Dėl geresnių pamatų ateičiai Maria dar būdama 14 metų išsikraustė iš mamos ir verslininko Antano Boso (67 m.) namų Palangoje. Nuo to laiko ji gyvena sostinėje su dėl dukros iš Danijos grįžusiu tėčiu verslininku Sorenu Randersu (57 m.). Mergina prisimena, kad ir pati nesitikėjo, jog mama tam neprieštaraus, ir bus tvirta ranka, kuri paleis ją mokytis į geresnę Vilniaus mokyklą.
„Tuomet buvau vaikas, viena negalėjau gyventi. Tad buvo labai smagu, kad tėtis persikraustė, nes iki tol su juo retai matydavausi. Abu labai linksmai leidžiame laiką. Akimirka, kai man reikia išsikraustyti, jau beveik atėjo, tačiau vis noriu ją nutolinti...“ – kalbėjo M.Randers.
Nors visada buvo stebima daug labiau nei kitos bendraamžės, Maria dėl to seniai nebesuka galvos ir renkasi savo kelią. Po pusmečio mergina baigs bakalauro studijas ir jau dabar išgyvena nelengvą pasirinkimo laikotarpį.
„Nori nenori galvoje – lengva panika. O kas toliau? Planavau studijuoti magistrantūroje. Mokslas – dalykas, kurio niekas neatims. Tačiau atsirado tam tikrų aplinkybių, kurios šį mano sprendimą jaukia. Tai perskaičiusi mano mama manęs nepaglostys“, – prasitarė Maria.
Lengvam sumišimui yra dvi priežastys. Pati nesitikėjo, kad, karantino metu pradėjusi veiklą instagrame, iš to šiandien save išlaikys. Antra priežastis kur kas romantiškesnė – daugiau kaip dvejus metus švelnius jausmus Maria puoselėja Vokietijoje gyvenančiam futbolininkui Benui Šatkui (21 m.).
„Vienu metu buvau puse kojos svetur, bet vėliau nusprendėme, kad dar ne laikas. Pirmiausia turime pasikloti pagrindą po kojomis“, – atvirai pasakojo Maria.
– Šiuo metu instagrame turite apie 40 tūkstančių sekėjų. Gajus požiūris, kad nuomonės formavimas nėra darbas...
– Iš pradžių ir aš pati į visa tai žiūrėjau skeptiškai. Tačiau burbulas sprogo per karantiną. Nuoširdžiai įdėjusi darbo supratau, kad ši veikla daug rimtesnė, nei gali iš šalies pasirodyti. Dabar būtent instagramas leidžia man dirbti nuotoliniu būdu, keliauti ir iš bet kurio pasaulio krašto uždirbti pinigus. Tad džiaugiuosi, kad pradėjau veiklą instagrame.
Kažkada antrajai pusei pasakiau, kad reikia padaryti reklamą, o jis leptelėjo, kad nesvarbu, šiandien ar pirmadienį tai padarysiu. Koks skirtumas – šiandien rungtynes žaisti ar rytoj? Juk tai yra darbas, visur suplanuotas laikas.
Instagramas man atnešė nemažai įgūdžių. Reikia kūrybos ir pastangų, kad turinys sudomintų žmones. Manau, kad tai pritaikiau ir prie savo studijų, nes socialiniai tinklai yra tam tikra rinkodaros forma.
Mane ši veikla šiek tiek išlaisvino. Anksčiau man būdavo sunku kalbėti viešai nuo scenos ar į kamerą, o dabar laisvai tai darau.
– Retai taip nutinka, tačiau jūsų mama Daina – iš to paties pasaulio. Tikriausiai labiau nei kas kitas supranta šią veiklą – instagrame Daina turi trigubai daugiau sekėjų nei jūs.
– Tai nėra jos pagrindinis darbas, bet iš tikrųjų mes dažnai reklamas darome kartu. Pasitariame, viena kitai atsiunčiame kokį nors produktą. Dažnai prie reklamų kūrimo prisideda ir mano sesuo Magdalena. Šiuo metu mes su mama pačios atidžiai renkamės ir atsirenkame, ką norime reklamuoti, kas mums pačioms patinka. Kai pati tai naudoji, tuomet labai lengva ir reklamuoti, pateikti žmonėms.
– Jūsų tėtis – danas. Kokie jūsų prisiminimai, susiję su Danija?
– Gimiau Lietuvoje. Mano tėvai dar prieš susilaukdami manęs atsikraustė į Lietuvą, norėjo čia sukurti verslą. Bet Danijoje teko labai daug lankytis ir vasarnamyje praleisti ne vieną vasarą su seneliais, pusbroliais. Visada su džiaugsmu ten važiuoju, turime tradicijų, kurių stengiamės nelaužyti. Kai mano senelis dar buvo gyvas, kiekvieną vasarą iš visų pasaulio kampelių ten susirinkdavo visa didelė šeima. Dabar šiek tiek rečiau ten skraidau, bet kartą per metus tikrai apsilankau.
– Su tėčiu aštuonerius metus gyvenate Vilniuje. Toks sprendimas neatrodo įprastas.
– Mūsų ryšys labai stiprus – išvažiuojame kartu ir į keliones. Mama vis sako, kad esu tėčio vaikas. Pamenu, pabuvusi vasarą sostinėje, panorau mokytis ir gyventi Vilniuje. Tai buvo logiškas sprendimas, nes edukacija Vilniuje buvo gerokai stipresnė nei Palangoje.
Pakalbėjau su mama, ji tam pritarė, nes norėjo, kad man būtų geriau. Patekau į gerą mokyklą, Vilnius man nebuvo nauja vieta, nes prieš išsikraustydami į Palangą kurį laiką ten gyvenome visa šeima.
Išsigandau, kai mama sutiko, bet ji ir buvo ta stipri ranka, kuri mintis pavertė realybe. Antanas nelabai norėjo, kad išsikraustyčiau. Tik vėliau suprato, kad tai buvo geras sprendimas.
– Su Antanu jūs užaugote. Kaip su juo sutariate?
– Labai gerai. Jaučiu jam didelę pagarbą. Jis mane priėmė kaip savo dukrą, niekada nejaučiau kokios nors atskirties. Mes nuo pat mažens su juo gerai leisdavome laiką, jis su manimi žaisdavo, užsiimdavo. Su juo susipažinau, kai buvau ketverių, tad galiu jį drąsiai vadinti antru tėčiu.
– Mama Daina gyvena Palangoje, tačiau tai, regis, netrukdo labai stipriam tarpusavio ryšiui. Nors ne viename interviu esate minėjusi, kad jūsų mama griežta.
– Pirmiausia ji kovinga, bet drauge visai šeimai labai rūpestinga. Mama – stipri, labai stilinga moteris. Galiu ne-dvejodama pasakyti, kad ji – mano ikona.
Toks jausmas, kad nėra dalykų, kurių ji nemokėtų ar neįveiktų. Na, gal tik telefone esančių programėlių funkcijų nežino. (Juokiasi.)
Anksčiau su mama pykdavomės, ji mane spausdavo daryti vis daugiau, geriau. Atrodydavo, kad jai vis kažko negana iš manęs. Dabar į tai žiūriu visiškai kitokiomis akimis. Prie tokios manęs, kokia esu dabar, labai daug prisidėjo mama. Iš jos turiu išmokti labai daug, bet dar viso to tik siekiu.
– Labai dažnai esate pristatoma kaip Dainos Bosas dukra. Ar kada nors jums trukdė tai, kad jūsų šeima žinoma?
– Tai turi savų privalumų ir trūkumų. Kai vyksta koks nors skandalas, būna, žinoma, nemalonu, nes žmonės baksnoja pirštais. Kai mano tėvai tapo žinomi, aš dar buvau maža, tad su visu tuo užaugau. Buvo visokių akimirkų, apie tai buvo daug kalbėta ir tiesiog susigyventa.
Nesame realybės šou Kardashianų šeima. To žinomumo yra tiek, kiek patys norime. O jeigu į mane, einančią gatve, kažkas žiūri ar rodo, atvirai sakau: aš be akinių nieko nematau! (Juokiasi.)
Žinoma, kai buvau paauglė, norėdavau eiti į vakarėlius. Kildavo mintis, kas ką pagalvos? Bet vis tiek eidavau. Mane nufotografuodavo, siųsdavo mamai, o ji bardavosi. Jeigu norėdavau patekti į kokį nors klubą, mane atpažindavo, neįleisdavo. Visos mano bendraamžės pasidažydavo ir lengvai įsmukdavo į norimą vietą. Man taip paprasta nebuvo.
Visą interviu ir fotosesiją rasite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius Plius“.
