Jos gyvenime neliko triukšmo, arba, kaip ji pati parenka tikslesnį žodį, nereikalingo dėmesio ir smalsumo. Bet švęsti gyvenimo šventę su visais jos prieskoniais... smagu.
Nors į praeitį Asta atsigręžia retai – labiau ją žavi jauki kasdienybė ir ateitis – sutarėme kartu pereiti per archyvą, kuris surinktas per keliolika metų jai, kaip stilistei, būnant viešumoje, rašoma žurnale „Stilius plius“.
– Kovo 15-ąją šventėte 40-ąjį gimtadienį, o šiais metais jis, turbūt galima taip pavadinti, ypatingas – jubiliejinis. Kokie jums buvo šie pastarieji metai?
– 2020-aisiais mano gimtadienis beveik sutapo su pandemijos pradžia, kai pasaulį sukaustė baimė ir nežinomybė. Praėjus metams labiausiai džiaugiuosi, kad aš ir mano artimieji esame sveiki – tai didžiausia vertybė. Praėjusius metus pavadinčiau ramybės metais: daugiau laiko praleidome drauge su Glenu, dar labiau išmokome džiaugtis mažais dalykais, kai karantinas gyvenimą sutalpina namuose ir imi vertinti smulkmenas, kurios paprastą kasdienybę padaro gražesne.
– Mėgstate švęsti, minėti gimimo progą? O gal atsitraukiate ir tą dieną paliekate mintims su savimi?
– Žinoma, mėgstu paminėti savo gimtadienį. Prieš šią dieną, turbūt, visi pasidarome kiek jautresni, mintyse peržvelgiame praėjusius įvykius, susimąstome apie naują skaičių, kurį rašysime kaip savo amžių ir atrodo kad triukšmingai švęsti gimtadienio kaip ir nebesinori.
Tačiau aš kiekvienais metais surengdavau kad ir nedidelį susibūrimą su artimiausiais draugais, kas galiausiai visada pradžiugindavo ir pakraudavo geromis emocijomis.
Turbūt, keisčiausiai savo gimtadienį minėjau 2020-aisiais – tai sutapo su karantino paskelbimu Jungtinėje Karalystėje, kai vyravo nežinomybė, o pasaulis regis sustingo iš baimės.
– Ar pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakoregavo planus kaip norėjote sutikti naują gyvenimo dešimtmetį?
– Šiemet mano sukaktį planavome paminėti dviese kelionėje su Glenu, tačiau karantinas vis dar tęsiasi, todėl išvyką teko atidėti, tikiuosi, iki gegužės (šypteli).
Na, o gimtadienio dieną paminėjome dviese namuose, nes nepaisant karantino, šventės namuose gali būti smagios ir gražios.
– Apmąstymus prieš didesnę, ar mažesnę sukaktį kiekvienas mūsų dažniau pasiliekame sau. Už kokias gyvenimo siųstas pamokas padėkojote, ko sau palinkėjote?
– Matyt, visi esame linkę atsigręžti atgal ir pažiūrėti, kokia trajektorija praėjo dar vieneri metai. Man patinka, kad galiu džiaugtis ramybe, pirmiausia, savo viduje ir santykiais, kurie man leidžia tokia jaustis. Linkiu sau to ir ateityje.
– Atsiverčiau archyvą su jūsų turimomis nuotraukomis. Vienas pirmųjų kadrų – iš 2006-ųjų vasario. Tuomet jums buvo 24-eri, žingsniavote podiumu dizainerės Ramunės Piekautaitės pavasario-vasaros kolekcijos pristatyme. Modeliu, tiesa, jums teko pabūti jau 18-os. Jeigu galėtumėte, grįžtumėte į tuos laikus, kai Milano gatvėmis keliaudavote į atrankas?
– Užsienyje mano modelio karjera nebuvo ilga, nes į Milaną skrisdavau vasaromis, per atostogas Vilniaus dailės akademijoje, todėl įkaitusios Milano gatvės, tvankus metro ir lėkimas iš vieno miesto galo į kitą – man labai ryškiai įsirėžė į atmintį ir to pakartoti tikrai nenorėčiau.
Be to, aš visada puikiai jaučiausi Lietuvoje, todėl svetur dirbti modeliu ir nesiveržiau. Visada mielai dirbdavau pakviesta Lietuvos kūrėjų.
Maloniai prisimenu, kai mane, Vilniaus dailės akademijos studentę, savo kūrybos kelią pradėję dizaineriai Egidijus Rainys ir Lilija Larionova pakvietė būti jų modeliu. Labai paprasti dalykai, bet tai yra malonūs prisiminimai.
Džiaugiuosi ir darbais su tuomet dar pradedančiu fotografu Gediminu Žilinsku, su spaudos fotografu Pauliumi Gasiūnu ir tais žmonėmis, kurie vysto skonį, stilių, turi savo srities braižą. Man visada norėjosi kokybės, siekiau tobulumo darbuose – tas atsispindi iki šiol.
– Ant lietuviškosios mados pakylos jus galima pamatyti ir dabar, nors ir retai. Drąsiais žingsniais pristatote dizainerio Juozo Statkevičiaus kūrinius. Tai – kūrėjo įvertinimas, pasitikėjimo išraiška, o gal čia svarbus ir draugystės faktorius?
– Viskas, ką paminėjote. Man pačiai labai artima J.Statkevičiaus estetika, be to, tos kelios dienos Vilniuje, ruošiantis šou, būdavo tiesiog nuostabios: atmosfera, nuotaika, repeticijos, susitikimai tiek su pačiu Juozu, tiek su seniai matytomis bičiulėmis – modeliais.
Tikiuosi, suvaldžius pandemiją, dar bus progų šią patirtį pakartoti.
– Ruošdamasi bakalauro darbo gynimui pasirinkote „fatališkos moters įvaizdžio“ temą. Tąkart 2005-aisiais, paklausta, ar galėtumėte save pavadinti fatališka moterimi, atsakėte, kad nežinote – tokio apibūdinimo, jūsų nuomone, nusipelno daugiau gyvenime patyrusios ir brandesnės moterys. Kaip šiandieną atsakytumėte į šį klausimą?
– Tuo metu Vilniaus dailės akademijoje ruošdama diplominį darbą su šešių modelių kolekcija, buvau visiškai pasinėrus į nagrinėjamą temą, mintimis persikėlus į 1920-1940 metų laikotarpį ir bandžiau atskleisti, kas slypi už „fatališkos moters“ įvaizdžio, kurį įkūnijo garsiausios to meto kino aktorės.
Savo darbe kaip tik bandžiau pažvelgti į taip apibūdinamos moters vidų. Juk pasakymą „fatališka“ dažniausiai visi suprantame kaip komplimentą, o kartais kitų matoma kaip fatališka, pasitikėjimą ir žavesį skleidžianti, moteris, viduje jaučiasi nedrąsi ar drovi.
Grįžtant prie jūsų klausimo – taip, šiandien galiu pasakyti, kad kai kurių fatališkos moters savybių tikrai turiu (šypteli).
– 26-ojo gimtadienio proga dovanų prašėte atnešti gėlių. Jų, kaip ir knygų, sulaukėte daug. Kokių knygų puslapius vieną po kito verčiate šiandieną?
– Kaip sakė Sigmundas Freudas (1868-1939), „užduotis padaryti žmogų laimingu neįėjo į pasaulio sutvėrimo planą“, todėl, tęsiant jo mintį, kiekvienas galime tobulėti ir ieškoti savęs pats. Tad dažniausiai renkuosi psichologinę literatūrą: man patinka knygos padedančios analizuoti tiek save, tiek kitus žmones, abipusius santykius. Kartais vos keli knygos sakiniai padeda lengviau susiorientuoti tiek savyje, tiek santykyje su kitu. Sakyčiau, kad tai kaip gidas, kurio dėka galime nepaklysti ir išvengti nemalonių nesusipratimų.
– Prieš penkerius metus, minėdama 35-ąjį gimtadienį, lankėtės ajurvedos gydymo centre Indijoje. Anksčiau keltis, nepamiršti jogos pratimų, sureguliuoti miego režimą – tokius gydytojo patarimus prieš grįžtant į gimtinę išgirdote. Taip gyvenate ir šiandien?
– Indijoje lankiausi ne vieną kartą, nes ajurvedos centre esi „įstatomas“ į tam tikras vėžes, susikoncentruoji ir padedamas specialistų per apibrėžtą laiką suteiki poilsį tiek savo kūnui, tiek dvasiai.
Žinoma, grįžus į savo įprastą gyvenimą taip gyventi yra sunkiau, tačiau adaptavus ir pritaikius gautas mitybos ar kitokias žinias, rezultatas būna. Juk kaip ir visur, čia svarbiausia – balansas.
– Pastaruosius kelerius metus gyvenimą ir šeiminę laimę kuriate Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Asta Valentaitė atvertų namų drabužinės duris... Kurių lietuviškosios mados kūrėjų darbų ten pamatytumėme? O užsienio?
– Nesivaikau mados namų etikečių, nes esu įsitikinus, kad stilius tai ne apranga, o žmogaus asmenybės, jo gyvenimo būdo ir minčių visuma.
Žmogui manant kitaip, nutinka, kad apsirengus nuo galvos iki kojų prabangiausiais mados ženklais, nebelieka paties žmogaus, jo asmenybės, atrodo stipriai persistengta. Kitaip tariant, nesijaučia nei asmenybės, nei harmonijos su pačiu savimi.
Savo spintos durų plačiai nevarstau, bet galiu pasakyt, kad man patinka Juozo Statkevičiaus, Stellos McCartney, YSL, Tomo Fordo rūbai. Taip pat esu atradusi mažai žinomų dizainerių, kurių rūbais mielai vilkiu.
– „Viena stilingiausių Lietuvos moterų“, „stilingiausia vakarėlio viešnia“, „elegantiška net su ramentais“ – jeigu renginyje pasirodo Asta Valentaitė, galima nuspėti kam šie apibūdinimai bus skirti. Jums svarbus šis įvertinimas?
– Šie žiniasklaidos įvertinimai malonūs, bet jų nesureikšminu. Esu dažnai matoma viešumoje, todėl puikiai suprantu, kad įvertinimų buvo ir bus, o jeigu jie teigiami – tai tik suteikia papildomo pozityvumo.
– Esate žmogus, kuris interviu dalija retai, socialiniuose tinkluose nesipuikuojate naujais pirkiniais, atostogomis egzotiškuose kampeliuose. Su išlaikyta tyla kalbate ir apie savo privatų gyvenimą. Jūsų gyvenime neliko nereikalingo triukšmo? O gal jo tokio ir nebuvo?
– Socialiniai tinklai kartais tikrai iškreipia realybę ir ją labai materializuoja. Tą perdėtą prabangių daiktų, kelionių viešinimą aš vertinu tiesiog kaip blogą skonį, nes, manau, kad tikroji prabanga yra tyli.
Nesakau, kad nemėgstu keliauti ar nesidžiaugiu naujais pirkiniais, tačiau viešinti kiekvieną savo žingsnį – ne mano būdui.
Man pakanka to dėmesio, kurį gaunu iš savo artimųjų, o su sekėjais aš linkusi dalintis savo kaip modelio ir stilistės darbais, rečiau – asmeniniais kadrais.
Kol dar gyvenau Lietuvoje aplink mane netrūko, kaip sakote, triukšmo, nes tiesiog buvau labiau matoma, tad tai natūralu. Net nevadinčiau to triukšmu, o tiesiog gal dėmesiu ar smalsumu.
– Kuo mažiau aplinkiniai žino, tuo daugiau jiems kyla įvairių interpretacijų. Pavyzdžiui, ima skaičiuoti tariamus ar esamus jūsų milijonus, svarstyti, kaip šalia gražuolės iš Lietuvos atsirado žavingas britas. Jūs į tokias ir panašiais provokacijas nesiveliate. Užsigrūdinote per gyvenimą, užsiauginote tą vadinamą storą odą?
– Provokacijoms galima pasiduoti arba ne. Renkuosi pastarąjį kelią, nes nematau prasmės eikvoti savęs, kad patenkinčiau kažkieno smalsumą. Geriau tą energiją nukreipti į širdžiai mielas veiklas.
– Jeigu atsiverstumėte nuotraukų albumą, rastumėte įvaizdžių, kurių dabar nenorėtumėte atkartoti?
– Neatsimenu tokių „nepavykusių“ įvaizdžių viešumoje. Net ir paauglystės, ar ankstyvos jaunystės laikais darytose nuotraukose būtų sunku surasti tokių mano įvaizdžių.
– Ar esate sulaukusi kritikos dėl pasirinkto drabužių derinio?
– Objektyvios kritikos sulaukti neteko, nes eidama į renginį visada paisau jo temos, gerbiu organizatorius ir atsižvelgiu į nurodytą aprangos kodą. Visuomet renkuosi įvaizdį, kuris būtų harmoningas ir išbaigtas. Be to, turiu pakankamą išsilavinimą, kad nedaryčiau tokio pobūdžio klaidų.
– Kuriai Lietuvos moteriai skirtumėte stilingiausios titulą?
– Stilingas žmogus nėra tas, kuris „pataiko apsirengti“, o, pasikartosiu, tai yra asmenybės ir gyvenimo būdo balansas.
Todėl jeigu tektų rinkti stilingiausią moterį, aš balsuočiau už Ramunę Piekautaitę. Ramunės braižas ir toliau lieka nesupainiojamas per tiek metų.
O jeigu tektų rinkti stilingiausią porą, sakyčiau kad tai Ramunė ir jos antroji pusė Kęstutis Verslovas – tai puikiai vienas kitą papildantys, kuriantys šarmingą duetą žmonės. Be to, Kęstučio stiliaus pojūtis – puikus ir jis visada jam ištikimas.
Kaip itin stilingą moterį norėčiau išskirti Editą Vilkevičiūtę – tai kosmopolitiška, laisva savo vidumi asmenybė, kuriai nereikia sekti naujausiomis tendencijomis, nes jos stilius – tai jos žavesys, pasaulėžiūra, elgesys.
Iš jaunesnių merginų išskirčiau aktorę Giedrę Mockeliūnaitę, kuri irgi puikiai savyje talpina tiek asmeninį tiek išorinį žavesį.
– O vyrui?
– Stilingiausi vyrai Lietuvoje man yra keli: tai, be abejo, Juozas Statkevičius ir Mantas Petruškevičius.
Mantas – brandi asmenybė, ištikimas klasikai, o jo kuriamas grožis niekuo nenusileidžia žymiausiems pasaulio dekoratoriams.
Jis turi nepaprastą grožio pojūtį ir žavi mane, kaip sugeba pateikti save per savo kūrybą, įgyvendintus projektus.
Na, o apie Juozą galiu pasakoti labai ilgai, nes jo talentas, žavesys, jo išraiškinga asmenybė – nesutelpa į paprastus rėmus.
Jis jaunas savo vidumi, todėl nebijo eksperimentuoti, nevengia naujovių, drąsiai varijuoja stiliais. Juozas mėgsta kurti teatrą iš jį supančios kasdienybės – todėl viešumoje jis neretai visai kitoks, nei savo artimoje aplinkoje.
– Jeigu prakalbome apie vyrų stilių, į kokią įvaizdžio detalę dėmesį atkreipiate pirmiausia?
– Vyras, pirmiausia, turi būti asmenybė, su žiupsneliu šarmo. Tačiau jei jau rinktis vieną įvaizdžio detalę, tuomet tai bus batai.
– Kaip formuojate savo įvaizdį? Esate ištikima savo sukurtam stiliui, vadovaujatės mados sezono tendencijoms, ar derinate tai kartu?
– Mados tendencijų kartais tiesiog sunku nepastebėti, tačiau iš jų aš pasirenku tai, kas artima man. Žinoma, mėgstu atnaujinti savo garderobą, bet nesivaikau vienadienių tendencijų, kokių pilna socialiniame tinkle „Instagram“.
Todėl dažniausiai esu abejinga trumpalaikėms mados „užgaidoms“. Dėl šios priežasties turiu rūbų ir aksesuarų, kuriems yra 15 metų ar daugiau ir kuriuos dėviu ir dabar.
– „Mano stilius yra seksualus ir elegantiškas. Net vilkėdama laisvalaikio stiliaus drabužius vistiek išlieku elegantiška“ – taip apie savo stilių kalbėjote 2005-aisiais, bet, regis, ši frazė jums tinka ir šiandien. Gyvenime mėgstate atsinaujinti, keistis, rizikuoti?
– Mėgstu atsinaujinti, bet nemėgstu rizikuoti (šypteli). Todėl, matyt, man ir toliau galioja tas pats apibrėžimas.
– 2018-aisiais buvote viena iš trijų moterų, sulaukusi asmeninio britų mados dizainerės Stellos McCartney kvietimo dalyvauti Britų mados tarybos apdovanojimuose. „Puikus išorinis žavesys, pasaulietiškumas ir sveikos gyvensenos derinys“ – šias jūsų savybes dizainerės atstovė Alina Giliun įvardijo kaip artimas S.McCartney filosofijai. Kas formavo šį jūsų išskirtinumą? Ar asmeninio žavesio galima išmokti, įgyti, o gal tai perduodama genais?
– Išmokti galima daug ko, bet pagrindai, matyt sutiksite, formuojami vaikystėje, šeimoje. Augau paprastoje šeimoje, nedideliame Lietuvos mieste Jonavoje, bet mama Vanda visada buvo man pavyzdžiu.
Turėjau iš ko mokytis, nes ji visada būdavo elegantiška, pasitempusi, randanti laiko ir sportui.
Rūbus mama siūdavosi sau pati, to iš jos išmokau ir aš. Tad jau paauglystėje galėjau rengtis kitaip nei dauguma bendraamžių.
– Esate sakiusi, kad sveikai gaminate ne tik sau, bet ir mylimam vyrui Glenui Manchesteriui (55 m.). Galbūt drauge laikytis sveikos gyvensenos principų lengviau?
– Žinoma, drauge lengviau, bet vėlgi, svarbiausia gyvenime pusiausvyra, o ne kraštutinumai, tad jei norime pasilepinti mažiau sveikais patiekalais – taip ir padarome.
Internete netrūksta įvairių sveikos mitybos receptų ir gerų patarimų, svarbu tik norėti juos išbandyti. Be to, mano pačios planuose yra įgyti daugiau profesionalių žinių apie sveiką mitybą.
– Kaip atrodo įprastas jūsų rytas? Pradedate jį sočiais pusryčiais, o gal kelias valandas neapkraunate skrandžio maistu?
– Dieną abu su Glenu mėgstame pradėti sveikai, tad jau seniai mūsų namuose rytinę kavą pakeitė stiklinė šilto vandens su citrina.
Tais rytais, kai man būna ankstyva pilateso treniruotė per „Zoom“ platformą, pusryčius suvalgau vėliau. Tuomet ir išgeriu vienintelį kavos puodelį per dieną, pagardintą avižų pienu. Dažniausiai pusryčiams renkamės trintų vaisių kokteilius, košes arba granolą.
– Kokių maisto produktų nebūna jūsų šaldytuve?
– Mano šaldytuve neįmanoma aptikti pieno produktų, išskyrus sūrį. Be to, išmokome planuoti savo mitybą ir perkamus produktus taip, kad šaldytuve nėra jokių perteklinių maisto produktų, o tik tai, ką valgysime artimiausiomis dienomis.
– Sportuojate ne vienerius metus. Lengvai prisijaukinote sportą ir atradote tai, kas jums labiausiai tinka?
– Sportuoju visa gyvenimą, bet prieš 5 metus, atradusi pilatesą, supratau, kad tai mano sportas. Jo rezultatai tobuliausi kūno linijoms ir bendrai savijautai, o treniruotės nenuvargina, bet suteikia energijos visai dienai.
– Kokias grožio procedūras renkatės? Ar prieš koronaviruso pandemiją buvote dažna grožio salonų viešnia?
– Man svarbiausia sveika, švytinti veido oda ir natūralus įvaizdis, todėl profesionaliuose grožio salonuose lankydavausi reguliariai: tiek, kiek reikia tokiems rezultatams pasiekti.
O per pandemiją išmokau puikiai prižiūrėti veido odą namų sąlygomis. Žinoma, su amžiumi veido odai priežiūros reikia daugiau, tad didesnį dėmesį skiriu odos drėkinimui, antioksidacijai. Pastebiu, kad ir veido makiažą su metais renkuosi lengvesnį, vos paryškinant bruožus.
– Kokias kosmetikos priemones naudojate? Ar vertinate natūralesnius produktus?
– Nevengiu pabandyti naujų kosmetikos priemonių, tinkančių mano odos tipui. Dažniausiai renkuosi produktus, kurių sudėtyje yra mažiau cheminių ingredientų, o daugiau – išgautų iš natūralių šaltinių, kaip augalai, mineralai.
Šiuolaikinėse laboratorijose sukuriama tikrai puikios sudėties ir labai efektyvių priemonių veido odos priežiūrai.
– Ar kvepalai svarbi jūsų įvaizdžio dalis?
– Kvepalai – svarbi mano įvaizdžio detalė, bet kadangi esu jautri kvapams, daugelis kvepalų man netinka, jie mane erzina.
Namie viso labo turiu dvejus kvepalų flakonus, kurių man visiškai užtenka visiems gyvenimo atvejams, tad jais ir varijuoju, neatsižvelgdama į paros laiką ir neskirstydama jų į dieninius ir vakarinius.
