Kai pastarąjį kartą 2019 m. kovą Rūta lankėsi Lietuvoje, jos dabar jau šviesaus atminimo vyras Websteris (Webbas) Lowe’as sunkiai sirgo. Bet, nepaisant to, ji, garsi Holivudo aktorė, sugebėjo savo išgyvenimus nustumti į antrąjį planą, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Laukė susitikimai ir su tuometiniu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, ir su prezidento rinkimų kampaniją pradėjusiu Gitanu Nausėda.
Tik rudos Rūtos akys buvo kiek liūdnesnės nei anksčiau. Ji kelis kartus per dieną skambindavo į namus Los Andžele.
Norėjo bent per atstumą pasirūpinti sunkiai sergančiu vyru.
Tačiau net tokiomis ypatingomis aplinkybėmis Rūta savo vaidmenį, kuris vadinosi šeštąja kelione į Lietuvą, atliko nepriekaištingai.
Nors pasaulį krečia COVID-19 pandemija, prieš kelias savaites Rūta prisipažino svajojanti šiemet vėl atvykti į Lietuvą.
„Turiu reikalų. Nors nenorėjau, paėmiau tą vakciną, kad galėčiau judėt. O kai sustiksim, tadu galėsim daugiau pakalbėt. Norėtau Lietuvon atsivežt ir savo draugę, irgi aktorę, Onutę Nausėdaitę (Amerikoje žinoma kaip Ann Jillian. – Red.), ba ji Lietuvoj nebuvus“, – valiūkiškai, tik jai būdingu sodriu juoku intrigavo talentingoji dzūkė nuo Daugų.
Dvi Rūtos, bet tas pats žavesys. Rūta – sodriai dzūkuojanti ir Rūta – kalbanti angliškai. Rūta, nevengianti su giminaičiais Lietuvoje išlenkti „čėrkutę kurcinio ašarų“, ir Rūta, žaižaruojanti Los Andžele, keliaujanti po pasaulį, mėgstanti savo prabangiuose namuose rengti vakarėlius. Atrodytų, dvi skirtingos asmenybės.
Ir kartais tiesiog neįtikėtina, kad Holivudą nuo ankstyvos jaunystės pažįstanti aktorė taip taisyklingai, gal net geriau už tikrus daugiškius, iki šiol kalba dzūkiškai.
„Kitap many tėvai nemokino. Kap tėvai visų gyvenimų kalbėjo, tiap ir aš kalbu. Gal ta mano kalba senoviška, kaimiška, alia kitap nemoku“, – visada atvirai prisipažįsta Rūta, kai jos paklausia, kas padėjo taip gražiai išsaugoti dzūkavimą.
Ji taip pat neslepia, kad lietuviškai kalbėti jai nėra lengva, nes mąsto angliškai ir mintyse viską turi išsiversti į lietuvių kalbą.
Prakalbusi angliškai Rūta pasijunta kur kas laisviau, tarsi savimi. Bet abi Rūtos – ir dzūkė, ir amerikietė – tokios pat žavios, gracingos, sprogstančios energija. Kad ir apie ką kalbėtų, jai sunkiai pavyksta išlikti tyliai, ramiai ar subtiliai – sugeba visus apdalinti dėmesiu, neretai nevengdama ir sodrių frazių. Gali be jokių trikdžių tuoj pat apkabinti, išbučiuoti net pirmą kartą sutiktus žmones.
Rūta – iš tų žmonių, kuriems nereikia stengtis atsidurti dėmesio centre, nes tai nutinka savaime. Visų akys bet kokioje kompanijoje tiesiog krypsta tik į ją.
Tai neabejotinai lėmė ne tik prigimtis, bet ir motinos Marytės (Merės) Kamandulytės-Kilmonienės siekiai ir pastangos kada nors gyvenime pamatyti savo dukrą tarp garsių Amerikos aktorių. Ir jai tai pavyko su kaupu.
Dar darželyje auklėtojos pastebėjo, kad Rūta ne tokia kaip visi vaikai, kad ji kažkokia išskirtinė. Tokie komplimentai dukrai labiausiai ir paskatino būsimos aktorės motiną lavinti ją ir šokių būreliuose, ir muzikos mokykloje, o vėliau jau ir aktoriaus meistriškumo studijose.
Kaip ne kartą yra prisipažinusi Rūta, tik motinos pastangomis, pasiaukojimu ir maldomis ji tapo tuo, kuo yra, o jos karjera nuo pat pirmųjų vaidmenų kine kilo tik aukštyn.
„Mama visus klupsčius bažnyčioj nuklūpojo, kad tik man sektųs“, – atviravo Rūta.
Rūta – vienintelis 1929 m. į Kanadą iš Daugų emigravusių lietuvių – siuvėjo Juozo Kilmonio ir namų šeimininkės M.Kamandulytės-Kilmonienės – vaikas. Kiną mėgusi motina svajojo vieną dieną ekrane išvysti savo dukrą šokančią ir vaidinančią, kaip tuo metu itin populiari amerikiečių aktorė Shirley Temple. Būtent motinos sumanymu šeima 1948 m. persikėlė į Los Andželą – arčiau kino žvaigždžių pasaulio.
Televizijoje jau dirbusios aktorės karjera kine prasidėjo 1954 m., kai gavo jauniausios nuotakos vaidmenį vėliau „Oskarą“ laimėjusiame filme „Septynios nuotakos septyniems broliams“ („Seven Brides for Seven Brothers“).
Pakviesta į peržiūrą kino studijoje MGM devyniolikametė Rūta sužibėjo grožiu ir talentu – kaip ir dar kelios pretendentės. Bet gauti vaidmenį miuzikle jai labiausiai padėjo iš tautiečių gautos pamokos. Paprašyta sušokti ką nors išskirtinio Rūta pasileido suktis lietuviškos polkos ritmu.
Netrukus po sėkmės šiame filme Rūta pasirodė romantinėje muzikinėje komedijoje „Juokingas veidas“ („Funny Face“) su Audrey Hepburn ir šokėju bei aktoriumi Fredu Astaire’u, kuriam Amerikos filmų instituto sudarytame senojo Holivudo didžiųjų žvaigždžių sąraše tarp vyrų teko penktoji vieta.
Rūtos karjeroje ne kartą lemtinga yra tapusi gyvenimo teorema, nereikalaujanti įrodymo, – atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje su reikiamu žmogumi. Kartą ji buvo pakviesta į populiarų Holivudo naktinį klubą „Mokambo“.
Tą vakarą ten dainavo pats Frankas Sinatra. Ji taip žavingai atliko jo gerbėjos „vaidmenį“, kad neliko nepastebėta garsaus režisieriaus Billy Wilderio prodiuserio ir buvo pakviesta filmuotis tuo metu kuriamame filme „Kaltintojo liudininkė“ („Witness for the Prosecution“), kuriame vienas pagrindinių vaidmenų buvo tekęs vokiečių kilmės Holivudo žvaigždei Marlene Dietrich. Tiesa, ji negalėjo šalia matyti dar vienos blondinės konkurentės, todėl Rūta pasistengė per naktį tapti brunete.
„Labiausiai F.Sinatrai patikdavo savo namuose rengti dideles itališkas vakarienes ir su draugais pasižiūrėti kokį nors naują filmą. Ir vieną vakarą jis nusprendė pasižiūrėti ne ką kita, o „Witness for the Prosecution“. Man draugai pasakojo, kad jau tada kritau F.Sinatrai į akį ir jis kartu vakarojusiems prodiuseriams pasakė, jog tą Rūtą Lee reikėtų dažniau kviesti į naujus filmus“, – prisiminė Rūta.
Taip 1962 m. ji gavo pagrindinį vaidmenį komiškame vesterne „Seržantai 3“ („Sergeants 3“), kuriame du iš trijų kavaleristų vaidino to meto garsenybė Deanas Martinas ir, žinoma, pats F.Sinatra.
„F.Sinatrai esu labai skolinga. Jis gerokai pakeitė mano gyvenimą. Mes buvome kaimynai ne tik Kalifornijoje, bet ir Floridos kurorte Palm Springse. Po susitikimų filmavimo aikštelėje daug metų draugavome. Ir aš pas jį svečiuodavausi, ir jis pas mane. Susipažinau ir su pirmąja žmona Nancy Sinatra, dukra ir sūnumi. Nors jis buvo vedęs ne vieną kartą, man atrodė, kad jo širdis visą gyvenimą priklausė garsiajai gražuolei aktorei Avai Gardner. Niekada netikiu skleidžiamomis įvairiomis istorijomis apie F.Sinatrą, kad jis buvo šioks ir anoks. Iš tikrųjų jis buvo labai šiltas, draugiškas ir dosnus žmogus“, – atviravo Rūta.
„Atrodo, Johnas Gielgudas (Didžiosios Britanijos aktorius, lietuvis. – Red.) yra pasakęs: „Nėra mažų vaidmenų, tik maži aktoriai.“ Todėl nesvarbu, kokie vaidmenys man būdavo siūlomi, džiaugdavausi visais ir dirbdavau negailėdama jėgų“, – ne kartą yra sakiusi Rūta.
Nors daugybė aktorių, net didžiausios žvaigždės, neišeina į sceną arba prieš kameras be repeticijų, Rūta neslėpdavo, kad jai labai nepatinka repeticijos. Geriau iš karto pasinerti į vaidmenį.
„Stresas? Tai tas labai gera. Man visada patiko dirbt ir dabar patinka dirbt televizijoje, ba milijonai žmonių mato tuo pačiu laiku. O tie gyvi pasikalbėjimai arba žaidimai įvairiose programose, kai žmonės sėdi namuose arba žiūro naktį lovoj, tai jau pasidarai ne tiktai žvaigždė, alia ir draugė“, – šmaikštavo Rūta.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
