Šiemet jie paminėjo 20-ąsias civilinės santuokos metines ir 5 metų sukaktį, kai meilę vienas kitam prisiekė prieš Dievą, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Ta proga prašmatnius vakarėlius klientams organizuojanti moteris artimuosius ir bičiulius pakvietė leistis į nuotykius Graikijoje esančioje Zakinto saloje. Atviruką primenančiais vaizdais susirinkusieji mėgavosi savaitę.
„Mūsų kompanija buvo nemaža – skridome 45 žmonės. Tradicija tampa švęsti sukaktis ar mano gimimo dienas visiems drauge užsienyje. Jau nebemoku Lietuvoje planuoti savo švenčių. Atrodo, kad daug smagiau, emocionaliau ir netgi pigiau švęsti šias progas svetur“, – šyptelėjo renginių organizatorė.
Prieš 25 metus susipažinę, o prieš 20 metų susituokę Budriai santykiuose matė ir juoda, ir balta. Darbe susipažinusi pora nutarė įveikti visus iššūkius ir būti drauge iki kol mirtis juos išskirs.
Inga sako, kad pakurstyti santykių ugnelę padeda tradicijos. Viena jų – per kiekvieną jubiliejinę santuokos sukaktį atnaujinti įžadus. Tai meilės ir dainų sala vadinamoje Zakinto saloje artimiausių žmonių apsuptyje juodu padarė ir šiemet.
– Ne pirmą kartą judu su vyru atnaujinate santuokos įžadus. Ką jums tai reiškia?
– Tai dar labiau sutvirtina mūsų šeimą ir santykius. Esame 25 metus kartu, tad kas penkerius metus tradiciškai visuomet atnaujiname įžadus. Tuomet viską tarsi iš naujo prisimename. Tai labai svarbus ir gražus momentas.
Juolab kad tuomet susirenka visi mūsų artimiausieji – ir mama, ir sesė, ir vaikai, ir artimiausi draugai. Tas visų pabuvimas drauge ir ceremonija atmintyje išlieka ilgam.
– Kaip šįkart atrodė ceremonija?
– Viskas buvo labai gražu. Skambant mūsų mėgstamoms Ruslano Kirilkino dainoms žengėme prie altorėlio, nuo kurio atsivėrė pasakiškas vaizdas į jūrą. Tuomet kartu atskridęs liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis mus palaimino ir pašventino. Tai buvo be galo jautrus momentas. Visi braukėme ašaras. Dar kartą vienas kitas ištarėme „taip“. Ir pakartojome savo priesaikos žodžius, kurie yra išgraviruoti ir ant mūsų žiedų: „Myliu ir mylėsiu amžinai.“
– Kodėl šventei pasirinkote būtent šio atlikėjo dainas?
– Prieš keletą mėnesių drauge su vyru ilsėjomės Zakinto saloje. Ji mums labai patiko, todėl ir nusprendėme čia atnaujinti įžadus. Būnant ten R.Kirilkinas išleido savo naują dainą „Prisiglausk“. Ji mums labai patiko, ilgai jos klausėme. Svarstydami, kas tiktų šioje šventėje, abu su vyru nusprendėme, kad norime Ruslano dainų, tad jis skrido su mumis drauge ir per ceremoniją atliko mūsų mėgstamas dainas.
– Kaskart artimiesiems dovanojate ypatingas šventes. Kuo šįkart juos nustebinote?
– Šioje šventėje netrūko graikiškų tradicijų. Daužėme lėkštes ir ant jų šukių šokome. Graikai įprastai taip daro, kad santuokinis gyvenimas būtų pastovus. Šventės metu šokome sirtakį, valgėme autentišką maistą. Vakaro ašimi tapo R.Kirilkino pasirodymas. Viskas praėjo labai smagiai ir sklandžiai.
– Kadangi esate renginių organizatorė, sustyguoti šventę sau paprasčiau, bet ar nepritrūksta idėjų?
– Kai šventę organizuoji sau, gali pasidaryti taip, kaip nori. Gali iš karto daryti taip, kaip sugalvoji, nelaukti patvirtinimo. Rengti šventes piečiau gerokai paprasčiau. Ten vien klimatas ir vaizdai tiesiog užburia, kartais net nebūtina daug investuoti į puošmenas, dekoracijas ar programą. Mūsų atveju dekoracijų taip pat reikėjo minimaliai. Kai ką skraidinausi iš Lietuvos, nes Zakinto saloje to nebuvo arba buvo labai brangu. Vežiausi kriauklių sietynus, servetėles, staltieses, gėles. Šioje saloje vyksta dar nedaug švenčių.
– Kas buvo sunkiausia planuojant šią šventę?
– Sunkiausia buvo susiderinti vietą ir susikalbėti su graikais. Man labai padėjo mano bendravardė Inga, kuri organizuoja vestuves Graikijoje. Ieškodama pramogų netyčia ją radau socialiniuose tinkluose. Inga turėjo šokėjų, atlikėjų kontaktus, padėjo rasti šventės vietą ir ją rezervavo. Su graikais išties nebūtų buvę lengva per atstumą viską suplanuoti.
– Visuomet mėgstate pasipuošti. Kam šįkart patikėjote savo įvaizdį?
– Šįsyk viskas buvo sudėtingiau. Norėjau, kad mano įvaizdžiu rūpintųsi dizaineris Liutauras Salasevičius, bet jis buvo išvykęs, tad susiderinti nepavyko. Tačiau suknelę su graikiškais motyvais pasiuvo dizainerė Eva Mankus. Pas ją dažnai siuvuosi sukneles. Šįkart ji mane papuošė vieną petį dengiančia suknele, puošta plunksnomis. Labai norėjau plunksnų, bet užsakant jas iškilo nesklandumų – norimos plunksnos nespėjo atkeliauti. Buvo daug rūpesčių ir streso, bet dizainerė pasistengė išpildyti mano viziją, tad suknelė buvo beveik tokia, kokią įsivaizdavau, – su plunksnomis.
– Kokių dovanų sulaukėte?
– Didžiausia dovana mums su vyru – laikas su artimaisiais. Prieš kiekvieną tokią šventę mes labai džiaugiamės, kad mūsų artimiausieji sutinka skristi drauge. Juk kiekvienas nusiperka ir skrydžio bilietus, ir apgyvendinimą, tad papildomų dovanų mes prašome nedovanoti.
Be abejonės, sulaukėme staigmenų. Pavyzdžiui, pasiplaukiojimo visiems drauge laivu.
– Minėjote, kad įžadų atnaujinimas priverčia prisiminti visus per 20 santuokos metų įvykusius įvykius. Prisiminkime jūsų pažintį. Kaip tai įvyko?
– Kai mes susipažinome, Darius ieškojo direktorės savo įmonei Karmėlavoje. Baro dar neturėjo, jį mes įkūrėme drauge. Nors aš nesutikau kartu dirbti, nuo to laiko pradėjome bendrauti.
– Kuo Darius jus sužavėjo?
– Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Viskas klostėsi po truputį. Jis patraukė mane savo rūpestingumu, ramybe, didele meile.
– 25 metai, kai pažįstami, ir 20 metų, kai vedę. Sakykite, ar tą abipusę meilę jaučiate iki šiol?
– Su metais viskas tik stiprėja. Per drauge praleistus metus išmokome puoselėti santykius. Būtent dėl to ir rengiame įžadų atnaujinimus. Ši ceremonija labai sujungia. Prieš kiekvieną kunigo palaiminimą sugalvojame ką nors drauge – ar tai mokomės dainą, kurią kartu sudainuojame svečiams, ar dar ką nors.
Šįkart irgi, nors aš jau tris mėnesius negaliu po ligos atgauti balso, vis tiek mokėmės žodžius ir kartu su Ruslanu sudainavome dainą. Kai žmogus svarbus ir nori su juo būti, stengiesi puoselėti tradicijas ir kuo daugiau laiko leisti drauge.
– Kokių tradicijų turite?
– Vieną kartą per metus keliaujame tiktai dviese. Stengiamės rasti kuo daugiau laiko sau. Dabar pasistatėme viešbutį ir ten turime savo kambarį, kuriame apsilankome norėdami pabėgti nuo visų ir pabūti dviese. Drauge leidžiame ir laisvalaikį. Tai padeda išvengti pavydo ar nepasitikėjimo.
– Ar niekuomet jūsų santykiuose nebuvo krizių?
– Visko yra buvę, ypač santykių pradžioje, tačiau kai prieš 17 metų gimė sūnus Kernius, tai mus dar labiau sujungė. Dar po 4 metų priėmėme į savo šeimą Mantuką, jo globa įsipareigojome rūpintis abu ir rodyti gražios šeimos pavyzdį. Supratome, kad šeimą ir santykius reikia saugoti ir puoselėti. Ir to turi norėti abu.
– Sakoma, per tiek metų drauge žmonės supanašėja. Kaip yra jūsų atveju?
– Mes nesupanašėjome, bet išmokome vienas kitą papildyti ir prisitaikyti. Mano vyras labai ramus, jis moka ramiai į viską reaguoti ir išspręsti, padeda man, kai reikia. Aš esu veikli, bet neretai stengiuosi derintis prie jo. Mokomės vienas iš kito gerų dalykų.
– Vienas kitą mėgstate stebinti įvairiomis progomis. Kuri staigmena jums buvo įsimintiniausia?
– Kiek kartų mano vyras yra bandęs mane nustebinti, jam niekuomet nepavykdavo. Visuomet viską išsiaiškindavau. Po keleto bandymų jis nuleido rankas, tad dažniausiai staigmenas mūsų šeimoje rengiu aš. Visos šventės mano vyrui – tarsi staigmenos. Net ir dabar, Zakinte, jis sakė, kad jautėsi kaip svečias.
Be abejonės, smagiausios Dariaus gimtadienio staigmenos. Tačiau planuodama neišvengiu iššūkių. Pavyzdžiui, kai keliavome švęsti vyro penkiasdešimtmečio Egipte, planavau fotosesiją su penkiais kupranugariais, bet gavau tris.
Deja, ne visada pavyksta taip, kaip nori. Tuo metu džiaugiausi gavusi bent tris.
– Sakoma, kad nėra namų be dūmų. Kaip yra jūsų atveju?
– Be abejonės, pasipykstame, bet visa tai dėl buities. Aš esu namų ugnis. Tai man dėmesio, tai dar ko nors pritrūksta... Bet laikui bėgant mokausi viso to išvengti. Stengiuosi nieko nelaikyti savyje, kalbėtis su Dariumi.
– Kokių taisyklių santykiuose turite?
– Pagrindinė mūsų taisyklė – visada būti kartu. Turime bendrą laisvalaikį, bendrus draugus, visur vykstame kartu. Dėl to mums nekyla papildomų klausimų ar pykčių, kur buvai ir ką darei. Kartu būname ir darbe.
Daugeliui kyla klausimas, ar nepavargstame vienas nuo kito, nepabostame vienas kitam. Aš manau, kad jeigu myli žmogų ir nori būti su juo, jis niekuomet negali pabosti. Nesuprantu, kaip pora gali norėti vienas nuo kito pailsėti. Mes, jei norime ilsėtis, tai norime daryti tik kartu.
– Koks, jūsų manymu, yra tobulos santuokos receptas?
– Kiekvienas turi surasti savo antrąją pusę ir drauge norėti santykių. Tada tikrai nesudėtinga turėti darnų ryšį ir kurti šeimą. Taip pat manau, kad vyras moterį turi mylėti labiau. Kai taip yra, tada ir santykiai visuomet būna tobuli.
