Madride 1926-aisiais prabangiuose Lirijos rūmuose 48-erių Albos kunigaikštis Jacobo Fitzas-Jamesas Stuartas susilaukė dukters, rašo žurnalas „Stilius plius“.
Įpėdinę skambiai pavadino Maria del Rosario Cayetana Paloma Alfonsa Victoria Eugenia Fernanda Teresa Francisca de Paula Lourdes Antonia Josefa Fausta Rita Castor Dorotea Santa Esperanza Fitz-James Stuart, Silva, Falco y Gurtubay.
Bet pasaulio žiniasklaida ją vadino Albos kunigaikštiene, o artimieji – Cayetana.
Mergaitės tėvas, 17-asis Albos kunigaikštis, draugavo su tuomečiu Ispanijos karaliumi Alfonsu XIII. Tad dukterį krikštijo karališkuosiuose rūmuose, o krikštatėviais tapo karališkoji sutuoktinių pora.
Naujagimė gavo pasaulyje didžiausią titulų skaičių – 50. Šis faktas buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.
Cayetanos kilmė suteikė jai teisę nesiklaupti prieš Romos popiežių, sėdėti dalyvaujant karalienėms ir ant žirgo įjoti į Sevilijos katedrą. Karaliai turėjo ją praleisti į priekį, o Didžiosios Britanijos monarchė Elizabeth II – net tūptelėti priešais ją!
Bet Albos kunigaikštienė, monarchijos šalininkė, visuomet pati darydavo tūpsnį prieš karališkojo kraujo asmenis. Jos giminės šaknys buvo susipynusios su legendinio britų politiko Winstono Churchillio, Velso princesės Dianos šaknimis.
Cayetana paveldėjo didžiulius turtus – galėjo pervažiuoti Ispaniją iš šiaurės iki pietų nepalikdama savo valdų.
1931-aisiais Ispanijoje kilo revoliucija. Į mergaitės atmintį įsirėžė riksmai, sumaištis, aplink Lirijos rūmus priešiškai nusiteikusios minios. Šeima išvyko į Paryžių, kur Cayetana su liūdesiu prisiminė savo kambarį, sodą ir mylimą ponį.
Kai netrukus mama susirgo tuberkulioze, mergaitei buvo uždrausta su ja matytis baiminantis, kad neužsikrėstų. Aštuonerių metų Cayetana liko našlaitė.
Mergaitė augo apsupta prabangos ir vieniša. Tėvas nuolat važinėjo po Europą ir namuose buvo retai. Cayetana rūpinosi senelė, auklės ir tarnai.
Savarankiška ir pramuštgalvė ji karstėsi po medžius, prieš savo valią mokėsi prie vienuolyno įkurtame koledže ir reikalavo laisvės.
Revoliucija ir karas beveik visiškai sugriovė Lirijos rūmus, dalį meno šedevrų pavyko išvežti, daugelis pražuvo.
Bet Ispanijoje į valdžią atėjęs diktatorius Francisco Franco kvietė aristokratus sugrįžti. Jis pasiūlė Cayetanos tėvui Ispanijos ambasadoriaus pareigas Didžiojoje Britanijoje.
Kunigaikštis sutiko ir su dukra persikėlė į Londoną. Antrą kartą nebevedė.
Albos kunigaikštis svajojo savo dukterį užauginti tikra ledi. Bet užsispyrėlė nelabai jo klausė, nors ir dievino. Mergaitė gavo namuose puikų išsilavinimą: gilinosi į istoriją, meną, tapybą ir mokėsi kalbų – vokiečių, anglų, prancūzų.
Cayetana susipažino su tuomečiu Didžiosios Britanijos premjeru W.Churchilliu.
„Su juo tėvas draugavo ir jo namuose dažnai pietaudavau. Ir jis palikdavo tokį įspūdį, kad nebegalėdavau nė žodžio pratarti“, – yra sakiusi ji.
Ji susidraugavo su princesėmis Lizzie ir Margo – būsimąja Didžiosios Britanijos karaliene Elizabeth ir jos jaunėle seserimi Margaret.
Cayetana patyrė ir Antrojo pasaulinio karo baisumus: oro pavojaus sirenas, naktinius bombardavimus, slėpimąsi rūsyje...
Jaunoji Cayetana nebuvo gražuolė, bet spinduliavo gyvenimo džiaugsmu, pašėlusia energija. Be to, turėjo putlias lūpas, liauną lyg vapsvos liemenį, vešlius plaukus ir buvo grakšti.
„Kažkas sakė, kad mano sėkmę tarp vyrų lėmė titulas. Bet aš niekada ir nė kiek neabejojau dėl to, kad esu išskirtinė. Savimi pasitikėjau dar nuo vaikystės“, – rašė Albos kunigaikštienė.
Jaunosios ispanų aristokratės rankos siekė geidžiamiausi Europos jaunikiai. Bet ji įsimylėjo ne princą, o drąsų gražuolį toreadorą Pepe Luisą Vazguezą. Jį, būdama 16-os, pamatė Sevilijoje per koridą.
Žengti pirmą žingsnį neleido išdidumas, bet ji darė viską, kad būtų ten, kur ir jis. Jų akys susitikdavo: jo iš arenos, jos – iš ložės.
Pepe Luisas jos neįsimylėjo? Tokia mintis Cayetanai net netoptelėjo: „Nebuvo vyro, kuris man patiktų ir nepultų man po kojomis.“
Sužinojęs apie dukters aistrą tėvas sunerimo. Ji tokia impulsyvi, o toreadorai – ne aristokratai, jų darbas – amžina rizika. Albos kunigaikštis nedelsdamas išsiuntė dukterį į Londoną.
„Mano širdis buvo sudaužyta. Esu labai romantiška... Be meilės negalima gyventi“, – bėdojo Cayetana.
Po daugelio metų toreadoras, gavęs traumą po smūgio ragu į veidą, baigė savo karjerą. Albos kunigaikštienė susidraugavo su juo ir jo šeima, lankėsi jų namuose ir juokėsi iš buvusios pirmosios aistros.
Kai Cayetana grįžo į Londoną, Antrasis pasaulinis karas ėjo į pabaigą. Ji pasinėrė į priėmimų bei pokylių sūkurį ir vėl virpino vyrų širdis.
„Vienu pirmųjų mano garbintojų tapo grafas, žymaus rusų rašytojo Levo Tolstojaus giminaitis. Labai gražus, mandagus, malonus ir įdomus, bet ne mano skonio... Kitas buvo italų aristokratas Aspreno Colonna“, – rašė Cayetana.
Bet ispanės širdis tylėjo iki 1946-ųjų, kol nesusipažino su kunigaikščio Sotomayoro sūnumi Luisu Martinezu de Irujo y Artazcozu. Jis, per koridą atkreipęs dėmesį į merginą, tuojau pat surado bendrų draugų.
Cayetanai patiko, kad Luisas buvo gražus, sąmojingas, turėjo pasisekimą tarp moterų. Bet kartu buvo ir rimtas, mokėsi inžinieriaus specialybės. Jos pasirinkimui pritarė ir tėvas su senele, nes kunigaikščiai Sotomayorai priklausė Ispanijos grandams (aukšto dvarininko titulas) ir monarchistams.
1947-aisiais Sevilijoje pora atšoko iškilmingas ir itin prabangias vestuves. Nuotaka vilkėjo baltą atlasinę suknelę, puoštą Briuselio nėriniais. Galvą puošė įmantri platinos tiara su briliantais ir perlais. Pagal tuometį pinigų kursą vestuvės kainavo apie 3,5 mln. eurų.
Palyginti su šiomis, po trijų mėnesių vykusios būsimosios Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vestuvės atrodė blankiai.
Po vestuvių Cayetana iš karto paėmė valdžią į savo rankas. Jos negalima smaugti, ji – laisvę mylinti moteris ir elgsis, kaip jai norisi, sakė ji sutuoktiniui. Ir Luisas neprieštaravo.
1953-iaisiais mirus tėvui Cayetana neteko ir griežtos jo kontrolės. Nuo to laiko tapusi visateise Albos šeimininke ji gyveno, kaip norėjo: rengė prabangius pokylius, šoko flamenką, žiūrėjo koridą.
Jos santuoka buvo laiminga, ji pagimdė penkis sūnus, o būdama 42-ejų – dar ir dukterį. Beje, sklandė gandai, kad sūnaus Fernando susilaukė ne nuo vyro, o nuo žymaus flamenko šokėjo Antonio el Bailarino. Neva su juo kunigaikštienė turėjusi aistringą romaną.
Cayetana viską neigė, bet Antonio patvirtino tėvystę savo autobiografinėje knygoje. Bet ji pasirodė po jo mirties, daryti genetikos testą buvo vėlu ir ši istorija buvo užgniaužta.
Likimas nebuvo palankus Cayetanai ir jos sutuoktiniui. Luisui susirgus leukemija, šią diagnozę kunigaikštienė nuslėpė nuo jo ir vaikų. 1972-aisiais jis mirė. Kartu jie pragyveno 25 metus.
Cayetanos rūmuose buvo saugomi asmeniniai Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo daiktai, ji bendravo su Romos popiežiumi Pijumi XII, draugavo su nužudyto Amerikos prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy žmona Jacgueline Kennedy.
Tarp Albos kunigaikštienės protėvių – Maria Caeytana de Silva. Pastaroji pozavo garsiems ispanų dailininko Francisco Goyos paveikslams „Apsirengusi Macha“ ir „Nuoga Macha“.
18-osios Albos kunigaikštienės Cayetanos titulai, turtas, brangenybės, išskirtinė retenybių, meno kūrinių ir paveikslų kolekcija... Visa tai reikalavo ir atitinkamo jos elgesio.
Bet energingoji Cayetana neapkentė bet kokių rėmų ir norėjo gyventi be taisyklių. Ji skriejo kalnų slidėmis, žaidė tenisą ir golfą, linksminosi diskotekose. Ją erzino Holivudo žvaigždė Grace Kelly, kuri tapo Monako kunigaikštiene, – pernelyg jau teisinga, santūri, šalta... Kaip negyva!
Cayetana nuo vaikystės dievino flamenką, kurio išmokė tėvas. Iki šiol vyrauja nuomonė, kad niekas geriau už ją nesušoks šio tradicinio ispanų šokio.
Nuo Albos kunigaikštienės veido niekada nedingdavo šypsena, niekas nematė jos verkiančios. Flamenką ji šoko būdama 70-ies nesveikomis kojomis.
Būta aristokratės gyvenime ir skandalų. Pavyzdžiui, negraži istorija su žemės ūkio darbininkais. Jie surengė protesto akciją, kai kunigaikštienė netikėtai juos išvadino banditais ir buka-pročiais. Už įžeidimus teismas skyrė aristokratei 6 tūkst. eurų baudą. Juokinga Cayetanai suma, bet ji pareiškė, kad kenčia dėl laikinos dezorientacijos erdvėje ir nemokės. Ją teko priversti.
Apie savo audringą gyvenimą Albos kunigaikštienė parašė dvi knygas. Ji apgailestavo tik dėl to, kad atsisakė pozuoti garsiajam tėvynainiui Pablo Picasso. Dailininkas, kaip kitados padarė F.Goya, norėjo nutapyti Albos kunigaikštienę. Ji džiaugsmingai sutiko, bet pasipriešinus vyrui Luisui pakluso.
Praėjus šešeriems metams po vyro mirties našlė Cayetana vėl įsimylėjo. Buvusį jėzuitų dvasininką, tuomet Ispanijos kultūros ministerijos Muzikos departamento direktorių Jesusą Aguirre’ą. Devyneriais metais už aristokratę jaunesnis šalyje žinomas intelektualas rašė jai aistringus eilėraščius.
Albos kunigaikštienė tirpo iš laimės, o Ispanijos aukštuomenė nustėro. Jai teks į savo terpę priimti neaiškios kilmės žmogų, kuris žinomas savo simpatijomis socialistams!
Pasipiktino ir Cayetanos vaikai, įtarę buvusį jėzuitų dvasininką savanaudiškumu. Bet sustabdyti Albos kunigaikštienės nebuvo įmanoma. Ji nė kiek neišgyveno ir dėl to, kad į sutuoktuvių proga surengtą priėmimą neatėjo nė vienas iš 200 pakviestų svečių.
Ji privers visus įsileisti į savo draugiją jos naująjį sutuoktinį – juk ji Albos kunigaikštienė!
Taip ir įvyko. Netrukus bičiuliai pritilo, o vaikai pripažino antrąjį motinos sutuoktinį.
J.Aguirre’as buvo nuostabus vyras, protingas, sąmojingas ir sutvarkė visus Albos giminės reikalus. Jam visada šeimos interesai buvo svarbiausi – net atsisakė ambasadoriaus posto Bonoje (Vokietija) nenorėdamas vaikų išplėšti iš jiems įprastos aplinkos.
Laiminga santuoka tęsėsi 23 metus. Ją nutraukė J.Aguirre’o liga – gerklų vėžys. Jis mirė 2001-aisiais. Cayetana sielvartavo taip stipriai, kad jai paralyžiavo dešinės rankos pirštus. Jai teko visiems laikams pamiršti piešimo pomėgį.
Po daugelio metų Ispanijoje pasirodė melagingas romanas apie antrąjį Albos kunigaikštienės vyrą. Pasipiktinusi Cayetana parašė piktą laišką į leidyklą, davė išsamų interviu apie savo gyvenimą su Jesusu. Ji nusprendė, kad knygos autorių tiesiog graužė pavydas.
Albos kunigaikštienė nenorėjo senti. Jaunystėje savo drabužiais visada traukdavo dėmesį ir buvo laikoma ispanų mados ikona.
Metams bėgant Cayetana pradėjo rengtis rėksmingais, jos amžiui ir padėčiai nederančiais drabužiais. Ji atrodė vis blogiau, atlaikė tris operacijas, po kurių pradėjo nerišliai kalbėti ir nuolat judinti žandikaulius.
Bet rengėsi kaip jauna kaprizinga panelė, nešiojo keistų spalvų mini sukneles giliomis iškirptėmis, demonstruodama liesus, amžiaus paženklintus kelius.
„Visada pasiekiu, ko noriu. Esu bjauraus charakterio“, – sakė kunigaikštienė pozuodama ispaniškajai „Vanity Fair“ versijai.
Tarsi mesdama iššūkį amžiui ir, žinoma, visuomenei vaikštinėjo po paplūdimį užsimetusi permatomą skraistę, barškindama apyrankėmis ant kulkšnių ir nevengė fotosesijų su bikiniais.
Būdama 88-erių atėjo į pokylį vilkėdama raudonojo vyno spalvos mini suknele ir apsitempusi dryžuotas kojines. Ekscentriškais drabužiais ir aksesuarais aristokratė šokiravo visuomenę iki savo gyvenimo pabaigos ir tuo mėgavosi.
Itin brandaus amžiaus Cayetaną pradėjo vadinti kunigaikštiene klounu. Žiniasklaida rašė, kad ji tapo plastinės chirurgijos ir dar dievai žino kokių procedūrų aistruole.
Iš tikrųjų tai, kas buvo laikoma nesėkmingais grožio operacijų rezultatais, bylojo apie retą genetinę ligą – Melkerssono-Rosenthalio sindromą, sukeliantį veido ir lūpų paralyžių ir patinimą.
Ši genetinė liga Cayetanos kūne glūdėjo visą gyvenimą ir pasireiškė su amžiumi. Su ja aristokratė mėgino kovoti plastinėmis operacijomis.
Pirmoji nepavyko – nosies galiukas šoktelėjo į viršų ir atidengė didžiules šnerves. Dėl ligos patinusių lūpų korekcija taip pat nepridėjo grožio. Pamėgino botoksą, bet veidas dar labiau sutino.
Naujos operacijos veido nepadailino, o dar labiau subjaurojo. Pavyko tik kaklo patempimas ir pilvo operacija.
Bet Albos kunigaikštienė nė nemanė gėdytis savo nepatrauklios išvaizdos. Iš jos pasišaipydama ji ir toliau šėlo vakarėliuose – su nuolatine šypsena pusiau paralyžiuotame, beveik neatpažįstamame veide.
Ispanijos aukštuomenė tikėjosi, kad maištingoji aristokratė dabar jau tikrai nurims ir leis laiką su anūkais. Tik jau ne Cayetana!
Įsiplieskė romanas su valstybės tarnautoju, 24 metais jaunesniu Alfonso Diezu Carabantesu. Jis, pasak kunigaikštienės, įsimylėjęs ją prieš 30 metų, kai dar stovėjo už giminaičio parduotuvės prekystalio. Ji įėjo, ir Alfonso neteko žado.
Jis metų metus stebėjo ją iš toli, siuntė gėles ir dovanas, o meilę prisipažino tik būdamas 62-ejų.
2008-aisiais Albos kunigaikštienė pradėjo su Alfonso lankytis vakarėliuose. Jis, švelniai prilaikydamas alkūnę, lydėjo ją į kurortus, teatrus ir aukštuomenės priėmimus. Jam nebuvo svarbus kunigaikštienės amžius ir išvaizda.
Cayetanos vaikai, iš pradžių laikę šį ryšį motinos kaprizu, rimtai sunerimo. Jie įkalbėjo ją pasitarti su Ispanijos karaliene Sofia. Šiai pavyko atkalbėti kunigaikštienę nuo trečiosios santuokos tik trumpam.
„Esu katalikė ir noriu ištekėti“, – pareiškė Cayetana po trejų metų.
Žiniasklaida juokėsi iš Albos kunigaikštienės, vaikai, priblokšti motinos elgesio, norėjo ją paskelbti neveiksnia. Bet įsikišo tuometis Ispanijos karalius Juanas Carlosas.
Pagal protokolą ispanų grandai gali vesti tik monarchui davus leidimą. Ir jį Juanas Carlosas davė su sąlyga – kunigaikštienė atiduos visus savo titulus ir turtą vaikams. Jaunikis pasirašys vedybų sutartį, pagal kurią atsisakys paveldėjimo. Tiek Cayetana, tiek jos būsimasis trečiasis sutuoktinis sutiko su visomis sąlygomis.
Albos kunigaikštienė padalijo vaikams savo rūmus, titulus, kolekcijas, brangenybes ir 3,5 mlrd. dolerių turtą su išlyga, kad testamentas įsigalios po jos mirties. Sau ji pasiliko tik rentą iki gyvenimo pabaigos.
Žiniasklaida puolė medžioti sensacingų būsimojo kunigaikštienės sutuoktinio gyvenimo faktų ir atkapstė buvusį jo meilužį Jose Luisą Gomezą – neva ne vienintelį.
Šiame interviu papasakota apie aistringą romaną su Alfonso ir suabejota jo jausmų itin brandaus amžiaus moteriai nuoširdumu.
Būsimasis jaunikis padavė žurnalistus į teismą, laimėjo ir net gavo 50 tūkst. eurų kompensaciją už moralinę žalą. Visi nutilo ir stebėdamiesi sekė įvykius.
„Kiekviena reikšminga meilės istorija turi baigtis vedybomis. Pinigai man nėra svarbūs, troškimas gyventi yra svarbesnis“, – pareiškė Albos kunigaikštienė.
2011-aisiais įvyko vestuvės. Išėjusi iš bažnyčios persikų spalvos suknelę vilkinti jaunoji šoko flamenką.
Tiesa, judėjo tik rankos, o vyras akylai sekė kiekvieną žmonos žingsnį baimindamasis, kad jai nepradėtų svaigti galva.
Ir vėl Albos kunigaikštienė tarsi toreadoras sugriebė už ragų likimą ir nukreipė ten, kur norėjo.
Keisto elgesio įnoringoji aristokratė tikėjosi gyventi ilgai ir kūrė didelius planus. Kai jai teko sėsti į neįgaliųjų vežimėlį, sutuoktinis įkalbėjo operacijai.
Išėjusi pro klinikos duris savomis kojomis kunigaikštienė su vyru išskrido į Ibisą. Žinoma, nepraleido progos nudžiuginti paparacų spalvingais bikiniais.
2014-ųjų lapkričio 20-ąją maištingosios 88-erių sulaukusios Albos kunigaikštienės nebeliko. Ji buvo kremuota, jos pelenai palaidoti Sevilijos bažnyčios altoriuje. Ji iš anksto pasirūpino užrašu ant paminklinės lentos: „Čia ilsisi Cayetana, kuri gyveno taip, kaip suprato.“
Iš tikrųjų būtent taip!
Dabar Albos namų galva – vyriausias jos sūnus Carlosas Fitzas-Jamesas Stuartas (74 m.). Jis, 19-asis Albos kunigaikštis, vadovauja šeimos fondui ir priklauso daugelio kultūros įstaigų patikėtinių tarybai.
Šeimos versle dalyvauja ir keturi Carloso broliai. Penktasis – Jacobo – rašytojas, dizaineris, Ispanijos kultūros ministerijos Nacionalinės premijos laureatas.
Lirijos, Albų šeimos rūmuose saugomas tikras lobis – žymiųjų dailininkų Michelangelo Buonarroti laiškai, Francisco Goyos, El Greco, Diego Velazguezo, Paolo Veronese, Tiziano Vecelli, Francisco de Zurbarano, Bartolome Estebano Murillo, Rembrandto, Peterio Paulio Rubenso paveikslai.
Yra ir įsigytų Albos kunigaikštienės: Gustave’o Courbet, Jeano Baptiste’o Camille’io Carot, Marco Chagallo, Pierre’o Auguste’o Renoiro, Choano Miro, Salvatoro Dali ir P.Picasso darbų.
Į Lirijos rūmus galima patekti pagal paraišką, eilė nustatyta pusei metų. Bet laukti verta: Albos namų kolekcija – viena vertingiausių pasaulyje privačių kolekcijų.
Šios šeimos nariams pagal paveldėjimą perduodamas veidrodis, kurį padovanojo Napoleonas. Legenda byloja, kad jis lemia sėkmę.
Išties Albos kunigaikštienė ne be reikalo žiūrėjo į Prancūzijos imperatoriaus dovaną. Jos gyvenimo tikrai nepavadinsi nesėkmingu.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
