Uždariusi savo kelionių agentūrą ir išsiskyrusi su ilgamečiu mylimuoju modelis vėl nėrė į mados pasaulį: čia randa ir laisvės, ir pasitikėjimo.
Garsi manekenė ir mados pasaulyje graibstomas modelis prieš septynerius metus tarė sau „stop“.
Užvėrusi duris, už kurių spindėjo mados ir reklamos pasaulio blizgesys bei šlovė, Rima pasijuto kur kas geriau.
„Po daugybės metų kelionių ir gyvenimo ant lagaminų supratau, kad pagaliau noriu stabilumo, noriu buvimo šalia mylimo žmogaus. Ramus gyvenimas dviese tuo metu buvo mano svajonė ir pasistengiau ją įgyvendinti visa savo esybe“, – pasakojo Rima, kadaise laimėjusi tarptautinius grožio konkursus „Miss School Girl“, „Miss Fashion TV“, „Miss Bikini Lithuania“, „Miss Bikini of the Universe Global“.
Kadangi mergina jau nuo keturiolikos metų itin daug keliavo po pasaulį, nutarė imtis kelionių organizavimo ir net įkūrė savo agentūrą.
Rimos tikslas buvo kelionės kitaip, nei buvo siūloma daugelyje kitų agentūrų.
Ji tarsi jautė, ko trūksta mūsų šalies pasiūloje, ir manė galinti klientui suteikti būtent tą išskirtinumą, kurį pati buvo patyrusi ir žinojo, kur ir kaip jo gauti.
„Į naują savo veiklą, jos viziją nėriau stačia galva, tad galvoti apie modelio darbą jau nebebuvo kada. Skrydis lėktuvu, viešbutis su „viskas įskaičiuota“ – puiku, bet man trūko įdomesnių pramogų, retesnių šalių, todėl jaučiausi čia galinti kalnus nuversti“, – pasakojo Rima.
Tiesa, į turizmo verslą tuo metu jauna mergina buvo priimta gana sunkiai – atvykusi pas vieno didžiausio kelionių organizatoriaus vadovus pasirašyti sutarties ji nebuvo priimta išskėstomis rankomis.
Rima gavo vos kelis mėnesius įrodyti, kad turi užtektinai polėkio ir savo svajonę imtis šios veiklos įgyvendins.
Jaunai moteriai buvo sakoma, kad šioje srityje ko nors pasiekti itin sunku, o darbas labiau tinka ne gležnai merginai, o stipriems vyrams.
Dabar Rima juokiasi – užteko vos pusės išbandymams skirto laiko, ir patys gąsdintojai ją susirado ir pasiūlė tuoj pat pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Vis dėlto penkerius metus keliones organizavusi R.Triškutė galiausiai priėmė sprendimą atsisakyti šios veiklos. Tačiau tikrai ne todėl, kad jai nesisekė. Kurį laiką Rima iš tiesų mėgavosi išsvajotu stabilumu ir buvimu namie.
„Po truputį atėjo suvokimas, kad visą dieną sėdėdama prie kompiuterio, organizuodama darbus ir sau, ir kolegoms nesijaučiu laiminga. Visą gyvenimą daug keliavau, todėl nebegalėjau ir nebenorėjau sėdėti vienoje vietoje.
Be to, buvau išsiilgusi kelionių sau – organizuodama jas kitiems dėl darbų negalėjau išvykti atostogų pati. Gal ir skamba paradoksaliai, bet kai dirbau kelionių agentūroje, man labiausiai trūko būtent kelionių! Buvau įpratusi žiemą praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau savas verslas sustabdė. Jaučiausi aukojanti per daug ir suvokiau, kad tas laikas nebegrįš, jo neatsuksiu. Stabilumas, apie kurį svajojau, ėmė ir pakišo man koją, įkalino.
Darbas turi būti mėgstamas, bet negali smaugti, laikyti įrėmintą. Pabandžiusi supratau, kad be kelionių negaliu ir labai pasiilgstu nenuspėjamo, spontaniško gyvenimo.
Šiandien – fotosesija Milane, o jau rytoj – Paryžiuje. Mane tai žavėjo, pradėjau ilgėtis besikeičiančio tempo.
Nesigailiu šio etapo – pabandžiau, pamačiau, daug išmokau, susipažinau su daugybe nuostabių žmonių – reikia laiku ir sustoti.
Šiandien dėl sklandaus įmonės likvidavimo itin džiaugiuosi, juolab kad ją uždariau prieš pat pandemiją!“ – pasakojo R.Triškutė.
Gera vieta tuščia nebūna – yra toks posakis. Tad Rimai uždarius vienas duris tuoj pat atsivėrė ne vienas langas.
Sulaukusi kelių pasiūlymų dėl fotosesijų modelis gana greitai atkūrė prarastus ryšius ir vėl gauna pasiūlymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Rima save vadina pasaulio piliete, šiuo metu gyvenančia tarp Vilniaus ir Paryžiaus.
Mergina džiaugiasi, kad būdama 32 metų vis dar yra populiari ir tarp dizainerių, ir tarp fotografų.
Kelionių agentūros uždarymas Rimai nebuvo vienintelis iššūkis. Jauna moteris išgyveno ir skaudžias skyrybas su tuometiniu širdies draugu – kartu gyvenusi pora pasukti skirtingais keliais nutarė po 9 metų.
Kas nutiko? Rima neslepia – santykiai yra labai didelis darbas, o nors vienam nustojus stengtis dėl jų išsaugoti meilę tampa itin sudėtinga.
„Suprantu, kad po tiek metų gyvenimo drauge nereikia tikėtis pilve vis dar skraidančių spalvotų drugelių. Tačiau kai matai, kad nėra taip gerai, kaip galėtų būti, kad vienam kuriam poroje pasidaro ankšta, kad daugiau netinka nei tinka, reikia išmokti paleisti.
Žinoma, labai sunku, gaila, liūdna, skaudu. Vis dėlto reikia žiūrėti pirmyn“, – sakė jauna moteris.
Rima neslepia – tuomet jai prireikė ir psichoterapeutų pagalbos, ir ypatingo artimųjų palaikymo. Juk tiek laiko trukusiems santykiams ji atidavė gražiausius savo metus, jaunystę, tai buvo pirmoji tikra meilė.
„Turėjau labai didelį mylimojo palaikymą, mudu kartu užaugome kaip asmenybės. Reikėjo mintyse išmokti visiškai paleisti ir padėkoti. Juk abu norime būti laimingi, kas, kad ne kartu. Taip susiklostė. Vis dėlto ir šiandien puikiausiai pamenu, kai brolis manęs paklausė, kaip jaučiuosi. Apsikabinau jį stipriai ir atsakiau, kad jaučiuosi kaip netekusi kojos ir mokausi iš naujo vaikščioti.
Skausmas buvo labai didelis, atrodė, kad viskas, ko imuosi, krinta iš rankų. Reikėjo atversti visiškai tuščią, švarų savo gyvenimo puslapį jau be jo“, – pasakojo pašnekovė.
Čia, pasak Rimos, savo tikrąjį veidą parodė ir žinomumas. Mergina nuolat socialiniuose tinkluose gaudavo žinučių, kad buvęs jos mylimasis laiką leidžia su kita mergina. Nors jie jau buvo išsiskyrę, tai trikdė. Svarbiausia modeliui buvo ne užsisklęsti savyje, o išmokti paprašyti pagalbos. R.Triškutė džiaugiasi, kad tuo metu jos gavo.
„Juk ir psichoterapeutas nepasako, ką daryti. Tačiau jis išklauso ir leidžia pačiai rasti atsakymus, kurie ateina kaip tavo išsikalbėjimo padarinys.
Nors sakoma, kad nuvažiavus stogui geriau matyti dangus, stengiausi savo galvą laikyti vietoje. Jau suprantu, kad tai buvo didelė mano gyvenimo dalis ir prisiminimai niekur nedings. Nuoširdžiai jam linkiu laimės ir tikiuosi, jog jis taip pat nori, kad būčiau laiminga“, – šypsojosi Rima.
Ji itin dėkinga artimiausiems savo vyrams (mamos Rima neteko 2007-aisiais. – Aut.) – visada palaikiusiam tėčiui, broliui ir pusbroliui, kurie jos santykių griūtį padėjo išgyventi su vyriška išmintimi ir energija. Kad nesijaustų vieniša, kad turėtų vyrišką palaikymą, jie visada buvo šalia.
„Moteriškos šilumos su kaupu gaunu iš savo tetos – tėčio sesers. Mudvi sieja stiprus ryšys dar nuo vaikystės. Kartais natūraliai ją net pavadinu mama.
Žinoma, mamos trūksta ir visada trūks. Vis dėlto esu tikra, kad ji mane saugo iš aukštybių. Toks tikėjimas – mano ramybė.
Kai nuvažiuoju į Klaipėdą, visada aplankau mamos kapą, mintyse pasikalbu, padėkoju“, – pasakojo garsus modelis.
Didžiausia pagalba išsiskyrimo skausmą norėjusiai išgyventi manekenei buvo galimybė išsikalbėti.
Žinomas modelis neskuba svarstyti, koks vyras dabar galėtų užkariauti jos širdį. Kadaise jau prisikalbėjo. „Nebenoriu spjauti į šulinį. Svarbiausia yra matyti prasmę ir džiaugsmą. O tada, kai susidraugauji su pačiu savimi, vieniša nebesijauti niekada.
Iš naujo pamilti save, prisijaukinti savo mintis, būti laimingai – tai buvo mano kelias vidinės ramybės link. Ir tas kelias nebuvo rožėmis klotas – spygliai duria skaudžiai. Išmokau, kad būti vienai tikrai reikia drąsos. Gyventi turi ne dėl kito, o pirmiausia dėl savęs. Tada gali atviru glėbiu, ištiestomis rankomis pasitikti ir tau skirtą kitą žmogų. Su juo noriu jaustis dar laimingesnė, papildyta. Šiandien manau žinanti, ko noriu iš santykių. Ir tikrai tiek metų nebelaukčiau!
Esu moteris – svajonėse matau ir šeimą. Norėčiau tikrų, tvirtų santykių, partnerystės, o tada – jei lemta – galima pagalvoti ir apie vaikus. Juk jiems gimus atsiranda naujų iššūkių poros gyvenime, tad tie santykiai jau iki tol turi būti stiprūs“, – samprotavo modelis.
Gelbėjo R.Triškutę ir nauji pomėgiai – jauna moteris pradėjo šokti. Vaikystėje ji labai norėjo būti balerina, tačiau buvo per aukšta. Tuomet lankė sportinius šokius, vėliau – krepšinį, bet pradėjusi modelio karjerą jų atsisakė. Ir vis pasvajodavo, kad norėtų vėl suktis ant parketo šokio ritmu.
Kartą išvažiuodama iš kiemo vos nenutrenkė skersai gatvę einančio kaimyno – dabar jau savo šokių trenerio Justino Mejerio. Neseniai Rima buvo jam nusiuntusi žinutę dėl šokių treniruočių, tad griebė jautį už ragų ir užsirašė į jo pamokas.
„Taip ir pradėjau šokti. Ten tiek teigiamų emocijų! Grupė moteriška, visos labai smagios ir įdomios. Net kai ateinu pavargusi ar blogos nuotaikos, grįžtu įsikrovusi energijos ir švytinti. Labai laukiu, kada baigsis ribojimai ir vėl galėsiu grįžti ant parketo“, – sakė pašnekovė.
Rima neslepia – modelio darbas jai buvo tarsi gelbėjimosi ratas ir po asmeninės dramos. Į fotosesiją juk negali ateiti nusiverkusi ar blogos nuotaikos – čia reikia spindėti.
„Kelionės, modelio darbai mane iš tiesų vėl pastatė ant kojų, grąžino pasitikėjimą savimi, suteikė laisvę. Keliaudama turėjau daugiau ramaus laiko sau, galėjau giliau pažvelgti į savo vidų, perskaityti daug psichologinių knygų, paanalizuoti santykius, kurių nebėra.
Modeliu dirbau nuo paauglystės, o po šios pertraukos vėl buvo labai smagu įsisukti į tą kasdienybę, matyti, kaip keičiasi dizaineriai ir jų kolekcijos, sutikti seniai matytus žmones.
Keičiuosi ir aš, tačiau kad ir kur bėgčiau, vis grįžtu į mados rinką. Džiaugiuosi, kad sulaukiu nemažai pasiūlymų“, – kalbėjo jauna moteris.
Pandemija ir karantinas daug įtakos Rimos modelio darbui neturėjo, tačiau dėl to atsirado ir naujos patirties.
Štai kartą Paryžiaus užsakovai savo fotosesijai žūtbūt norėjo R.Triškutės, o skrydžiai tuo metu nevyko, Prancūzija buvo uždariusi sienas. Todėl modelių agentūra išnuomojo studiją Vilniuje, kur lietuvė buvo visai viena, o fotografas dirbo per vaizdo kamerą.
„Išgirdusi tokį pasiūlymą net kelis kartus perklausiau, ar nesapnuoju ir kaip taip įmanoma. Fotosesijos nuotoliniu būdu dar niekada nebuvau turėjusi, bet kokia įdomi patirtis būti fotografuojamai per vaizdo kamerą!
Ką jau kalbėti apie tai, kad pati viena turėjau sureguliuoti studijoje esančias šviesas, įsijungti vėjelį ir atlikti kitus darbus, kuriuos anksčiau dirbo profesionalai. Ir tuo pat metu girdėti, ką man sako anapus ekrano esantis fotografas. Galiausiai pavyko kuo puikiausiai ir mados žurnalas pasiekė parduotuves“, – pasakojo lietuvė.
Gana dažnai į Paryžių per pandemiją skrendanti Rima pastebėjo, kad koronavirusas pasaulį pakeitė iš esmės. Prancūzijos sostinė dar prieš kelerius metus ir dabar – tarsi du skirtingi miestai, kur nepasikeitė tik pastatai.
Anksčiau itin gyvas ir žmonių pilnas didmiestis dabar tarsi po apokalipsės – gatvės neįprastai tuščios, žmonės net į vaistinę per komendanto valandą eina telefonuose turėdami iš namų išeiti leidžiančius kodus, o sutikę pažįstamus ne puola į glėbį, o bendrauja laikydamiesi atstumo.
„Viskas labai suvaržyta, tik pasisuk nusiimti kaukės – iškart laukia baudos už karantino taisyklių nesilaikymą. Paryžiuje jos daug didesnės nei Lietuvoje“, – pasakojo Rima.
Prancūzijos sostinėje Rima dažniausiai apsistoja pas draugus – ir padirba, ir turi laiko skirti dėmesio pasiilgtiems bičiuliams. Juolab kad dėl komendanto valandos darbus reikia baigti iki 18 valandos, tad visi vakarai laisvi.
Vis dėlto kad ir kaip ten jai patinka, mergina nesvarsto emigruoti.
„Lietuvoje manęs tarsi niekas nelaiko. Bet negaliu nusėdėti vienoje vietoje, man nuolat kažkas tarsi žnybia į užpakalį – bėgti, lėkti, skristi, važiuoti. Man reikia, kad keistųsi žmonės, vaizdai, maistas, klimatas.
Net būdama Vilniuje kartais vienai nakčiai užsisakau viešbutį, kad pakeisčiau aplinką. Tos pačios keturios sienos gali išvaryti iš proto ir pačius stipriausius žmones. Juk mes sukurti judėti“, – sakė pašnekovė.
