Geriausiai T.Barštys atsipalaiduoja šerdamas savo gyvūnus. Nuo pat vaikystės žinomas vyras juos myli, visas jo gyvenimas ir verslas sukosi aplink ūkį, gyvulininkystę.
Verslininkas yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir įgijęs zootechnikos mokslų daktaro laipsnį. Tad nieko keista, kad sodyboje svečius pasitinka šunys, tolėliau, šalia miško, jau virš dešimtmečio įkurdintas įstabus didžiulis žirgynas, ganosi alpakos, jaučiai, avys ir... direktoriumi vadinamas asiliukas!
„Pažiūrėkite, ką tas Barštys vežiojasi automobilio bagažinėje“, – nusijuokė jis ir parodė pilną maišą morkų, skirtų gyvūnams.
T.Barštys nuo seno garsėja prabangių automobilių kolekcija, tad ir apžiūrėti didžiulio gyvūnų ūkio pakviečia iš raudono 1954-ųjų „Cadillac“ kabrioleto.
„Jis senesnis už mane ir kaimui tinkamas“, – nusišypsojo T.Barštys.
Mūsų automobilį pasitinka pievoje besiganantys holšteinų veislės žirgai. Juos mes ir pavaišiname morkomis.
„Šie žirgai – labai geros, kilmingos genetikos. Dabar jie dar vaikučiai. Tikiuosi juos užauginti iki varžybų, tačiau jose jie galės pradėti dalyvauti nuo penkerių metų. Dabar būtina žirgus išleisti į pievą, kad išsidūktų. Užsienyje juos augina garduose, o čia, pažiūrėkite, jiems visiška laisvė“, – pasidžiaugė T.Barštys.
Važiuodami link žirgyno centro aplankome ir jaučius, avis, alpakas. Visi gyvūnai jaučia šilumą ir žino, kad jiems bus atnešta skanėstų.
„Per įvairias šventes neįmanoma vaikų atitraukti nuo alpakų. Pavyzdžiui, per Kalėdas joms užrišame kaspinėlius, uždegame lemputes, papuošiame eglutes – visi labai džiaugiasi“, – pasakojo T.Barštys.
T.Barščio įkurtas žirgynas – vienas didžiausių Europoje. Čia ne tik, atrodytų, tik filmuose matyti preciziškai švarūs gardai, bet ir keli maniežai, skirti treniruotėms. Visur patiesta speciali danga, kad brangūs žirgai nepaslystų.
Žirgyne vyksta ir parodomosios varžybos, skirtos tik kviestiniams svečiams. Stebėti pasirodymų svečiai pakviečiami į atskirą erdvę su baru.
„Visi, kurie atvyksta, nori privatumo. Šis projektas be jokio atsipirkimo, tad ir nesinori kviesti bet ko. Aš juk iš to negyvensiu, man svarbu, kad čia būtų jaučiama kokybė“, – patikino vyras.
Beje, ir čia juntama S.Žirgulio ranka ir stilistika – neapsieita be skulptūrų, antikvarinių daiktų, svečius pasitinka tapytojo Arūno Rutkaus paveikslai ant sienų. Žirgyne laksto ir keli išdresuoti šunys, kad žirgai prie jų įprastų ir nesibaidytų.
„Visi įpratę, kad ten, kur gyvūnai, turi būti mėšlo. Tačiau tai nėra tiesa. Kuo mes prastesni už austrus? Galima viską švariai auginti ir Lietuvoje – juk turime nuostabią gamtą. Mūsų žirgyne tvyro malonus arabiškas žirgo kvapas“, – sakė T.Barštys.
Jis čia laiko ne tik savo gyvūnus, bet ir saugo apie dvidešimt arabų milijardierių itin brangių sportinių žirgų. Tarp jų – daug aukštų rezultatų pasiekusį žirgą Valour, kurio vertė rinkoje siekia per 1,3 milijono eurų. Tokiems žirgams yra atskiri prižiūrėtojai, pasamdyti pačių šeimininkų.
„Arabai nieko kito neprileidžia prie savo milijonus kainuojančių žirgų – yra specialios sutartys.
O aš stengiuosi nusimesti atsakomybę, visa ji – prižiūrėtojams, nes sumos čia nesuvokiamos“, – prasitarė T.Barštys.
Lėtai lankant gyvūnus ir su kiekvienu jų kalbantis T.Barščio veide nedingsta šypsena. Tai jam ir yra tikroji laimė, meditacija.
„Sutinku su posakiu: „Kuo labiau pažįsti žmones, tuo labiau pradedi mylėti gyvūnus“, – sakė vyras.
T.Barštys ramybę atrado kaime. Nors vienas turtingiausių Lietuvos žmonių gali sau leisti gyventi bet kuriame pasaulio krašte, šito džiaugsmo nekeistų į nieką.
„Be gyvenimo nuopuolių nebūtų buvę pakilimų, atradimų. Ir atvirkščiai. Duok Dieve, kad materialūs dalykai žmogų padarytų turtingesnį. Ši sodyba – širdies turtas“, – tarstelėjo jis.
