Aktorė šiandien turi tiek veiklos, kad sėdėti sudėjus rankų nėra kada, – ji darbuojasi įvairiuose projektuose, vienas jų – vaikams skirta Kakė Makė, vaidina keliuose spektakliuose, MO muziejuje veda edukacijas vaikams, dirba kaip balso aktorė, vaidina jaunimo kanale užsienio rinkai, filmuojasi filmuose ir serialuose, veda renginius. Su kolege kuria projektus, vieną kurių šiuo metu yra bebaigiančios. Papildomai jau šešerius metus dirba su autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčiais vaikais kaip programų vadovė.
„Tarsi visko nebūtų gana, rugsėjį prasidėjo naujas etapas – pradėjau studijuoti vaidybos meno magistrantūroje, vėl būsiu studentė. Labai seniai to norėjau, o dabar sugalvojau, kad kol dar galiu, reikia pabandyti“, – pasakojo aktorė.
Paulė Konstancija atvira: jos darbai ir publika juose – itin skirtingi. Nuo vaikams skirtų Kakės Makės spektaklių ir laidelių iki rimtų vaidmenų teatre ar kino filme. Kur ji jaučiasi geriausiai?
„Labai skirtingi ne tik turinys, bet ir vaidyba juose. Vaikams skirtuose renginiuose itin daug improvizacijos – labai svarbu girdėti ir matyti publiką čia ir dabar. Teatre... Tikrai pritariu sakantiems, kad aktoriui teatras yra namai, – scena yra stebuklinga, čia vyksta nepakartojami dalykai. Jei suklupai, nenutrinsi – gali tik eiti ir pabandyti iš naujo. Filmavimo aikštelė man itin patinka, mėgaujuosi darbu su kamera. Tačiau visa ši mano veikla man brangi gal dėl to, kad tokia skirtinga. Teatre nebus kaip kine, o kine – kaip vaikų renginyje. Taip nuolat mokausi ir pati, darausi lankstesnė, mokausi prisitaikyti. Visus darbus stengiuosi atlikti 120 procentų ir iš kiekvieno ko nors pasimokyti ateičiai“, – sakė Paulė Konstancija.
Aktorei sunku išskirti vieną širdžiai mieliausią vaidmenį, mat visi, kurie buvo, savaip brangūs. Tad tas pats pačiausias, tiki moteris, dar bus.
„Jei jau dabar būčiau sukūrusi vaidmenį, kuriuo didžiuojuosi, nebeturėčiau ko siekti“, – šypsosi pašnekovė.
Bene populiariausias, daugiausia dėmesio sulaukęs Paulės Konstancijos vaidmuo – pagal Linos Žutautės knygelių personažą sukurta mergaitė Kakė Makė. Ją žino kone kiekvienas Lietuvos vaikas ir daugelio jų tėvai. Aktorė džiaugiasi, kad šiuo personažu vaikams ir spektaklyje „Kakė Makė ir atversta knyga“, ir „YouTube“ kanalu transliuojamose laidose vaikams gali pasakyti itin daug dalykų.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad daug turinio vaikams tiesiog nėra. Netvarkos Nykštukas padeda tėveliams, kai reikia tvarkytis, o Kakė Makė – pasiutusi smagi mergaitė, vis norinti laužyti taisykles. Man ji miela, visada su ja norisi grįžti į vaikystę ir vis dar jos paragauti.
Man Kakė Makė – mano aktyvus ir kūrybingas vidinis vaikas. Esu jai dėkinga. O kaip smagu sutikti vaikus, kurie žiūrėjo pirmuosius Kakės Makės pasirodymus, – dabar jie jau užaugę, bet vis dar kupini susižavėjimo ir entuziazmo, skirto šiai mano kuriamai herojei“, – pasakojo aktorė.
Paulė Konstancija pasidžiaugė, kad perukas ir ryškūs drabužiai padaro savo, – gatvėje vaikai jos neatpažįsta. Tiesa, suaugusieji renginiuose kartais ją demaskuoja iš judesių, balso.
Paklausta apie svajonių vaidmenį, aktorė ilgai negalvoja – svajoti ji mėgsta ir daro tai dažnai. O tuomet nuleidžia save ant žemės.
„Aišku, būtų labai smagu suvaidinti filme vieną pagrindinių vaidmenų, teatre norėčiau sukurti vaidmenį su didele aktorių trupe. Konkretaus vaidmens nepasakysiu, man daug vertingesnis atrodo pats kūrybinis procesas.
Ar filmas turėtų būti Holivudo? (Juokiasi.) Kalbu apie Lietuvą! Žinoma, pasvajoti ir pasijuokti niekas nedraudžia. Gal verta pradėti tas svajones užrašinėti?“ – kvatojosi aktorė.
Paulė Konstancija sako, kad vaidybos link ją, ko gero, pastūmėjo močiutė, mat itin dažnai ją, mažą mergaitę, vadindavo artiste. Tačiau vaikystėje ar net paauglystėje Panevėžyje augusi mergina svajonės tapti scenos žmogumi neturėjo.
„Nuo mažų dienų mėgau šeimai rengti pasirodymus – mokėjau daug eilėraščių, dainų. Tuomet daug metų lankiau šokius ir buvau įsitikinusi, kad savo ateitį siesiu su šiuo sportu, tačiau nepavyko: fiziškai nebegalėjau pakelti tokio krūvio. Vaidinimų, renginių, choro – to, kas man labai patiko, netrūko ir mokykloje.
Mokiausi gerai, tėvai tikėjosi, kad pasirinksiu „rimtą“ specialybę. Vis dėlto vienuoliktoje klasėje mano galvoje įvyko kažkoks perversmas – tiesiog viskas labai atsibodo. Tada ir nutariau, kad bandysiu stoti į aktorinį, ir įstojau“, – pasakojo jauna moteris.
Šiandien sprendimą mokytis aktorystės Paulė Konstancija vadina kone drąsiausiu iki šiol savo priimtu sprendimu. Daryti ne kaip reikia, o kaip nori ji pati – tokia taisykle stengiasi vadovautis ir dabar.
„Ar gailiuosi? Ne. Dar drąsiau būtų buvę stoti mokytis į užsienio universitetą. Kartais apie tai pagalvoju, tačiau čia pat iškyla širdies reikalai – tuomet jų nebūtų buvę. Netinka.
Labai dažnai sau primenu, kad taip reikia, ir padarau ne kaip noriu. Ir sau, ir kitiems palinkėčiau dažniau daryti taip, kaip sako širdis, o ne kaip iš mūsų tikimasi, – mes gyvename savo gyvenimą, o ne tie kiti. Nepatogu? Apie nepatogumą irgi yra vienas geras posakis“, – juokėsi pašnekovė.
Šeimą ir gyvenimo draugą aktorė ir šiandien vadina didžiausia savo palaikymo komanda. Be to, ašimi ji stengiasi būti ir pati sau – buvo auklėta taip, kad niekas kitas, tik pati, gali susidėlioti savo gyvenimą.
„Kita vertus, jei kritika konstruktyvi, – tai labai gerai. Nesulaukiu jos daug, bet visada išklausau, pataisau, ką reikia. Kritika verčia šiek tiek atsitraukti ir pažiūrėti į save iš šalies, pasidaryti išvadas ir bandyti vėl.
Vis dėlto kritikos apie darbus, kuri ilgam ir skaudžiai smigtų į širdį, nesu gavusi. Komentarų internete neskaitau, juolab kad tai ir nėra kritika, apie kurią aš kalbu“, – samprotavo aktorė.
Su gyvenimo draugu L.Miliumi – kūrėju ir aktoriumi – Paulė kartu jau ne vienus metus. Kartu ir namuose, ir darbe daug leidžianti pora jau pasvarsto ir apie vestuves.
„Mudu prieš septynerius metus suvedė teatras. Į vieną kviestinių aktorių spektaklį buvome pakviesti abu, ten ir susipažinome.
Meilė man – ne tik žmogus šalia. Tai pagrindas, bet meilė – pasitikėjimas, pagalba, buvimas savimi, jausmas, kad esi reikalingas, įvertinimas. Sunku apibūdinti tą jausmą žodžiais – jausmo turiu daugiau, net graudinuosi bandydama tai nusakyti“, – sakė P.K.Giniotaitė.
Paulė Konstancija ir Leonas kol kas nėra susižadėję, o ir svarstymai apie galimas vestuves niekada nebuvo užvaldę jos minčių.
„Nei aš galvojau apie vestuves, nei svajojau apie tobulą nuotakos suknelę, nei įsivaizdavau, kokia ji gali būti. Tik dabar pradėjau mąstyti, kad būtų smagu kitiems surengti gražią šventę, surinkti visus vienoje aplinkoje – ne dėl savęs, dėl artimųjų.
Džiaugiuosi, kad mano mama – plačių pažiūrų, jos draugės klausinėja, kada vestuvės ir kada ji taps močiute, o ne ji pati.
Mes esame labai praktiški žmonės – neleidžiame pinigų ten, kur nebūtina, o tokios šventės kainuoja tikrai nemažai.
Kaip vėjas papūs, kaip banga nuplukdys – matysime. Dabar tai nėra prioritetas. Kita vertus, nežinau, gal aš čia kalbu, o man kokia staigmena ruošiama! O gal pasidarysime tik šventę sau – tokią, kokia mums abiem bus smagiausia“, – šypteli aktorė.
Namai Paulei Konstancijai – labai mylima ir saugoma erdvė, nes anksčiau teko pakeisti daug gyvenamųjų vietų. Su mylimuoju įsigijusi savus namus aktorė dar ilgai negalėjo patikėti, kad tai – jų pačių tvirtovė.
„Namuose mėgstu tvarką ir tuo nervinu kartu gyvenantį žmogų – ne tik pati tvarkausi, bet noriu to ir iš jo. Sportuoju – šokiai nuo vaikystės suformavo poreikį judėti. Bėgiodavau, dabar tiesiog sportuoju namuose.
Be galo myliu gyvūnus, auginame šunį – mišrūną Pipirą. Mėgstu skaityti, žiūrėti filmus ar gerus serialus. Dievinu keliones – buvo labai gaila jas atšaukti, kai pasaulį ištiko koronaviruso pandemija“, – pasakojo jauna moteris.
Mylimąjį Paulė Konstancija įmantriais patiekalais lepina retai – gaminti mėgsta tik tada, kai aplanko įkvėpimas. Kitais atvejais aktorei tinka bet kas, ką randa šaldytuve.
„Bet jei aplanko įkvėpimas, iš pat ryto galiu kepti pyragus, gaminti lazaniją ar bet ką, kas šauna į galvą“, – juokėsi ji.
Kai būna sunku ar galvą spaudžia niūrios mintys, geriausias vaistas jai – miškas. Ji tiesiog pasiima šunį ir keliauja pasivaikščioti.
„Nueinu į mišką ir pakeliu akis į dangų – iškart ateina gera mintis, idėja ar tiesiog pamatau ką nors nauja. Mes per dažnai gyvename nuleidę galvą“, – šypsojosi P.K.Giniotaitė.
