Grįžusi į Lietuvą Deimantė sukasi kaip voverė rate, ją sunkiai pagauna ir draugai, ir artimieji, o pietauja jauna moteris kartais ir visai vakare.
„Paryžiuje darbų turiu, bet kur kas mažiau, gyvenimą čia labiau vadinu poilsiu, randu laiko ir sau, ir, žinoma, mylimajam. Kiek taip tempsiu? Nežinau“, – atviravo nuomonės formuotoja.
Vilniuje Deimantei veiklos netrūksta – ji ne tik daug dirba kaip nuomonės formuotoja, bet ir įsirenginėja naujus namus.
„Esu labai užsiėmusi, tačiau pastebiu, kad gyvenime dažnai būna tokie etapai – arba viskas, arba nieko. Vis dėlto tikrai nedrįstu skųstis – tikslas, kurio siekiu, labai motyvuoja“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kur jos namai – Vilniuje, kur nuomojasi butą ir įsirengia savąjį, ar Paryžiuje – ten, kur širdis, Deimantė šypsojosi, kad jos širdis padalyta pusiau. Mat ji puikiai jaučiasi abiejuose miestuose ir kol kas nesvarsto, kur gyvenimas ją nuneš vėliau.
Deimantė niekada nesvarstė, kad dėl meilės iškeliaus į kitą šalį, tačiau savo meilės atsisakyti vien dėl to, kad mylimasis – nelietuvis, net nepagalvojo. Juk visiškai nesvarbu, kokia kalba kalba žmonės, jei jie susikalba, o širdys dainuoja.
„Neieškojau vyro užsieniečio. Tikėjausi sutikti žmogų, turintį artimą energiją ir panašias vertybes. Ir Prancūzijoje yra prastų vyrų – Nicolas gyvenamoji vieta čia joks rodiklis. Tačiau jei manęs klausdavo, ar norėčiau gyventi ne Lietuvoje, visada sakydavau, kad ne, nes Vilnius man – labai tinkamas miestas.
Kita vertus, dabar atsivėrė akys – pasaulis toks didelis, galimybių daug, reikia ir save išmesti iš komforto zonos. Noriu sužinoti, ką galiu padaryti ten, kur manęs nežino“, – kalbėjo nuomonės formuotoja.
Deimantė neslepia – po ilgai trukusių santykių, kurie nutrūko prieš kelerius metus, ji pasikeitė.
„Susidėliojau visai kitokią gyvenimo viziją, pradėjau viską daryti kitaip. Žinojau, kad pirksiu butą, norėjau ir investicijos, ir savų namų. Šie namai nėra dėl plano kurti šeimą. Bet visada, maža ką, jie bus man grįžti. Toks mano tikslas“, – pasakojo Deimantė.
Praėjusią vasarą, ruošdamasi ilgoms dviejų mėnesių atostogoms su mylimuoju, ji gavo galimybę įsigyti butą, kuriam neatsispyrė. Laukti, kaip ji sako, nebuvo kada – jei ne ji, namus jau kitą dieną būtų įsigijęs kitas pirkėjas. Tad svarstyti, dėlioti pliusų ir minusų nebuvo kada.
Manau, kad dabar yra mano aukso amžiaus, jei kalbėtume apie darbus, tad ko laukti? Daugiau rankinių? Kelionių? Kelionių ir taip bus, nes jos man labai reikalingos“, – sakė ji.
Tarp dviejų šalių gyvenanti Deimantė per kelerius pastaruosius metus vis kraustėsi ir kraustėsi, tad to jausmo, kad įsirengtą butą teks palikti ilgesniam laikui ar net išnuomoti kitiems, nesikrato – jai tai nesukelia blogų emocijų.
„Džiaugiuosi, kad naujus namus įsirengsiu taip, kaip noriu pati. Kol kas žadu vis grįžti, o kaip bus ateityje – pamatysime. Bus gaila, jei reikės išnuomoti, bet, kita vertus, kas nors tikrai apsidžiaugs, nes namai bus tikrai labai gražūs“, – sakė Deimantė ir patikino, kad jei sukurs šeimą, jos kelionės pirmyn ir atgal greičiausiai baigsis.
Jauna moteris atvira – su Paryžiuje gyvenančiu ketveriais metais jaunesniu mylimuoju Nicolas ji mato ir įsivaizduoja bendrą ateitį. Jei to nebūtų, tiek laiko gyvenimas tarp dviejų šalių nebūtų įmanomas. Tačiau neperšokusi griovio D.Kazėnaitė nesako „op“ – laikas parodys, ar santykiai, kurie šiandien yra nuostabūs, taps kuo nors dar gražesniu.
„Juk gyvenime nutinka ir taip, kad tau atrodo vienaip, o pasisuka kitaip.
Dabar mūsų su Nicolas meilė labai graži. Tad tikiuosi, kad viskas bus gerai. O jei ir nebus gerai, man vis tiek viskas bus gerai“, – kalbėjo ji.
Kaip atrodo Deimantės diena Paryžiuje? Jauna moteris šypsosi paklausta, ar jau galėtų tapti šios Europos sostinės gide visiems čia viešintiems draugams?
„Pirmiausia turėkime mintyje, kad pirmus mano prancūziškus metus čia siautėjo pandemija – viskas buvo uždaryta. Negalėjau nieko veikti, išskyrus pasivaikščiojimus, išvykas į užmiestį.
O kai gniaužtai atsileido, vasarą mes dviem mėnesiams iškeliavome iš Paryžiaus į Pietų Prancūziją, vėliau į Libaną.
Grįžusi iš kelionių nepuoliau visko iškart per kelias dienas pamatyti, bet po truputį vis stengiuosi prisijaukinti Paryžių. Gide dar tikrai negalėčiau dirbti, – juokėsi moteris. – Labai norėjau nueiti į „Lido“ šokėjų šou, jie labai įspūdingi, ir pasirodymai buvo atšaukti tą dieną, kai turėjo vykti... Esu buvusi „Crazy Horse“ ir „Manko“ – labai įspūdingos vietos, rekomenduočiau jas aplankyti.“
D.Kazėnaitė savęs socialiniuose tinkluose nevadina atversta knyga ir mato, kaip gyvai susipažinę žmonės dažnai nustemba – jie įvaizdį būna susikūrę kiek kitokį. Kita vertus, jauna moteris nebijo su sekėjais pasidalyti ir jautriomis temomis: apie sunkius momentus, santykius, psichologinę savo būseną.
„Yra dalykų, kuriuos pasilieku sau, kituose noriu su sekėjais išlaikyti sveiką atstumą, kasdien nesidaliju intymesnėmis temomis ir nepasakoju, kaip aš jaučiuosi. Kartais tam net nelieka energijos, be to, nesu Kim Kardashian, nefilmuoju savo gyvenimo visą parą. Galiausiai juk yra žmonių, kurie nenori būti šioje virtualioje realybėje, – čia turiu minty savo mylimąjį, kuris per mėnesį paskelbia vos vieną kitą įrašą ir dirba visai kitoje srityje.
Tad ir aš stengiuosi nepadauginti mūsų bendro gyvenimo akimirkų. Nicolas juokauja, kad mano paskyroje jam – ne vieta. Jis ne kartą yra sakęs, kad negalėtų dirbti tokio darbo, kokį dirbu aš. Bet mane labai palaiko, nes žino šio įrankio galią ir galimybes“, – pasakojo Deimantė.
Ji džiaugiasi, kad dalydamasi savo jausmais sulaukia ir gražių žinučių, palaikymo. Štai išsiskyrusi prieš kelerius metus mergina nenorėjo atvirauti apie santykius ir dalytis savo istorija. Juk pirmiausia pati turėjo apsiprasti su savo jausmais ir nauju gyvenimo etapu.
„Tačiau kai praėjo daugiau laiko, supratau, kad mano išjaustus dalykus galbūt kam nors būtų naudinga išgirsti. Po truputį pasidalijau. O kiek jautrių žinučių tuomet sulaukiau! Būna, kad aš esu įkvėpimas.
Juk yra daug moterų, kurios įskaudintos, sugniuždytos, bet nenutraukia tokių santykių, nes bijo ką nors keisti. O aš ėjau gyventi geriau, laimingai ir pati pastatyti save ant kojų.
Niekada negalvojau, koks niekšas tas mano buvusysis ar kaip jis suėdė man gyvenimą, kad išeikvojau jam daug savo jaunystės ir laiko. Ne.
Turėjau tyrą jausmą, kad išeinu gyventi geriau, kad man viskas susidėlios kuo puikiausiai – taip, kaip turi būti, kaip lemta. Ir jam linkėjau laimės, nes tai, kad mums nesusiklostė, dar nereiškia, kad žmogus yra blogas.
Taip, likau viena – su visa atsakomybe, nutrūkusiais bendrais darbais, išbandymais. Bet sutvirtėjusi galiu dalytis savo asmeniniais išgyvenimais ir džiaugiuosi, kad gaunu daug gražaus palaikymo ir kam nors galiu padėti apsispręsti.
Moterys pajunta, kaip kad ir aš, kad su tokiais santykiais niekur neina ir, kad ir kaip žiauriai tai skamba, aš paskatinau jas žengti žingsnį – išsiskirti. Niekam nelinkiu aukoti savo gyvenimo dėl santykių, kurie niekur neveda“, – sakė Deimantė, kurios dauguma sekėjų – moterys.
Ilgai su garsiu fotografu Gediminu Žilinsku gyvenusi ir jo sužadėtinė buvusi Deimantė nemano, kad šildėsi jo šlovės spinduliuose. Juolab santykių pabaigoje, kai ji pati pradėjo savo kelią.
„Niekada nesėdėjau sudėjusi rankų ir nesimėgavau žinomo vyro draugės statusu. Jei būčiau buvusi tik žinomo vyro sužadėtinė, po skyrybų, matyt, nieko gyvenime ir neturėčiau.
Išsiskirdama dirbau, turėjau klientų, savo patirtį. Tvirtai žinojau, kad turiu rankas, kojas, esu sveika ir nieko neprarasiu.
Taip ir atsitiko – viskas man buvo tik geriau. Kita vertus, manęs niekada neskaudino buvimas garsaus vyro drauge – niekada nesijaučiau menkesnė. Taip, faktas – Gediminas žinomas. O aš gal per jauna būti padariusi tiek, kad būčiau žinoma ir aš. Jei nusipelnysiu, žinos ir mane. Svarbu, kad būtų už ką, t.y. darbus, kuriuos gerai darau. Kai žinai, kas esi, neskaudina ir tai, kaip tave pavadina“, – sakė D.Kazėnaitė.
Anksčiau pasakojusi ir skaudžią patirtį, kai buvo apgauta vedusio vyro, Deimantė atgal nesisukioja. O paklausta, ar po tokios išdavystės tapo įtaresnė ir atsargesnė meilės santykiuose, patikino: su žmogumi santykiuose ji būna ir bus tiek, kiek jai pačiai bus gera juose būti.
„Į santykius stengiuosi eiti atvira širdimi.
Kita vertus, juk niekada nieko nežinome. Taip, tuomet turėjau naivumo. Dabar žinau, kad taip būna, o dar ir ne taip būna, tad daugiau pasitikrinu, stebiu, kaip žmogaus veiksmai sutampa su žodžiais“, – sakė ji.
Deimantė dabar aiškiai žino savo vertybes ir turi darnių santykių viziją, bet prisimena, kad kai buvo viena, likimas jai tuo metu atsiuntė žmonių, su kuriais santykius vadina „lyg ir gerai, bet...“. Štai tokie santykiai ir davė jai pagrindinę pamoką – nepaminti savo vertybių, nesitenkinti ne tais žmonėmis, nemanyti, kad kaip nors susigyvens ateityje.
„Toks „kaip nors“ man nebetinka. Jei nėra gerai, man nereikia. Man nereikia nieko vien dėl to, kad kas nors būtų. Jei renkiesi bet ką, nesi vertas to, ko iš tikrųjų nori. Jei tau tinka alternatyva, nesakyk, kad nori kitokių, vertesnių santykių.
Likimas mus tikrina – jei imsi šį, kam tau anas, geresnis? Man tai buvo didžiausia pamoka – juk aš renkuosi vertybes“, – sakė moteris.
Meilė Deimantei šiandien – kai dviese geriau nei vienam. Saugumo jausmas, noras ir entuziazmas daryti vienam kitą laimingą. Jai reikia žmogaus, kurį sugeba priimti tokį, koks yra, kad iš abiejų pusių užtektų entuziazmo priimti vienam kitą ir stengtis vienam dėl kito. Tai noras džiuginti, dalytis, puoselėti gražius santykius.
„Su Nicolas, manau, mūsų rožinis įsimylėjimo periodas dar nesibaigė, nors kartu skaičiuojame jau antrus metus.
Gyvename smagiai, romantikos ir drugelių pilve dar tikrai turime – juk kol kas nebūname kartu visąlaik, aš dažnai išvažiuoju, o susitikę keliaujame, džiuginame vienas kitą, būname pasiilgę.
Mums net pyktis – kelis kartus esame susiginčiję – labai geras jausmas. Jei kivirčai neslegia, negniuždo, jie būtini ir reikalingi. Suvokiame, kad nėra tokio žmogaus, su kuriuo niekada nesiginčysime“, – svarstė ji.
Deimantė atvira – Nicolas įdėjo labai daug pastangų, kad užkariautų jos širdį. Nuo pat pažinties pradžios šis vyras rodė jai išskirtinį dėmesį, stengėsi ir įrodė, kad yra ne tik labai vyriškas, bet ir žodžio visuomet besilaikantis žmogus.
„Vyriškumas, stipri energija, nesiskundimas, pažadų laikymasis, visko padarymas iki galo, palaikymas, entuziazmas, pastangos, kad būčiau laiminga, – visi šie dalykai viename žmoguje mane ir žavi. Pradėjus gyventi kartu tokios mažos smulkmenos, kurios priverčia nusišypsoti, ir tampa svarbiausios. Žinau, kad jis mane visada girdi, kad mano poreikiai jam svarbūs, dėl to širdis dainuoja. Turint priešingos patirties labai lengva pasakyti, kas yra gerai“, – atviravo D.Kazėnaitė.
Paryžiaus elegancija ir moterų grožis, apdainuojamas romanuose, Deimantei sukelia šypseną – kiekvieno didelio miesto buitis panaši ir, pasak jos, nekvepia jokia elegancija.
„Čia tikrai niekas nevaikšto su beretėmis ir visą dieną negeria espreso su kruasanu. Čia, kaip ir kiekviename didmiestyje, visi lekia, dirba, visas miestas ošia. Vieni laimingi, kiti paburbantys, treti abejingi.
Mano draugui atrodo, kad mes, lietuviai, esame šaltesni. Prancūzai labiau reiškia savo emocijas“, – pasakojo D.Kazėnaitė.
Anot jos, eleganciją spinduliuoja labiau pats miestas, Paryžius. Prancūzijos sostinėje gražu visur – nuo centro, kur daugelis turistų skuba pamatyti Eiffelio bokšto, Triumfo arkos ar Luvro muziejaus, iki pat miesto pakraščių.
Pasirinkimo čia tokia galybė, kad ir per 10 metų neaplankytum visų restoranų. Parodos, meno instaliacijos, mados savaitės – šie dalykai lietuvę taip pat žavi.
„Šiek tiek bendrauju su nuomonės formuotojų agentu, tad viena koja jau esu ir mados industrijoje. Ant Paryžiaus podiumo manęs nepamatysite, nebedirbu modeliu, bet kaip nuomonės formuotoja labai norėčiau čia patekti, įkvėpti mados“, – pasakojo ji.
Lietuvoje Deimantę žino daug žmonių, o vakarieniaudama restorane ji dažnai sulaukia smalsių žvilgsnių. Paryžiuje ji gali pasislėpti – dėmesio čia gatvėje į ją niekas neatkreips, tad čia ji gali iš tiesų labiau atsipalaiduoti.
„Sveika pasitikrinti, kaip žmonės tave priima, kai jiems esi niekas. Jie džiaugiasi tavo energija, negaili komplimentų, kad smagu susipažinti, įdomu pasikalbėti.
Man tai labiau realybė nei burbulas, kuriame gyvenu savo šalyje, kur mane tiesiog žino.
Kita vertus, vertinu savo laiką ir stengiuosi nesusireikšminti – tiesiog dirbu tokį darbą, kuris daro mane matomą. Ir stengiuosi jį daryti gerai“, – svarstė jauna moteris.
Deimantė džiaugiasi, kad kaip nuomonės formuotoja jau jaukinasi ir prancūzes moteris – savo paskyroje vis pastebi, kad ją pradėjo sekti ir šios šalies gyventojos.
„Prancūzės taip lengvai neįsileidžia naujų veidų. Kita vertus, ir Lietuvoje sekėjų būrys neatsirado per vienus metus – reikėjo nemažai padirbėti. Esu net kiek sutrikusi, kokia kalba man bendrauti su sekėjomis. Lietuvės nori savo kalbos, o kalbėdama angliškai galiu jaukintis ir tarptautinę visuomenę“, – pasakojo nuomonės formuotoja.
Deimantė intensyvaus gyvenimo trūkumus jau puikiai žino – yra pajutusi pervargimą, net perdegimą. Šiandien ji tvirtai žino – reikia ne tik poilsio, bet ir išmokti šią pamoką.
„Štai grįžau į Lietuvą mėnesiui. Per tą laiką turėjau padaryti tiek darbų... Neturėjau laisvos valandos. Pirmiausia, turiu uždirbti pinigų, kad galėčiau įsirengti namus, antra, turiu viską planuoti ir organizuoti, rinkti, užsakinėti, važiuoti, nors namus įsirengiu padedama dizainerių.
Man visko buvo per daug. Į Paryžių skridau pervargusi ir išsekusi, o tada jau ten bandžiau atsigauti. Man padėjo meditacija, sportas, daug miego, poilsio.
Nežinau, kaip man taip išėjo, visada esu už tai, kad žmogus neturi peržengti sveiko darbo normų. Peržengiau.
Norėjau padaryti viską – ir sportuoti, ir dirbti, ir pamatyti šeimą, ir susitikti su draugais, ir nemiegoti naktimis, kad viską spėčiau... Tarsi to būtų negana, dar ir kaimynai už sienos nuolat gręžė! Tokie dalykai ir išbalansuoja. Niekam nerekomenduoju taip daryti“, – kalbėjo Deimantė.
Moteris šiandien nemoka pasakyti sau „Stop!“ arba stabteli tikrai per mažai. Tačiau ji davė sau pažadą – kai įsirengs butą, ilsėsis sąmoningai ir kokybiškai. Ji stengiasi vakarais ir anksti ryte, kol pati pabus, išjungti telefoną – tik taip gali ilsėtis, nes žinutės ir skambučiai plaukia nuolat.
„Dabar ir yra tas laikas, kai mokausi sau pasakyti, kad esu verta poilsio. Mažus žingsnelius jau žengiu ir darau tai užtikrintai“, – sakė D.Kazėnaitė.
Nuomonės formuotoja įsitikinusi, kad panašių problemų turi visi, dirbantys su socialiniais tinklais. Nuo tokio darbo labai sunku atsiriboti, o kitiems tai dažniausiai atrodo net nerimta veikla. Pastangų atsijungti nuo instagramo, nebeimti į rankas telefono, neatsakinėti į plaukiančias žinutes, pasak Deimantės, reikia didelių.
„Jaučiu, kad artėja tas laikas, kai man tikrai reikės atostogų. Vasarą dalijausi savo gyvenimu, buvau pailsėjusi ir puikiai nusiteikusi, bet tą laiką, kai savo gyvenimą noriu pasilaikyti sau, jau jaučiu. Atsijungti man pavyksta, kai išvažiuoju pas šeimą į Kauną, – padarau darbus ir dedu telefoną į šalį, nes renkuosi būti čia ir dabar“, – pasakojo Deimantė.
Ji įsitikinusi, kad moka atsiriboti nuo savo veiklos, – žmonės, su ja leidžiantys laisvalaikį, nesulaukia nepagarbaus nuomonės formuotojos elgesio. Deimantės telefonas būna paslėptas rankinėje: ji nefilmuoja, nežiūri žinučių ir dažniausiai nereaguoja į skambučius.
D.Kazėnaitės poilsis ir laikas sau – pirmiausia sportas, knygos. Kai jautė didžiulę įtampą, vakarais išvažiuodavo į SPA centrą ir būtinai su savimi pasiimdavo knygą.
„Namuose sunkiau atsipalaiduoti, nes čia – darbinė aplinka, juk filmuoju, fotografuoju irgi dažnai namuose. Daug lengviau imtis savo ritualų išvažiavus. Atsipalaiduoju, pailsiu ir įsikraunu teigiamos energijos ir bendraudama su artimiausiais žmonėmis. Dievinu gerą maistą, man labai smagu išeiti kur nors skaniai pavalgyti“, – sakė D.Kazėnaitė.
Moteris anksčiau nemėgo gaminti, tačiau antraisiais pandemijos metais su malonumu ir pati pradėjo sukiotis virtuvėje.
„Man jau patinka pagaminti kokio sveiko maisto sau ir antrajai pusei, o dar labiau mėgaujuosi, kai gaminame abu“, – šypsojosi ji.
Paklausta, kokį savo gyvenimą įsivaizduoja po dešimtmečio, Deimantė nesuabejoja: viskas bus savo laiku, o ateinantis dešimtmetis bus labai gražus – per jį turės ir vyrą, ir vaikų.
„Kai būsiu mama, būsiu įprasminusi save. Jau dabar galėčiau būti mama, kuriai nuo 8 val. ryto iki 17 val. nereikia eiti į darbus.
Galėčiau derinti savo veiklą ir motinystę, ne visos profesijos tai leidžia.
Visko noriu sava vaga, neketinu pulti stačia galva. Noriu pažinti žmogų, nenoriu spręsti už abu – subalansuotuose santykiuose tokius sprendimus priima abu žmonės“, – atviravo Deimantė.
