Pasipuošę mados namų „Mas 924“ drabužiais, drebančiomis rankomis ir tuo pačiu ritmu plakančiomis širdimis Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje juodu vienas kitam prisiekė meilę.
Žurnalui „Stilius“ iškart po vestuvių nuotaka sakė: „Visos emocijos susipynė – džiaugsmas, baimė, jaudulys, atsakomybė. Nepaisant visko, esu be galo laiminga, kad žengėme šį mums abiem itin svarbų žingsnį.“
Jųdviejų istorija tikrai verta kino juostos. Poros meilė užgimė prieš devynerius metus, kai abu tebuvo dar tik šešiolikmečiai. Marijai Lukas tuomet buvo dėmesingas – po kiekvieno pasimatymo mergina namo grįždavo su maža raudona rože, o romantiški pasivaikščiojimai Kauno senamiesčio gatvelėmis trukdavo iki išvykstant paskutiniam autobusui.
„Viskas atrodė taip tobula, jautėmės įsimylėję iki ausų. Skraidėme padebesiais. Buvome labai panašūs, bet kartu ir skirtingi. Lukas skrido tarsi uraganas, o aš buvau santūri ir nedrąsi. Šios priešingybės mus turbūt ir traukė labiausiai. Laikui bėgant pastebėjome, kad patys to nejausdami pradėjome kontroliuoti vienas kitą.
Bandėme susitaikyti su įpročiais, charakterio savybėmis, bet pradėjome vis dažniau pyktis. Tad vieną dieną nusprendėme pasukti skirtingais keliais, kad galutinai nesunaikintume to, kas buvo tikra, – mūsų meilės“, – savo jaudinančių santykių pradžią prisiminė žinoma atlikėja.
Devynerius metus juodu praleido atskirai – augo kaip asmenybės, tobulėjo, siekė karjeros. Marija skynė laurus muzikoje, o Lukas tuo metu stačia galva nėrė į verslą. Tačiau nei išsiskyrimas, nei bėgantys metai ir širdyje tuštumą užpildantys nauji dalykai neleido atšalti jųdviejų jausmams.
„Kiekvieną kartą netyčia susitikę ar bendrame draugų rate sutikdami šventes jausdavome, jog meilė niekur nedingo ir jausmas, kad esame skirti vienas kitam, vis stipriau beldžiasi į širdį“, – pasakojo Marija.
Lemtingas tapo jos grįžimas gyventi į gimtąjį Kauną. Tačiau atgimusi poros draugystė toli gražu nebuvo lengva ir sklandi.
„Pradžia buvo panaši ne į pasaką, o į tragikomediją. Abiem buvo sunku patikėti, kad mes ir vėl esame drauge. Reikėjo nušlifuoti daug aštrių kampų, priimti vienam kitą su visais pliusais ir minusais. Taip buvo, kol atradome savo santykių laimės formulę“, – atvirai kalbėjo moteris.
Po kiek daugiau nei metų Lukas žengė svarbų žingsnį – Kalėdų rytą pasipiršo Marijai. Tai, pasak moters, buvo, ko gero, viena gražiausių ir jautriausių jos gyvenimo akimirkų.
„Atsikėlusi po eglute radau labai sunkią, gražiai supakuotą dėžę. Pamaniau, kad tai bus kavos aparatas. Atsidariusi pamačiau, kad ji prikrauta kalėdinių saldainių. Širdis tuo metu plakė kaip pašėlusi. Saldainių jūroje radau tą stebuklingą dėžutę. Tuomet pradėjo riedėti ašaros.
Viskas, ką kalbėjo Lukas ir kas vyko aplink, buvo taip išlaukta, išjausta ir tikra, jog sėdėjome abu ir verkėme apsikabinę. Laikas išnyko, liko tik jausmas, kad buvo verta tiek metų laukti vienam kito“, – virpančiu balsu pasakojo ką tik statusą iš sužadėtinės į žmonos pakeitusi M.Grabštaitė.
Vestuvės liepos 28-ąją atšoktos neatsitiktinai – būtent tądien juodu šventė antrąsias draugystės metines. Be to, šis skaičių derinys porai turi ypatingą reikšmę.
„Mes tikime mistika, jog 2 reiškia dviese, o 8 – amžinybę. Taip pat neatsitiktinai nusprendėme susituokti Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnytėlėje. Aplink šią šventovę ir buvo praminti mūsų pasimatymų takai. Ten tuokėsi tėvai, buvo laikomos mišios, kai mirė seneliai. Ši vieta mums yra šventiška, jauki ir dvelkia stebuklais“, – pasakojo Marija.
Viziją apie svajonių vestuves dainininkė mintyse puoselėjo nuo pat vaikystės. Didžiausias noras buvo tekėti ne iš išskaičiavimo ar reikalo, o iš tikros meilės. Taip viskas ir įvyko, o meilės šventėje savo vizijas juodu su mylimuoju įgyvendino su kaupu.
„Visa laimė, kad vienodai įsivaizdavome, kaip atrodys mūsų vestuvės. Daugiausia dėmesio skyrėme dekorui ir šokių bei muzikos erdvei. Juk kad ir kaip būtų, svarbiausia iš vestuvių išsinešti nepamirštamai gerą nuotaiką.
Už šventę esame dėkingi vestuvių planuotojai Laurai Vagonei, kuri išpildė visas mūsų užgaidas. Jos kompetencija ir profesionalumas mums padėjo išvengti pykčių ir ėjimo iš proto.
Garsiausio Lietuvos floristo Manto Petruškevičiaus sukurtas šventės dekoras mums leido pasijusti tarsi pasakoje ir suprasti, jog didžiausia prabanga gyvenime yra tuoktis iš meilės“, – pasakojo dainininkė.
Po vestuvių Marija ir Lukas išskubėjo krautis lagaminų, nes jųdviejų laukė išsvajotasis medaus mėnuo.
„Visi mūsų svečiai savo dovana prisidėjo prie medaus mėnesio kelionės – kemperiu leisimės tyrinėti laukinių Kroatijos ir Italijos paplūdimių. Aitvaruotojų rojuje vandens sporto entuziastų ir laisve kvėpuojančių žmonių apsuptyje norime susilieti su gamta, išnykti meilėje ir pailsėti. Juk abu suprantame – kai baigiasi pasaka, prasideda gyvenimas“, – su šypsena pokalbį baigė Marija.
