Baseinas Dano gyvenimą užkariavo nuo pat vaikystės – plaukti jis pradėjo dar būdamas darželinukas.
Tačiau ateina laikas, kai daugelis berniukų pradeda svajoti apie policininko ar kosmonauto profesiją, o paauglystėje nori mesti būrelius.
„Vaikystėje neturėjau kokios nors profesijos, kurios labai norėčiau, tiesiog gyvenau ta diena ir nemąsčiau apie ateitį. Paauglystėje, kaip ir kiekvienam, manau, norėjosi viską mesti ir šėlioti su draugais. Plaukimas atrodė kaip sveikatingumo būrelis, į kurį reikia nueiti ir to pakaks“, – pasakojo D.Rapšys.
Jaunesnioji Dano sesuo – irgi plaukikė, mergina gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl ir ji, brolį suprantanti iš pusės žodžio, ir tėvai bei sužadėtinė Jurinta Urbonaitė – didžiausia ir svarbiausia sportininko palaikymo komanda.
„Sesė taip pat žiūri visas varžybas, net ir būdama JAV randa kur įsijungti ir viską stebi. Per varžybas man nebūtina, kad artimas žmogus būtų šalia, nes vis tiek jaučiu, jog jis mane palaiko.
Todėl artimieji gali žiūrėti per televizorių arba kompiuterį. O ir stebint varžybas baseine įtampa yra gerokai didesnė nei per televiziją, tad kam ją didinti?“ – sakė vienas geriausių Lietuvos sportininkų.
Kartais lyg ir gali pasirodyti, kad D.Rapšys, kurio sportinis kelias palankiai klostosi nuo pat mažų dienų, – tikras sėkmės kūdikis, laimės lydimas žmogus. Tačiau jis pats niekada taip nemanė, o ir iš kitų išgirsti neteko.
„Daug kartų sėkmė nesišypsojo man. Kad ir per tą pasaulio čempionatą ilgame baseine. (2019-aisiais startuodamas Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio plaukimo čempionato vyrų 200 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi finale D.Rapšys šiek tiek sujudėjo prieš pat startą ir buvo diskvalifikuotas – neteko aukso medalio. – Aut.).
Man viskas ateina per charakterį ir darbą. Didžiausias nusivylimas ir buvo tame pasaulio čempionate, kai praradau pirmąją vietą“, – pasakojo sportininkas.
Ar jis verkia? Danas neslepia – jis stengiasi, kad ašaros neriedėtų, susitvardo, į save ir pasaulį žvelgia sąmoningai ir apmąsto, dėl ko įvyko vieni ar kiti dalykai.
„Nepamenu, kada pastarąjį kartą verkiau“, – sakė jis.
2019-ieji D.Rapšiui buvo sunkūs ir sėkmingi metai. Daugybė kelionių ir varžybų tikrai išvargino. 2020-ieji, kai pasaulį sustabdė pandemija, lyg ir laisvesni, ramesni, be to, atidėta net olimpiada.
Tačiau dėl koronaviruso neįvyko ne tik sporto žaidynės – sugriuvo ir asmeniniai Dano planai: teko nukelti vestuves. „Pernai turėjau laiko pailsėti, suprasti, ko dar reikia, buvo itin palankus laikas viską apmąstyti“, – atvirai pasakojo jaunas vyras.
Savo mylimajai klasės draugei, o dabar – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnei J.Urbonaitei sportininkas pasipiršo po devynerių draugystės metų. Sužadėtuvės įvyko Palangos pajūryje 2019-aisiais.
„Mūsų su Jurinta meilės istorija labai paprasta. Buvome klasės draugai, todėl turėdavome daug laiko bendrauti. Iš pradžių aš jai net nelabai patikau! Vis dėlto rankų nenuleidau ir pasiekiau tikslą. Labai gerbiu ją už tai, kad aš tiek daug laiko praleidžiu ne namie, o ji visada laukia ir stengiasi viskuo man padėti.
Patinka, kad beveik dėl visko sutariame ir turime vieną nuomonę. Vaikų kol kas neplanuojame, nes yra daug tikslų, kuriuos dar turime pasiekti“, – kalbėjo sportininkas.
Danas neslėpė – namuose jis nemenkas tinginys, todėl buitis dažniausiai gula ant mylimosios pečių. Grįžusiam į namus po varginančių treniruočiau sportininkui svarbiausia pailsėti. O štai laisvalaikis – jau jųdviejų abiejų.
„Nesu labai romantiškas, bet moku perteikti romantiką kitaip, kitokiais būdais. Mėgstame laiką leisti ir namuose – pavyzdžiui, žiūrėti filmus. Džiaugiuosi, kad čia mūsų su Jurinta skoniai panašūs, todėl filmus dažniausiai išrenku aš.
Kokie jie? Labiausiai patinka fantastikos filmai, tai, kas susiję su kosmosu.
Dažniausiai pasipasakojame savo dieną, kaip sekėsi, kokia ji buvo. Tenka vienas kitam ir padėti tam tikrais klausimais. Ginčijamės, tik be pykčio. Dažniausiai ir nusileidžiame vienodai – vieną kartą daugiau Jurinta, kitą – aš. Mokame ir atsiprašyti, ir priimti kritiką, ir nusileisti“, – pasakojo D.Rapšys.
Paklaustas, kokios turėtų būti jo svajonių vestuvės, jaunas vyras nedaugžodžiavo – paprastos ir jaukios. „Man santuoka nėra labai didelis žingsnis, nes su mylimu žmogumi esu ne dėl vestuvių, o dėl to, kad gera būti“, – pridūrė jis.
Pasaulyje siautėjanti pandemija ir karantinas sportininko gyvenimo iš esmės nepakeitė – aukšto meistriškumo sportininkai ir toliau treniruojasi, gali keliauti, o treniruotėms sudarytos puikios sąlygos.
„Prasidėjus pandemijai ir pasauliui užsidarant iš tiesų manėme, kad bus blogiau. Daugelis sportininkų turi puikias galimybes treniruotis. Keliauti nesunku, mažiau žmonių, mažiau šurmulio.
Neseniai buvau išvykęs treniruotis į Tenerifę. Ten gyvenome kitame viešbutyje nei įprastai. Skirtumas nuo ankstesnių, laisvesnių, laikų buvo tik toks, kad viešbutyje nėra švediško stalo, nuo kurio gali pasiimti ko nori ir kiek nori.
Todėl per pietus ir vakarienę teko tenkintis tuo, ką pagamindavo iš meniu“, – pasakojo Danas. Šiandien sėkmingai dalyvaujantis čempionatuose ir besiruošiantis vasarą vyksiančiai Tokijo olimpiadai jaunas vyras sakė niekada nesvarstęs, kaip bus toliau.
Nei apie karjeros pabaigą, nei apie tolimos ateities planus jis nemąsto, o savo mintis visada stengiasi sudėlioti taip, kad dabar reikia padaryti geriau nei vakar: „Sunku galvoti, kaip bus vėliau. Juk jei šiandien padarysi daugiau, ateitis gali pasikeisti greitai.“
Lietuvoje sportininkas jaučiasi patogiai – čia turi viską, ko jam labiausiai reikia: trenerius, personalą, šeimą ir draugus. O stovėti ant pakylos su mūsų šalies vėliava rankose D.Rapšiui – nepamirštamas ir nepakartojamas jausmas.
„Atrodo, tokia maža šalis, o gali tiek daug. Kai stoviu su vėliava, labiau džiaugiuosi, kad dėl mano pastangų gali džiaugtis visi“, – atviravo D.Rapšys.
Baseine pateisinti tautos lūkesčius, gyvenime ir sporte būti autoritetu jaunimui, paaugliams – nelengva užduotis.
Vis dėlto Danas šių dalykų nevadina sunkiu darbu.
„Aš labai neimu į širdį, kai žmonės laukia iš manęs medalio arba tam tikros vietos. Visiškai juos suprantu – toks tas sportinis interesas ir turi būti, visada maksimalūs tikslai.
Žinoma, žinomumas įpareigoja ir būti autoritetu. Žinai, kad negali daryti tam tikrų dalykų. Tačiau nedarydamas tų dalykų supranti, kad jų iš tikro tau visai ir nereikia.
Atsisakyti tenka nemažai, bet priimu tai kaip faktą, kurio nepakeisiu“, – pasakojo jaunas vyras.
Sportininko nuolatiniai palydovai – režimas, drausmė, grafikai. Ar tai nevargina? Danas neslėpė – disciplina jam padeda ne tik baseine ar sporto salėje, bet ir gyvenime.
Žinoma, kartais ir vargina, bet siekiant tikslo tai nebe taip reikšminga. Itin retai poilsio dienų turintis plaukikas per atostogas visada stengiasi būti su sužadėtine ir jai skirti visą laisvą savo laiką.
„Atpalaiduoja, kai žinau, kad per atostogas nereikės kitą dieną keltis į treniruotę ir galiu miegoti, kiek noriu. Neprisimenu, kad kada nors gyvenime būčiau lipęs į viešbučio baseiną tiesiog paplaukioti“, – prisipažino sportininkas.
