Grįžusi į Lietuvą Deimantė sukasi kaip voverė rate, ją sunkiai pagauna ir draugai, ir artimieji, o pietauja jauna moteris kartais ir visai vakare.
„Paryžiuje darbų turiu, bet kur kas mažiau, gyvenimą čia labiau vadinu poilsiu, randu laiko ir sau, ir, žinoma, mylimajam. Kiek taip tempsiu? Nežinau“, – atviravo nuomonės formuotoja.
Vilniuje Deimantei veiklos netrūksta – ji ne tik daug dirba kaip nuomonės formuotoja, bet ir įsirenginėja naujus namus.
„Esu labai užsiėmusi, tačiau pastebiu, kad gyvenime dažnai būna tokie etapai – arba viskas, arba nieko. Vis dėlto tikrai nedrįstu skųstis – tikslas, kurio siekiu, labai motyvuoja“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kur jos namai – Vilniuje, kur nuomojasi butą ir įsirengia savąjį, ar Paryžiuje – ten, kur širdis, Deimantė šypsojosi, kad jos širdis padalyta pusiau. Mat ji puikiai jaučiasi abiejuose miestuose ir kol kas nesvarsto, kur gyvenimas ją nuneš vėliau.
Deimantė niekada nesvarstė, kad dėl meilės iškeliaus į kitą šalį, tačiau savo meilės atsisakyti vien dėl to, kad mylimasis – nelietuvis, net nepagalvojo. Juk visiškai nesvarbu, kokia kalba kalba žmonės, jei jie susikalba, o širdys dainuoja.
„Neieškojau vyro užsieniečio. Tikėjausi sutikti žmogų, turintį artimą energiją ir panašias vertybes. Ir Prancūzijoje yra prastų vyrų – Nicolas gyvenamoji vieta čia joks rodiklis. Tačiau jei manęs klausdavo, ar norėčiau gyventi ne Lietuvoje, visada sakydavau, kad ne, nes Vilnius man – labai tinkamas miestas.
Kita vertus, dabar atsivėrė akys – pasaulis toks didelis, galimybių daug, reikia ir save išmesti iš komforto zonos. Noriu sužinoti, ką galiu padaryti ten, kur manęs nežino“, – kalbėjo nuomonės formuotoja.
Deimantė neslepia – po ilgai trukusių santykių, kurie nutrūko prieš kelerius metus, ji pasikeitė.
„Susidėliojau visai kitokią gyvenimo viziją, pradėjau viską daryti kitaip. Žinojau, kad pirksiu butą, norėjau ir investicijos, ir savų namų. Šie namai nėra dėl plano kurti šeimą. Bet visada, maža ką, jie bus man grįžti. Toks mano tikslas“, – pasakojo Deimantė.
Praėjusią vasarą, ruošdamasi ilgoms dviejų mėnesių atostogoms su mylimuoju, ji gavo galimybę įsigyti butą, kuriam neatsispyrė. Laukti, kaip ji sako, nebuvo kada – jei ne ji, namus jau kitą dieną būtų įsigijęs kitas pirkėjas. Tad svarstyti, dėlioti pliusų ir minusų nebuvo kada.
Manau, kad dabar yra mano aukso amžiaus, jei kalbėtume apie darbus, tad ko laukti? Daugiau rankinių? Kelionių? Kelionių ir taip bus, nes jos man labai reikalingos“, – sakė ji.
Tarp dviejų šalių gyvenanti Deimantė per kelerius pastaruosius metus vis kraustėsi ir kraustėsi, tad to jausmo, kad įsirengtą butą teks palikti ilgesniam laikui ar net išnuomoti kitiems, nesikrato – jai tai nesukelia blogų emocijų.
„Džiaugiuosi, kad naujus namus įsirengsiu taip, kaip noriu pati. Kol kas žadu vis grįžti, o kaip bus ateityje – pamatysime. Bus gaila, jei reikės išnuomoti, bet, kita vertus, kas nors tikrai apsidžiaugs, nes namai bus tikrai labai gražūs“, – sakė Deimantė ir patikino, kad jei sukurs šeimą, jos kelionės pirmyn ir atgal greičiausiai baigsis.
Jauna moteris atvira – su Paryžiuje gyvenančiu ketveriais metais jaunesniu mylimuoju Nicolas ji mato ir įsivaizduoja bendrą ateitį.
Jei to nebūtų, tiek laiko gyvenimas tarp dviejų šalių nebūtų įmanomas. Tačiau neperšokusi griovio D.Kazėnaitė nesako „op“ – laikas parodys, ar santykiai, kurie šiandien yra nuostabūs, taps kuo nors dar gražesniu.
„Juk gyvenime nutinka ir taip, kad tau atrodo vienaip, o pasisuka kitaip.
Dabar mūsų su Nicolas meilė labai graži. Tad tikiuosi, kad viskas bus gerai. O jei ir nebus gerai, man vis tiek viskas bus gerai“, – kalbėjo ji.
Kaip atrodo Deimantės diena Paryžiuje?
Jauna moteris šypsosi paklausta, ar jau galėtų tapti šios Europos sostinės gide visiems čia viešintiems draugams?
„Pirmiausia turėkime mintyje, kad pirmus mano prancūziškus metus čia siautėjo pandemija – viskas buvo uždaryta. Negalėjau nieko veikti, išskyrus pasivaikščiojimus, išvykas į užmiestį.
O kai gniaužtai atsileido, vasarą mes dviem mėnesiams iškeliavome iš Paryžiaus į Pietų Prancūziją, vėliau į Libaną.
Grįžusi iš kelionių nepuoliau visko iškart per kelias dienas pamatyti, bet po truputį vis stengiuosi prisijaukinti Paryžių. Gide dar tikrai negalėčiau dirbti, – juokėsi moteris. – Labai norėjau nueiti į „Lido“ šokėjų šou, jie labai įspūdingi, ir pasirodymai buvo atšaukti tą dieną, kai turėjo vykti... Esu buvusi „Crazy Horse“ ir „Manko“ – labai įspūdingos vietos, rekomenduočiau jas aplankyti.“
D.Kazėnaitė savęs socialiniuose tinkluose nevadina atversta knyga ir mato, kaip gyvai susipažinę žmonės dažnai nustemba – jie įvaizdį būna susikūrę kiek kitokį. Kita vertus, jauna moteris nebijo su sekėjais pasidalyti ir jautriomis temomis: apie sunkius momentus, santykius, psichologinę savo būseną.
„Yra dalykų, kuriuos pasilieku sau, kituose noriu su sekėjais išlaikyti sveiką atstumą, kasdien nesidaliju intymesnėmis temomis ir nepasakoju, kaip aš jaučiuosi. Kartais tam net nelieka energijos, be to, nesu Kim Kardashian, nefilmuoju savo gyvenimo visą parą. Galiausiai juk yra žmonių, kurie nenori būti šioje virtualioje realybėje, – čia turiu minty savo mylimąjį, kuris per mėnesį paskelbia vos vieną kitą įrašą ir dirba visai kitoje srityje.
Tad ir aš stengiuosi nepadauginti mūsų bendro gyvenimo akimirkų. Nicolas juokauja, kad mano paskyroje jam – ne vieta. Jis ne kartą yra sakęs, kad negalėtų dirbti tokio darbo, kokį dirbu aš. Bet mane labai palaiko, nes žino šio įrankio galią ir galimybes“, – pasakojo Deimantė.
Ji džiaugiasi, kad dalydamasi savo jausmais sulaukia ir gražių žinučių, palaikymo. Štai išsiskyrusi prieš kelerius metus mergina nenorėjo atvirauti apie santykius ir dalytis savo istorija.
Juk pirmiausia pati turėjo apsiprasti su savo jausmais ir nauju gyvenimo etapu.
„Tačiau kai praėjo daugiau laiko, supratau, kad mano išjaustus dalykus galbūt kam nors būtų naudinga išgirsti. Po truputį pasidalijau. O kiek jautrių žinučių tuomet sulaukiau! Būna, kad aš esu įkvėpimas.
Juk yra daug moterų, kurios įskaudintos, sugniuždytos, bet nenutraukia tokių santykių, nes bijo ką nors keisti. O aš ėjau gyventi geriau, laimingai ir pati pastatyti save ant kojų.
Niekada negalvojau, koks niekšas tas mano buvusysis ar kaip jis suėdė man gyvenimą, kad išeikvojau jam daug savo jaunystės ir laiko. Ne.
Turėjau tyrą jausmą, kad išeinu gyventi geriau, kad man viskas susidėlios kuo puikiausiai – taip, kaip turi būti, kaip lemta. Ir jam linkėjau laimės, nes tai, kad mums nesusiklostė, dar nereiškia, kad žmogus yra blogas.
Taip, likau viena – su visa atsakomybe, nutrūkusiais bendrais darbais, išbandymais. Bet sutvirtėjusi galiu dalytis savo asmeniniais išgyvenimais ir džiaugiuosi, kad gaunu daug gražaus palaikymo ir kam nors galiu padėti apsispręsti.
Moterys pajunta, kaip kad ir aš, kad su tokiais santykiais niekur neina ir, kad ir kaip žiauriai tai skamba, aš paskatinau jas žengti žingsnį – išsiskirti. Niekam nelinkiu aukoti savo gyvenimo dėl santykių, kurie niekur neveda“, – sakė Deimantė, kurios dauguma sekėjų – moterys.
Ilgai su garsiu fotografu Gediminu Žilinsku gyvenusi ir jo sužadėtinė buvusi Deimantė nemano, kad šildėsi jo šlovės spinduliuose. Juolab santykių pabaigoje, kai ji pati pradėjo savo kelią.
„Niekada nesėdėjau sudėjusi rankų ir nesimėgavau žinomo vyro draugės statusu. Jei būčiau buvusi tik žinomo vyro sužadėtinė, po skyrybų, matyt, nieko gyvenime ir neturėčiau.
Išsiskirdama dirbau, turėjau klientų, savo patirtį. Tvirtai žinojau, kad turiu rankas, kojas, esu sveika ir nieko neprarasiu.
Taip ir atsitiko – viskas man buvo tik geriau. Kita vertus, manęs niekada neskaudino buvimas garsaus vyro drauge – niekada nesijaučiau menkesnė. Taip, faktas – Gediminas žinomas. O aš gal per jauna būti padariusi tiek, kad būčiau žinoma ir aš. Jei nusipelnysiu, žinos ir mane. Svarbu, kad būtų už ką, t.y. darbus, kuriuos gerai darau. Kai žinai, kas esi, neskaudina ir tai, kaip tave pavadina“, – sakė D.Kazėnaitė.
Anksčiau pasakojusi ir skaudžią patirtį, kai buvo apgauta vedusio vyro, Deimantė atgal nesisukioja. O paklausta, ar po tokios išdavystės tapo įtaresnė ir atsargesnė meilės santykiuose, patikino: su žmogumi santykiuose ji būna ir bus tiek, kiek jai pačiai bus gera juose būti.
„Į santykius stengiuosi eiti atvira širdimi. Kita vertus, juk niekada nieko nežinome. Taip, tuomet turėjau naivumo. Dabar žinau, kad taip būna, o dar ir ne taip būna, tad daugiau pasitikrinu, stebiu, kaip žmogaus veiksmai sutampa su žodžiais“, – sakė ji.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
