Modelis, teniso treneris S.Kučas neseniai savo įrašu socialiniame tinkle nustebino daugelį bičiulių ir sekėjų. Televizijos projektuose anksčiau dalyvavęs jaunas vyras čia prisipažino, kad porą pastarųjų metų piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotikus, išgyveno nuotaikų kaitą, skyrėsi su mylimomis moterimis, elgėsi neatsakingai ir ne gyveno, o tik egzistavo.
„Mama, labiausiai noriu tavęs atsiprašyt, kad nuvyliau. Ne taip tu mane auklėjai, aš paslydau. Jūsų tylūs apšnekėjimai man buvo labai garsūs. Sakau „buvo“. Man nereikia jūsų palaikymo ar jūsų teismo. Prašau tik vieno – leiskite man įrodyti, kad aš ten nebesu ir niekada nebebūsiu!“ – viešai atviravo žinomas tenisininkas.
Jis pabrėžė, kad didžiausias jo siekis dabar – įrodyti sau, o ne kitiems, kad nori ir gali gyventi kitaip, kad visiems išgirdus vardą Simas pirmiausia prieš akis iškiltų ne buvęs audringas jo gyvenimas, o gera nuotaika ir tenisas.
Ne kartą apie padarytas gyvenimo klaidas kalbėjęs vyras šįkart nusiteikęs iš esmės keisti savo gyvenimą ir atversti naują švarų lapą.
„Nevadinu to savo nusiteikimo nauju gyvenimu – gyvenimą turime tik vieną. Savo nuotaiką ir nusiteikimą gyventi kitaip šiandien vadinu kitu etapu, į kurį ėjau jau kurį laiką“, – „Stiliui“ sakė Simas.
Tad kas gi nutiko? Kodėl būtent dabar garsus teniso treneris nusprendė viešai išdėstyti savo mintis? Kodėl atsiprašė mamos? Kaip į tokius žinomo vyro žodžius reagavo artimieji, bičiuliai ir treniruojamų vaikų tėvai?
„Kiekvienas žingsnis turi priežastį. Padariau tai todėl, kad nebenorėjau aplink save besidriekiančio apkalbų šleifo, praeities, kai Simas buvo toks ir anoks. Nebesileisiu būti žeminamas ar daužomas nepagrįstai – nebenoriu gyventi taip, kaip gyvenau, nebenoriu duoti peno jokioms mane menkinančioms kalboms.
Visada buvau siejamas su vakarėliais. Tai trukdo mano darbui, be to, yra daugybė pavydžių žmonių, kurie tiesiog minta vadinamosiomis kitų nesėkmėmis, laukia, kol aš suklysiu.
Nesakau, kad visai atsisakau pasilinksminimų, neketinu atsisakyti geros nuotaikos ir polėkio. Bet jau kelis mėnesius gyvenu visai kitaip, supratau, kad draugai gali kviesti ne tik alaus išgerti, – galime kartu sportuoti, važinėti dviračiais“, – pasakojo Simas.
Jis neslėpė – nors ir nesikreipė profesionalios pagalbos, jos sulaukė visai šalia – sutiko žmogų, kuris jam yra didžiausias pavyzdys, autoritetas ir palaikymas.
Bičiulė, su kuria S.Kučas daug kalbasi ir praleidžia daug laiko, jam parodė, kad galima gyventi ir linksmintis be visų šių kenksmingų dalykų.
„Man, matyt, reikėjo, kad atsirastų toks artimas žmogus, tikra draugė.
Šiandien esu labai laimingas. Kiekvieną rytą keliuosi 6 ar 7 valandą ir jaučiuosi visai kitaip – kupinas energijos ir šviesių minčių.
Nemanau, kad be vakarėlių, tokių, kurie buvo anksčiau, mano gyvenimas pasidarys nuobodus. Į vakarėlius galima eiti ir su antrąja puse, elgtis juose protingai. O ir amžius jau nebe tas, kad šėlčiau iki ryto. Man dabar smagiau kiti dalykai – ruošiuosi į jėgos aitvarų stovyklą, mėgstu vandenlenčių sportą, dabar susižavėjau ir banglentėmis“, – pasakojo vyras.
Jis džiaugėsi, kad anksti ryte gali su bičiuliais susitikti išgerti kavos, o ne, kaip būdavo anksčiau, tokiu metu tik grįžti į namus po audringo vakarėlio. Dieną Simas pradeda ne su galvos skausmu, o su gaiviu oro gūsiu jo mintyse.
Štai neseniai su bičiuliu aktoriumi Tadu Grynu ankstyvą rytą susitiko išgerti kavos Vilniaus senamiestyje. Draugai stebėjo tuos, kurie po vakarėlių tuo metu tik traukė namų link, ir džiaugėsi, kad jie – jau kitoje barikadų pusėje.
„Kalbėjomės, kad pagaliau jaučiamės subrendę rinktis kitokius rytus. Vis dėlto manau, kad kiekvienas turi pereiti ir tokį etapą. Geriau jį pereiti anksčiau nei vėliau, kai jau turėsi šeimą ar kitokių rimtų įsipareigojimų. Nieko iš esmės nesigailiu, bet nebenoriu ten būti“, – atviravo S.Kučas.
Simas neslepia – bene svarbiausia paviešintame įraše jam buvo atsiprašyti savo mamos. Ji – svarbiausias žmogus, autoritetas ir geriausias pavyzdys. Sportininko tėvai išsiskyrė, kai jis buvo bežengiantis į paauglystę, todėl mama viena užaugino jį ir seserį.
„Kai buvau 15-os, mama išvyko į Olandiją. Ji darė viską, kad mes su sese turėtume ką valgyti ir būtume laimingi. Už viską, ką turiu, kas esu, galiu padėkoti tik mamai. Noriu, kad ji manimi didžiuotųsi, o ne girdėtų kalbas, koks esu blogas ar kur paslydau.
Mama ir buvo tas žmogus, kurio norėjau labiausiai atsiprašyti, bet, prisipažinsiu, būtent jos atsiprašyti ir buvo sunkiausia.
Kaip reagavo mama? Nežinau. Žinau, kad jai buvo skaudu, tačiau apie tai nekalbame ir nekalbėsime niekada, nereikia. Buvo, kas buvo, plačiai atsimerkę žiūrime į ateitį.
Atėjo tas laikas, kai nebenoriu meluoti, nebeturiu niekam nieko įrodinėti. Noriu džiaugtis ir negyventi dvilypio gyvenimo, kaip kad būdavo seniau“, – atviravo pašnekovas.
Negana to, įvaizdis, su kuriuo buvo siejamas teniso treneris, kenkė ir jo darbui – juk Simas treniruoja ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Ne vienas kolega net pasmerkė Simą pamatęs jo prisipažinimus socialiniame tinkle ir šį atvirą jo laišką vadino kone išsikasta duobe.
„Noriu būti švarus ir sąžiningas tiek sau, tiek kitiems. Tikiu, kad protingi žmonės suprato, ką norėjau pasakyti. Dabar darbui esu atsidavęs 120 procentų.
Rytais man nebeskauda galvos ir trykštu energija. Tačiau tegu meta į mane akmenį tie, kurie bent kartą neatėjo į treniruotę skaudama galva. Tokių yra ir trenerių. Man net sakė, kad dabar manęs nepriims nė viena akademija. Jei požiūris toks – tebūnie, tuomet pats sukursiu teniso akademiją su savo vertybėmis!
Iš vaikų, kuriuos treniruoju, tėvų sulaukiau tik palaikymo. Gavau ir daug žinučių su nuostaba: „Simai, net neįsivaizdavau, kad taip buvo.“ Tai – mano stiprybė“, – pasakojo jaunas vyras.
Įpareigoja ir stiprybės įkvepia ir treniruojamų vaikų akys – jos pasitiki ir trenerio asmenyje mato autoritetą, siekiamybę.
„Vaikų treniravimas mane įpareigoja maksimaliai. Pedagogo darbas beprotiškai atsakingas. Ir kalbu ne tik apie pamokas, kaip paduoti kamuoliuką ar laikyti raketę. Mes, treneriai, nesvarbu, kokios sporto šakos, esame pavyzdys visiems savo vaikams.
Labai norėčiau, kad visos teniso akademijos, visi aikštynai atsakingiau žiūrėtų į tai. Visada galvoju, ką kalbu, kaip elgiuosi, kokias pamokas vaikai parsineš namo. Žiūriu į tai labai rimtai“, – sakė treneris.
Simas nemano, kad silpnas žmogus būtų galėjęs pripažinti savo paklydimus visam pasauliui, kaip kad padarė jis. Negana to, dar prieš pusmetį, yra tikras, ir jis nebūtų galėjęs žengti tokio žingsnio. „Kodėl dabar? Nes anksčiau nebuvau pakankamai stiprus. Nebuvau pasiruošęs kitokiam gyvenimui. Neturėjau net pavyzdžio, kaip tą kitokį gyvenimą susikurti.
Dabar turiu, būsiu tam žmogui dėkingas visą gyvenimą, nesvarbu, kad ir kas nutiktų. Ji man parodė, kaip kitaip galima džiaugtis gyvenimu. Tikiu, kad viskas atsitinka tada, kai turi atsitikti“, – kalbėjo S.Kučas.
Jis įsitikinęs, kad jo stiprybę ir charakterį išugdė sportas. Niekada nepasiduoti, eiti tolyn, siekti rezultatų, nes kiekvienas pralaimėjimas veda prie naujų pergalių. Toks požiūris – teniso nuopelnas.
Žiemą praleidęs saulėtoje Tenerifėje, grįžęs į Lietuvą Simas įsikūrė Palangoje – čia dirbs ir gyvens iki pat spalio. Nuolat lėkimo režimu gyvenantis vyras stengiasi atsirinkti ne tik vertybes, bet ir aplinkui esančius žmones.
„Visada tikėjau ir pasitikėjau žmonėmis, šiandien suprantu, kad dažnai nepagrįstai ir nepelnytai. Gal tas pasitikėjimas ir privedė prie to, kad aplinkos padedamas ritausi žemyn. Iš tos netinkamos aplinkos išlipti labai sunku.
Ar atsisijojo daug draugų? Tų žmonių negalėčiau vadinti draugais, jie – gyvenimo pakeleiviai. Su vienais praleidžiame daugiau laiko, su kitais mažiau, yra ir tokių, su kuriais tenka atsisveikinti.
Rudenį vienas pats ketinu eiti Šv.Jokūbo keliu Ispanijoje. Kaip ten yra? Sutinki žmonių, tampate draugais. Bet jei sustojai užsirišti bato, draugų nebėra, jie nueina.
Toks yra gyvenimas ir jo pakeleiviai: jei tau nepasiseka, dažnai apsidairęs pamatai, kad draugo šalia nebėra“, – samprotavo teniso treneris.
Vyras pasidžiaugė jau daug metų turintis geriausią draugą, kuris visada palaiko ir stengiasi dėl bičiulio. Kartu vyrai įkūrė ir kompaniją „TennisPark“.
Save Simas vadina amžinu optimistu, net naivuoliu ir patikina, kad kartais gyvenime šios savybės ir trukdo, ne tik padeda.
Ar vasara – jūra, saulė, kurorto aplinka – įkvepia geros nuotaikos? Simas stengiasi gyventi taip, lyg visus metus jo širdyje būtų vasara.
Dar tuomet, kai aktyviai dirbo modeliu Milane, Šanchajuje, Honkonge, Alabamoje ar Majamyje, iš saulėtų dienų ir šalia banguojančio vandens jis stengėsi pasisemti energijos, kurios užtekdavo visiems metams.
„Dabar esu atsidavęs savo kūdikiui – „TennisPark“ populiarinimui, komandos plėtimui, tad modelio darbui lieka vis mažiau laiko.
Modeliai turi labai prisižiūrėti, investuoti į savo kūno tobulinimą, veido, odos priežiūrą, turi daug keliauti, o šiandien aš tam nebeturiu tiek laiko.
Būdamas modeliu nežinai, kur būsi rytoj, – vieną dieną Paryžiuje, kitą jau Milane, o trečią tavęs jau laukia Londonas.
Sulaukiu pasiūlymų, bet kur kas mažiau. Kai kurių imuosi, dabar tai labiau pomėgis nei darbas. Nors ir teniso aikštynuose jaučiuosi ne dirbantis darbą, o atsiduodantis savo pomėgiui – tenisui“, – pasakojo treneris.
Dabar didžiausia S.Kučo svajonė – sukurti šeimą, susilaukti vaikų. To, atviravo jis, nori jau seniai, o vaikus be galo myli.
„Jaučiuosi esąs šeimyniškas, nors ir ne namisėda. Negaliu sakyti, kad šiandien turiu mylimą žmogų, antrąją pusę. Su bičiule smagiai leidžiame laiką, o kaip bus, pamatysime. Svarbiausia, manau, dviejų žmonių draugystė, o vėliau... pasiseka arba ne“, – kalbėjo jaunas vyras.
Jis įsitikinęs, kad santykiuose yra šiek tiek pamišęs, todėl ir antroji pusė, kai tokia atsiras, turėtų mėgti greitą gyvenimo tempą, spinduliuoti optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą.
Jam rūpi ne kokios spalvos ar ilgio plaukų ar kokių akių bus mylimas žmogus, o pirmiausia kad ji būtų gera ir tikra, o ne apsimetanti tuo, kuo nėra.
Anksčiau ilgalaikius santykius su lenkaite manekene puoselėjęs Simas praėjusią žiemą buvo su ja susitikęs Ispanijoje. Vis dėlto viltys toliau puoselėti meilę susitikimo metu žlugo.
„Supratau, kad pasikeičiau ir aš, ir ji. Čia baigėsi mūsų matymas bendra kryptimi. Ir jausmai atšalo. Iš tiesų buvo labai liūdna suprasti, kad niekada nebebus taip, kaip buvo. Vis dėlto turime būti stiprūs ir žiūrėti ne atgal, o tik į priekį.
Daugiau nei ketverius metus praleidus kartu nebuvo lengva tai suprasti. Džiaugiuosi, jog po truputį atsirado jėgų, pasikeitė gyvenimo būdas ir susivokiau pats, kad šioje istorijoje reikia padėti tašką ir bandyti likti tiesiog draugais.
Ir nepasisekusių santykių gavau pamokų ir jomis džiaugiuosi. Pirmiausia – pagarba kitam. Niekada nemeluoti. Niekada negyventi dviejų gyvenimų vienu metu. Gėda prieš save, savigrauža – labai slegiančios emocijos“, – atviravo teniso treneris.
Simas įsitikinęs, kad net ir šiais lyčių lygybės laikais vyrai – stiprioji lytis. Vis dėlto pasaulį valdo moterys.
„Be moterų mes – niekas. Manau, kad kiekviena moteris nori stovėti šalia stipraus vyro, – turiu mintyje ne raumenų kalną, o saugumo jausmą, kurį vyras suteikia savo moteriai.
Šiais laikais vyrai augina vaikus, o moterys išeina į darbus. Manau, kad svarbiausia santykiuose – komanda, bendras požiūris, o ne svarstymai, kuris stipresnis“, – samprotavo S.Kučas.
