Pažvelgus iš šalies į nuomonės formuotoją bei laidų vedėją nė neįtartume, kad visai neseniai ji išgyveno vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų. Po pusmečio skyrybomis pasibaigusios sužadėtuvės, skandalas dėl koronaviruso, virtinė teismų, bandymai susidoroti bei neigiamos replikos – visa tai pastaraisiais mėnesiais slėgė Gintarės pečius. Išgyventi ir nepalūžti sunkiu laikotarpiu jai padėjo stiprus šeimos ryšys ir artimiausių draugų palaikymas.
Nors praėję metai priminė amerikietiškus kalnelius, dabar žinoma moteris per gyvenimą žengia aukštai pakelta galva. Gintarė mėgaujasi kiekviena akimirka – keliauja, laiką leidžia su artimaisiais bei gyvena naujakurės rūpesčiais.
– Praėjusių metų vasarį susižadėjote su mylimuoju Dmitrijumi, o mažiau nei po metų, rugsėjį, sužadėtuves nusprendėte nutraukti. Dmitrijus buvo tapęs ir jūsų šeimos nariu. Kaip į tokį sprendimą reagavo artimieji?
– Prisipažinsiu, dėl šio sprendimo ilgą laiką nesijaučiau gerai. Labiausiai dėl to, kad puikiai sutariau su Dmitrijaus artimaisiais, – tėčiu, mama, jos sese bei močiute.
O iš savo šeimos, kaip visada, sulaukiau besąlygiško palaikymo. Esame labai artimi. Jie gali nesutikti su mano nuomone ir visada išsakyti savo, bet žinau – kad ir kokį sprendimą priimčiau, namuose visada rasiu užuovėją.
– Tikriausiai daugelis sutiks, kad išgyventi skyrybas po ilgai trukusių santykių nėra lengva. Kaip jums tai pavyko?
– Daug dirbau, sportavau ir keliavau. Turbūt kelionės – geriausias vaistas nuo visų asmeninio gyvenimo dramų.
– Ar tuomet, kai buvo besąlygiškai sunku, neprireikė specialistų pagalbos?
– Pastarieji metai buvo vieni sunkiausių mano gyvenime – daugybė skandalų, teismai, skyrybos. Turbūt nieko nuostabaus, kad tai atsiliepė sveikatai, tačiau iš to išsikapstyti pavyko natūraliomis priemonėmis.
Reguliariai gulėjau deguonies baro kameroje, lašinausi sveikatą stiprinančias lašelines ir kasdien dienos pabaigoje rašiau gražius dalykus, kurie nutiko tą dieną, kad priminčiau sau, jog gyvenime nėra vien niūrios spalvos. Tai – nuostabi praktika, ne kartą padėjusi išsikapstyti iš emocinės duobės.
Kai būna labai sunku, dienos pabaigoje į knygą rašau visus įvykius, net, atrodo, visai nereikšmingus, kurie tą dieną sukėlė teigiamų emocijų. Tai gali būti gražus praeivės žodis, nedidelė sėkmė darbe, pergalė sportuojant ar šiltas emocijas sukėlęs spektaklis.
Labai svarbu pradėti nuo padėkos už tai, kad buvo puiki diena, ir jokiu būdu, kad ir kaip norėtųsi, nerašyti nieko, kas buvo blogai. Po poros savaičių gyvenimas nebeatrodo toks liūdnas ir niūrus, o po mėnesio nebelieka poreikio toliau ką nors rašyti.
– Po skyrybų nuotraukose buvo aiškiai matyti jūsų išvaizdos pokyčiai – netekote daug svorio. Kas lėmė tokius pokyčius?
– Kai patiriu didžiulį stresą, sutrinka miegas ir dingsta apetitas. Per pirmas porą savaičių nukrito kokie keturi kilogramai. Kadangi mano svoris nėra didelis, tai tapo matoma plika akimi. Svoris sugrįžo ir šiandien jaučiuosi nuostabiai.
– Praėję metai jums buvo išties sunkūs. 2021-ųjų balandį prisipažinote, kad per atostogos Kipre sirgote koronavirusu. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimo laviną. Kaip prisimenate šį įvykį?
– Tai buvo vienas sunkiausių etapų mano gyvenime. Būdama Kipre nežinojau, kad susirgau koronavirusu. Jeigu šiai ligai atsiradus patys būtume galėję ją diagnozuoti, koronavirusas nebūtų tapęs pasauline pandemija.
Kelionėje laikiausi visų rekomendacijų bei prevencijos priemonių, temperatūros neturėjau, o pirmieji simptomai, pasirodę paskutinę atostogų dieną, nepriminė nei peršalimo, nei kitų ligų.
Grįžusi į Lietuvą iškart susisiekiau su šeimos gydytoju, tačiau buvau gydoma antibiotikais, nes koronaviruso man net neįtarė. Tik prabėgus savaitei, kai antibiotikai ir kitas gydymas nepadėjo, o sveikata kasdien prastėjo, buvo nuspręsta daryti PGR tyrimą, kuris parodė, kad sergu COVID-19.
Nors apie tikrąją savo sveikatos būklę žinojau tik aš ir mane gydantys medikai, viešumoje pradėjo sklisti neteisinga informacija ir tai virto keletą mėnesių trukusiu viešu persekiojimu – mane kaltino nebūtais dalykais, siekė sužlugdyti mano bendradarbiavimą su partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
Tada supratau, kokia didelė yra viešumo kaina. O liūdniausia, kad didžiausia žala buvo padaryta mano sveikatai.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
