Vieniems dizaineriams sėkmės tramplinu tampa socialiniuose tinkluose aplankiusi šlovė, kitiems – turtingų gerbėjų dovanos, o Agnę į sėkmę pakylėjo drugeliai. Daugiau nei prieš dešimtmetį sukurtas drugelio simbolio raštas jau spėjo papuošti pasaulinio garso mados leidinius ir įžymybes – dainininkes Noah Cyrus ir Ritą Orą.
A.Kuzmickaitės vardas jau antrą kartą buvo įtrauktas į oficialią Londono mados savaitės programą, tačiau kalbėdama apie nuopelnus moteris vis dar kukliai šypsosi.
Margame gyvenimo pasiekimų sąraše ji nepamiršta paminėti savo vyro atlikėjo Sauliaus Prūsaičio (43 m.) ir jųdviejų dukters Leonardos (9 m.), o mąstydama apie ateitį kritiškai, bet su ramybe pažvelgti tiek į jos auklėjimą, tiek ir į mados pasaulį iš pamatų sukrėtusią koronaviruso pandemiją.
– Neseniai jūsų kolekcija dar kartą parodyta Londono mados savaitėje. Koks apima jausmas, kai jūsų kūriniai žengia koja kojon su garsiausiais pasaulio prekės ženklais?
– Jausmas labai geras. Toks, žinoma, ir buvo mano tikslas. Smagu, kad žingsnis po žingsnio pavyko tai pasiekti. Planus kiek sujaukė pandemija, tačiau esu įsitikinusi, kad kiekvienoje keblioje situacijoje galima įžvelgti ir pliusų.
Juk dabar, vis dar jai siaučiant, kolekcijas pristato tikrai ne kiekvienas. Tiems, kurie išdrįsta, atsiveria dar daugiau galimybių parodyti save.
– Karjeros laiptais kylate itin greitai. Gali pasirodyti, kad tobulėti nebėra kur, tačiau apie ką svajojate tolesnėje perspektyvoje?
– Planuoti sunku, ypač dabar. Net prieš šį mados savaičių sezoną iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar jos įvyks, o jei taip – kokiu formatu.
Siekti daugiau norėsis, bet dabar situacija miglota ir Lietuvoje. Būsime nežinioje.
– Tad kokia gi buvo toji Londono mados savaitė? Sakoma, kad net ir suvaldžius koronavirusą mada niekuomet nebebus tokia kaip anksčiau.
– Lyginant mano pačios patirtį, šiemet aš pristačiau kolekcijos vaizdo filmą, o pati jos pristatyme nedalyvavau. Buvo keletas dizainerių, kurie rodė gyvus pasirodymus, tačiau daugiausia kolekcijos buvo pristatomos virtualiai.
Ar toks formatas pasiteisins, bus aišku ateityje. Yra nuomonių ir, matyt, pagrįstų, kad mados šou – reklaminis renginys, apimantis ne tik naujų apdarų pristatymą, bet kartu ir šou, kurį aplanko įžymybės, garsūs nuomonės formuotojai ir mados žurnalistai, formuojantys papildomą turinį. Kai visa tai dingsta, lieka tik drabužiai.
– Ar jūs smarkiai nukentėjote per pandemiją?
– Viskas įvyko staiga. Iš pradžių buvo net sunku suvokti, kas vyksta. Iki mano kolekcijos pristatymo Lietuvoje buvo likęs vos mėnuo. Buvo parengta ir reklaminė kampanija, bet visa tai teko nutraukti, pasitraukė ir keletas rėmėjų. Viskas atrodė grėsmingai, juk tokiam renginiui ruošiamasi ne vieną mėnesį.
Tačiau situacija aprimo, kolekcijos pristatymą paruošiau vasarą, pandemijos metu itin pasiteisino elektroninė prekyba. Gal didelių finansinių nuostolių ir nepatyriau, bet streso buvo į valias.
– Dažnai esate pavadinama „viena geriausių“, „bene geriausia“ šalies dizainere. Kaip manote, kodėl? Ar iki titulo „geriausia“ ko nors trūksta, ar tiesiog bijote įžeisti kitus kūrėjus?
– Pačiam pasivadinti geriausiu tarsi nelabai mandagu. Kai kas nors save vadina geriausiu, tai atrodo labai ironiška. Viskas nuolatos keičiasi.
Geriau savęs nestatyti į tokią situaciją, nes kam nors visuomet norėsis kvestionuoti, ar tu tikrai esi geriausias.
– Bet Lietuvoje tapo gana įprasta, kad dizaineriai reklamuojasi pasitelkdami išskirtinį savo pačių įvaizdį, skandalingais pareiškimais, o už jus daugiausia kalba jūsų darbai. Esate introvertė?
– Ačiū, tai priimu kaip komplimentą. Iš tiesų esu introvertė. Matyt, dabar tokie laikai, kai introvertams kiek sunkiau prisitaikyti prie išpopuliarėjusių socialinių medijų, kuriose tarsi visuomet turi transliuoti, ką veiki. Viena vertus, man tai patinka, kita vertus, atrodo kaip nuolatinis gyrimasis. Tai kiek kertasi su mano auklėjimu.
Bet daugelis profesionalių dizainerių yra introvertai, nes tai tokia profesija – tu dažnai esi nuo karnavalo atsiribojęs kūrėjas. Aišku, man patinka ir reklaminė mados pusė, fotosesijos. Stengiuosi viską derinti. Bet dėmesį pritraukti darbais, o ne ekscentrišku elgesiu man atrodo priimtiniau, nors ir kiek senamadiškiau.
– Ir tai tik socialinės medijos, o kur dar nuolatos besikeičiančios tendencijos, kintantys vartotojų norai, skatinantys dizainerį būti visuomet pasiruošusį... Kaip jūs susitvarkote su įtampa? Ar būna dienų, kai norite eskizus padėti į šalį ir kur nors užsidaryti viena?
– Žinoma. Spaudimas yra didžiulis. Vis dėlto kūryboje stengiuosi neprisirišti prie tendencijų. Savo kolekcijose stengiuosi joms atiduoti savotišką duoklę, bet jomis nesivadovauti. Pastebėjau, kad prie tendencijų prisirišę prekės ženklai dažnai praranda savo identitetą. Galbūt jie labai gerai pataikė esant vienai tendencijai, tačiau jai pasikeitus jiems sunku save atrasti iš naujo.
Dažniausiai kuriu taip, kaip noriu. Apskritai dizainerio darbas apima daug sričių – pradedant kolekcijų kūrimu ir baigiant jų pristatymų organizavimu, tačiau nuobodu niekuomet nebūna. O ką ir kalbėti, jei prie darbo dalimi tapusio streso prisideda ir šeiminis gyvenimas... (Juokiasi.) Reikia mokėti balansuoti.
Visą interviu skaitykite naujausiame žurnale „Stilius“!
