Nauji namai sostinės širdyje, sugrįžimas į sceną ir... vieniša širdis. Taip šiandien atrodo U.Šilagalytės gyvenimas. Naujas etapas žinomai moteriai padovanojo daugybę atradimų, susijusių su meile, draugyste, konkurencija pramogų pasaulyje ir, svarbiausia, tikrumu.
– Ilgą laiką nebuvai viešumoje. Kodėl?
– Daug ką lėmė tai, kad į sceną ir televiziją atėjau būdama labai jauna – vos 16 metų. Tiesa ir ta, kad mano šeima niekada nesisuko pramogų versle, ir nors jie man be galo padėjo, psichologinių iššūkių tikrai netrūko.
Tuo metu, prieš gerą dešimtmetį, kreiptis pagalbos į specialistus dėl emocinių bėdų nebuvo madinga. O gal atrodė, kad ir nereikia, nes maniau, kad su viskuo susidorosiu pati. Bet taip nebuvo.
Man, tuomet dar visai jaunutei merginai, teko susidurti su išties didele pavydo banga. Taip pat ir vyresnių žmonių manipuliacija. Juk kai esi jaunas, manai, kad vyresni žmonės, scenos kolegos, viską žino geriau.
Tačiau kartais jų žodžiai mane išties žeisdavo – kažkam užkliūdavo mano netradicinis balso tembras, tad dėl jo būdavau įžeidinėjama.
O apie tai, kad esu skaudinama, nelabai turėdavau su kuo pasikalbėti, greta manęs nebuvo žmogaus, kuris suprastų mano būseną, ir tai man pačiai sukeldavo dvejonių dėl mano talento.
Tik po kiek laiko išmokau pamilti save, o nuo nereikalingų dalykų tiesiog atsiriboti. Džiaugiuosi, kad dabar turiu ne tik palaikančią šeimą, bet ir supratingų draugų.
Viena jų – mano įkvėpėja Vaida Genytė – visus tuos nutolimo nuo muzikos metus mane dėl to nuolat barė.
– Pasitraukei į šešėlį tuomet, kai tavo dainos skambėjo televizijoje, suvaidinai kine, tapai TV vedėja, – kai karjera sėkmingai kilo aukštyn. Sakoma, kad ramybės mums prireikia, kai norime tyliai džiaugtis meile arba tyliai iškentėti jos paliktą skausmą. Ar taip nutiko ir tau?
– Mano atveju prasidėjo savęs paieškos. Norėjau išbandyti naują veiklą. Baigusi džiazo bakalauro studijas Muzikos ir teatro akademijoje pusmečiui išvykau gyventi ir dirbti į pasaulinę parodą Italijoje „Expo Milano“.
Grįžusi į Lietuvą įstojau į magistrantūros studijas – pasirinkau socialinę politiką. Dar studijuodama norėjau išbandyti save žurnalistikoje ir tai padariau.
Be to, buvau tikrai sutrikusi – nežinojau, ar įmanoma suderinti sceną ir santykius.
Vis mąsčiau apie ateitį, piešiau savo šeimos paveikslą, o jame mėginau suderinti vaikų auginimą ir naktinius koncertus. Gal ir tuo metu greta buvę žmonės savo kalbomis stengėsi mane pakreipti visai kita linkme.
Tik vėliau išmokau neklausyti kitų primetamos nuomonės.
– O kur buvai dingusi visą tą laiką?
– Ilgą laiką nesijaučiau niekur dingusi. Ir toliau dalyvaudavau renginiuose, tačiau pamačiau, kaip greitai viskas pramogų pasaulyje pradėjo keistis atsiradus socialiniams tinklams, o juose manęs beveik nebuvo. Taip visas pramogų pasaulio šurmulys ėmė tolti nuo manęs.
Kita vertus, tuo metu tobulėjau, mokiausi, susipažinau su puikiais naujais žmonėmis. Išmokau vertinti tikrumą ir draugystes, atsisakyti man nepriimtinų dalykų.
– Ką tik įsikėlei į nuosavus namus pačioje Vilniaus širdyje. Tai dar vienas naujas gyvenimo etapas?
– Tai pirmasis mano nuosavas butas. Jį išsirinkau nepaprastai greitai – vos per tris mėnesius. Visada mėgstu žiūrėti į ateitį, tad būsto įsigijimas Vilniaus širdyje – irgi ne išimtis. Šeimai jis gal ir būtų per mažas, bet dėl puikios vietos lengvai išnuomojamas.
Mano namų sienas puošia pačios tapyti piešiniai ir mano nuotraukos. Man tai teikia džiaugsmo ir spinduliuoja puikią energiją.
Viską įsirenginėjau ir jaukumą kūriau pagal savo pačios viziją. O ir namas, jo stilistika, istorija diktavo tam tikrus sprendimus, kas ir kaip turi būti išdėliota.
Džiaugiuosi daugiau nei 3 metrų aukščio lubomis – dėl jų skambinant pianinu ir dainuojant net pati geriausia garso aparatūra nublanksta.
– Ką tau apskritai reiškia namai?
– Jie man reiškia labai daug. Aš užaugau be galo šiltuose ir jaukiuose namuose. Turiu nuostabius tėvus, sesę, jie yra mano tikrieji draugai.
Man patinka gaminti, o ir auklėta esu taip, kad atėjusius svečius būtina pavaišinti. Tad mielai laukiu draugų paruošusi vakarienę.
Tiesa ir ta, kad savo namų erdvę labai saugau. Nerengiu grandiozinių vakarėlių, bet tikri draugai ir bičiuliai pas mane visuomet laukiami.
– Po kelių mėnesių švęsi 30-ąjį jubiliejų. Ar mėgsti atlikti savo gyvenimo auditą: įvertinti blogus ir teisingus sprendimus, susidėlioti ateities planus?
– Visuomet viską planuoju, bet įvyksta taip, kad kažkas iš viršaus iš tų mano planų tik pasijuokia. Tad šiuo metu labiau turiu siekius, svajones ir norus, kurie, žinau, išsipildys. Tačiau kaip ir kada, to griežtai nebeapibrėžiu.
Tikiu, kad gyvenime viskas vis tiek keliauja tik į gerąją pusę, o svarbiausias dalykas šiandien yra niekur neskubėti. Išlaukti – labai saldus ir malonus jausmas.
– Jei turėtum galimybę ką nors gyvenime pakeisti, kas tai būtų?
– Dažnai susimąstau: jei galėtume atsukti laiką atgal ir ką nors pakeisti, tikriausiai pakeistume visus liūdnus ir skaudžius momentus. Tačiau čia pat suvokiu, kad tik jie mane atvedė ten, kur dabar esu ir kaip jaučiuosi.
Dabar gyvenime stengiuosi keisti tik vieną dalyką – net tuomet, kai esu suirzusi ir viskas erzina, savo emocijų neperduodu man brangiems žmonėms. Dideli gyvenimo praradimai ir skauduliai man leido suvokti, kad viskas yra labai laikina.
Tad noriu mokėti mėgautis ir džiaugtis gražiais dalykais. Noriu išvengti dirbtinio pykčio, kuris dažniausiai kyla dėl tam tikrų mūsų principų, o tai – visiškai bereikšmis dalykas. Konfliktinėse situacijose geriau reikia vienas kitam pasakyti gražų žodį, apsikabinti arba tiesiog pratylėti.
– Praeityje buvai poruojama su keliais garsiais vyrais, tačiau pati niekada neatviravai apie jausmus. Ar jau teko išgyventi tą tikrąją didžiąją meilę?
– Neatviravau... Dėl to, kad gerbiau šalia esantį žmogų, suvokdama, jog jam to viešumo visiškai nereikia. O gal neatviravau ir dėl to, kad dar nebuvau tvirtai pajutusi, jog tai tikrai man skirtas žmogus.
– Ar šiandien tavo širdis laisva, ar pretendentai į ją turi galimybių?
– Mano širdis jau gana ilgą laiką laisva. Nežinau, ar tai lėmė karantinas, ar prieš tai buvę nesusiklostę santykiai, kai tiesiog nuo visko norėjosi atsipūsti ir pailsėti. Norėjosi susidėlioti mintis, kas man išties svarbu santykiuose ir ko iš jų noriu.
Atėjo tas laikas, kai nebesinori santykių tiesiog dėl santykių, jau norisi dėliotis rimtus šeimos planus. Norisi tikrumo, užtikrintumo ir sėslumo.
– Koks vyras galėtų atkreipti tavo dėmesį?
– Visuomet pastebiu žmonių nuoširdumą ir atvirumą. Aš ir pati bendraudama esu labai tiesi, kartais gal net per daug, reikėtų save šiek tiek prilaikyti, bet kadangi vertinu šias savybes, drąsiai jas demonstruoju ir pati.
Tad nuoširdus žmogus tikrai patrauktų mano dėmesį. Prie to dar reikėtų pridėti ir šeimos vertybes bei atkaklumą. Jis mane tikrai visada pakeri.
– Per karantiną atradai naują aistrą – piešimą. Ko dar išmokai ar pasimokei iš to visiems nelengvo laikotarpio?
– Taip, karantinas leido man atrasti piešimą. Džiaugiuosi, kad mano piešinius jau įsigyja vis daugiau žmonių.
Per karantiną leidau sau daug skaityti, gilintis į muziką, dažnai gaminti valgį. Apmąstyti savo gyvenimą nuo visko atsiribojus ir stebint save iš šalies, ieškoti atsakymo, kas mane išties priverčia nusišypsoti.
Ir supratau, kad galiu bėgti nuo savęs kiek tik noriu, bet nepabėgsiu nuo muzikos, nes ji yra mano varikliukas.
Taip atsirado ir kūrybiniai planai. Šiuo metu su „Midnight Gents“ muzikantais pristatome naują koncertinę programą.
Su grupe juokaujame, kad net patys po repeticijų jaučiamės taip, tarsi pakoncertavę didžiulėje arenoje.
– Kokia dabar sugrįžti į sceną ir pramogų pasaulį?
– Sugrįžtu pažinusi save, kur kas laisvesnė, gal net visiškai laisva. Esu drąsi scenoje – laisvai judu, šoku ir nuoširdžiai mėgaujuosi tuo, ką darau.
Dar pradėjau vesti renginius, nes mėgstu bendrauti, juoktis, tad nauja veikla irgi puikiai atspindi mano asmenybę.
– Šiandien daugelio garsenybių gyvenimas – tarsi viešas realybės šou, publikuojamas socialiniuose tinkluose. Tačiau apie tave iš jų mažai ką sužinosi. Kodėl?
– Vis dar neapsisprendžiu, ar to noriu. Matau drauges, kurios lengvai dalydamos save socialiniuose tinkluose po to panyra į gilius apmąstymus, ar tai teisinga.
Aš to nenoriu patirti, tad kol kas savo asmeninio gyvenimo viešinimui socialiniuose tinkluose tariu „ne“.
Tiesa, šiuo metu su savo sekėjais pradėjau dalytis savo paveikslų nuotraukomis ir kuriama muzika, nes tai man atrodo prasminga ir naudinga.
– O ar esi pasiruošusi dėl karjeros paaukoti dalį savo privatumo? Juk pramogų pasaulis labai greitai keičiasi ir gerbėjai tampa vis godesni žinių apie savo mylimas garsenybes.
– Nesijaučiu, kad slėpčiausi po devyniais užraktais, bet tam tikrus dalykus mėgstu pasaugoti, o gal priimu tai kaip atsakomybę, kuri ne viską leidžia viešinti socialiniuose tinkluose.
Pati turiu dukterėčias, kurios naudojasi internetu. Tad nuolat savęs klausiu, kokią įtaką mano įrašai ar viešinamos nuotraukos darytų jaunimui.
– Apie ką dabar labiausiai svajoji?
– Kiekvieną dieną svajoju nuoširdžiai nusijuokti ir ryte prie kavos suvalgyti gardų desertą, sėkmingai kurti muziką, daug koncertuoti ir tapyti. Žinoma, svajoju būti mylima ir mylėti.
