Klaipėdoje įsikūrusi, bet dažnai darbo reikalais ar pailsėti keliaujanti Deimantė vasarą namuose neužsisėdėjo – ji su draugais ar šeima daug keliavo po Lietuvą, lankėsi Majamyje (JAV). Bene didžiausią įspūdį modeliui paliko kelionė į Italijai priklausančias Pozitano ir Kaprio salas – ten jie su vyru susitiko su draugais, kurie atskrido iš skirtingų pasaulio žemynų.
„Daug laiko praleidome jachtoje. Šioje kelionėje mus visus žavėjo ne tik vandens pramogos, bet ir vaizdai, itališkas maistas“, – pasakojo ji.
Jauna moteris labiausiai mėgsta keliauti į tas šalis, kuriose nemažai laiko yra praleidusi kaip modelis, – JAV ir Italiją. Smagu grįžti į tas vietas, kur lankėsi prieš 15 metų.
„Lietuvoje turiu rutiną – stengiuosi sportuoti 5 kartus per savaitę, laiką dažniausiai leidžiu namuose su šeima, draugais bei savo numylėtais keturkojais. Gyvename Klaipėdoje, tad vasarą suvažiuoja daug draugų, laiko nuobodžiauti tikrai nelieka“, – kalbėjo D.Guobytė.
– Rugsėjis – lyg kito etapo atspirties taškas, daugeliui – ir mokslo metų pradžia. Kokius kuriate ateities planus, apie ką šiandien svajojate?
– Dabar planuoju kelionę į JAV, žiemą ten dirbsiu modeliu. Džiaugiuosi, kad ir vėl susitiksiu su seniai matytais draugais.
O didžiausias mūsų ateities projektas – svajonių namo statyba Klaipėdoje. Tad ir svajoju, kad šis didžiulis projektas būtų baigtas ir kaip mes tame naujame name gyvensime. Mums padeda architektė Kristina Andriejauskė.
Namą statysime dideliame sklype šalia golfo laukų. Pats pastatas bus labai modernus, apie 500 kvadratinių metrų, daug stiklo, betono. Kadangi esu klaipėdietė ir šis kraštas man pats brangiausias, projektas primins laivą, kylantį virš bangos.
Mano tėtis visą gyvenimą kolekcionuoja antikvarinius daiktus ir automobilius, tad name bus ir muziejus.
Ar ketinu imtis gėlininkystės ir sodininkystės? Tikrai ne! Jokių šiltnamių, lysvių ar gėlynų – tik laistymo sistema ir robotas, pjaunantis žolę. Nemėgstu tarnauti daiktams, tad ir susikurti viską stengiuosi taip, kad būtų kuo mažiau vargo ir darbo.
– Šiemet atšventėte trisdešimtmetį. Ką jums pačiai reiškia šis etapas, ar pasikeitė mintys, lūkesčiai?
– Amžius man – tik skaičius. Širdyje vis dar jaučiuosi „-niolikos“, tik turiu daugiau gyvenimiškos patirties ir esu tiesiog ramesnė – nebenoriu niekam nieko įrodinėti, gyvenu sau, man rūpi tik pačių artimiausių žmonių nuomonė. Su metais atėjo ir pasitikėjimas, ir vidinė ramybė.
Buvo laikas, kai visur skubėjau, lėkiau, bet dabar jaučiu, kad pagaliau tas laikas yra mano. Pagrindą po kojomis jau turiu.
– Šiemet – ketveri metai, kai esate žmona. Kaip jaučiatės šiame vaidmenyje? Kas jums yra meilė?
– Po vestuvių niekas nepasikeitė, su Luku esame pažįstami nuo 15 metų. Ilgai buvome tik draugai, o susitikinėti kaip pora pradėjome prieš 7 metus.
Būti Luko žmona lengva – jis labai geras, kantrus, ramaus būdo. Išvesti iš kantrybės jo beveik neįmanoma. Todėl jis ir yra mano vyras.
Meilę aš suprantu kaip rūpestį. Tai – kai nori pasirūpinti kitu labiau nei savimi, kai nieko negaili ir tiesiog nori to žmogaus gyvenimą padaryti kiek įmanoma lengvesnį ir geresnį.
– Tikiu, kad jau sulaukiate ir klausimų: o kada vaikelis? Kad norite vaikų, galima spręsti ir iš ketinimo užsišaldyti embrionus (beje, ar tai padarėte?), kai pasiskiepijote nuo koronaviruso. Ką šiandien su vyru galvojate apie šeimos pagausėjimą?
– Taip, klausimų, kada pagalvosime apie šeimos pagausėjimą, tikrai sulaukiame. Tačiau to klausia žmonės, kurie mūsų nepažįsta. Retas iš mūsų draugų būrio jau turi vaikų, visi nori dar pagyventi sau, pakeliauti, kad paskui netektų gailėtis prarastos jaunystės. Svarbu ir susikurti gerovę sau ir savo vaikams, kad šeimai būtų paprasčiau ir lengviau gyventi.
Taip, embrionų užšaldymo procedūrą jau atlikome. Dėl visa pikta, kol esame jauni ir sveiki, juk atsarga gėdos nedaro. Laikas bėga, ir niekas nesame nuo jo apsaugoti.
Bent porą metų šeimos pagausėjimo dar neplanuojame. Pasvarstau ir apie galimybę ne tik susilaukti savo vaikelio, bet ir įsivaikinti – norėčiau, bet šiandien sunku numatyti, kaip bus.
– Jūsų socialinių tinklų sekėjai mato, kad palaikote artimus santykius ir su broliais. Koks jūsų ryšys su jais, su tėvais?
– Taip, su broliais Egidijumi ir Erlandu sutariame puikiai, kaip ir su mama bei tėčiu. Mano tėvai išsiskyrė, kai aš buvau penkerių, tėtis gyvena užsienyje. Nepaisant to, kasdien susiskambiname. Ir su mama, ir su tėčiu stengiamės kaip įmanoma dažniau susitikti.
Abu broliai taip pat gyvena ne Lietuvoje, bet vis kur nors susitinkame, dažnai susiskambiname. Labai juos myliu!
Visą interviu skaitykite naujausiame žurnalo „Stilius“ numeryje!
