metais bandžiau, bet nepavyko. Šokiams skiriu kone visą savo laiką. 20–30 valandų per savaitę dirbu odontologu, dar 20 valandų skiriame kitiems verslams. Per savaitę apie 80 valandų praleidžiame dirbdami arba treniruodamiesi. Dar prisideda kelionės.
Vis dėlto myliu gyvenimą, man patinka toks gyvenimo būdas, koks jis yra. Tiek odontologija, tiek šokiai mane pripildo ir motyvuoja. Vis dėlto šokių menas man teikia kur kas daugiau pasitenkinimo nei darbas su pacientais.
Patricija: Žinoma, kuo daugiau laiko stengiamės skirti savo mažyliui Noeliui, kuris visuomet mūsų laukia su šypsena. Juokiamės iš savęs ir svajojame, kada į intensyvų kalendorių galėsime įrašyti tokį dalyką kaip tiesiog pagulėjimas ant sofos. (Juokiasi.)
– Ar jūsų meilę galima vadinti meile iš pirmo žvilgsnio?
Aleksandras: Pirmasis mūsų pasivaikščiojimas Bratislavoje buvo tarsi maža svajonė. Patricija man pasirodė tokia grakšti ir graži – aš iškart ją truputį įsimylėjau. (Šypsosi.) Jos balsas buvo toks mielas ir tirpdantis širdį.
Patricija: Aleksą nuo pat pradžių mačiau kaip gerą šokėją – labai dėmesingą, išsilavinusį ir labai jautrų. Nuo pat pradžių sutarėme puikiai, bet šokėjos karjera man buvo prioritetas. Norėjau patikrinti, ar santykiai jai nepakenks. Kartu esame labai laimingi.
– Dviese praleidžiate daug laiko. Ar tai nepakiša kojos santykiuose?
Patricija: Visi santykiai reikalauja darbo. Mes labai stengiamės gerbti vienas kitą, nepamiršti to. Kartu esame užsibrėžę daugybę tikslų, visuomet vienas kitą palaikome.
Aleksandras: O iš tikrųjų, kad santykiai būtų sklandūs, aš turiu tiesiog tylėti ir daryti viską, ko pageidauja žmona. (Juokiasi.)
Visą interviu skaitykite naujausiame žurnalo „Stilius“ numeryje!
