Karolina pirma padarė tai, ką daro Kylie Jenner, Chiara Ferragni bei kitos pasaulinio lygio instagramo žvaigždės. Ir pristatė tai taip skaniai, kad paklausa viršijo pasiūlą. Vos pasirodžius pirmiesiems „By Karolina Meschino“ maudymukams šie išparduoti per kelias dienas.
Karolina su jauduliu stebėjo savo verslo pradžią, tačiau dar labiau jaudinosi kai pranešė, kad po širdimi nešioja gyvybę – sausį ji su širdies draugu Dominyku Ježeriu (23 m.) susilauks dukros.
Ir nors laukimo laikotarpis Karolinai svajonėse siejosi su palmėmis ir jūra, tačiau realybėje jai tenka suktis tarp neseniai pristatytų jos kurtų džemperių, kojinių, naujos studijos bei pirmojo buto statybų.
– Kodėl drabužių verslas, ne kosmetikos? Žinau, kad turėjai minčių ir apie savo kvepalus bei dekoratyvinę kosmetiką.
– „By Karolina Meschino“ – laisvė, magiškos idėjos ir jų įgyvendinimas. Drabužių linija – tik pirmas laiptelis, nes mano gyvenime nėra žodžio „ne“. Nesakau jo nei vienai iš savo svajonių, kuriomis tikiu, nepaisant to, ką manytų kiti.
Nesakyčiau, jog tai palaidota idėja. Aš esu tikra perfekcionistė ir visi, kas praleidžia daugiau laiko su manimi, ypatingai mano komanda, tą žino. Man yra labai svarbu produktas ir jo kokybė, o kalbant apie kosmetiką ar kvepalus – nenorėjau daryti jokios kolaboracijos, tiesiog „užlipdyti“ savo vardo ant jau sukurtos fabriko formulės.
Noriu, kad tai būtų mano nuo nulio sukurtas produktas. Tai nėra trumpas procesas, jis reikalauja daug analizės, ieškojimo, testavimo.
Lankiausi gamykloje Italijoje, tačiau iki šiol sukurtos produktų versijos netenkino mano lūkesčių, o tuomet prasidėjo pasaulinė pandemija. Bet, manau, kad vieną dieną prie to dar sugrįšiu.
– Nuo ko viską pradėjai? Kaip išsirinkai komandą, fabrikus, produkciją? Kiek tai užtruko?
– Sunku atsakyti, kada tai pradėjau, nes iš tiesų pradėjau ir numečiau kokius šešis kartus. Mintyse – dar pirmajame universiteto kurse. O realūs darbai, kurie jau vedė link finišo tiesiosios, prasidėjo ankstyvą šių metų pavasarį.
Visgi, karantinas išėjo į naudą ir turėjau laiko išsigryninti idėjoms.
Dėl komandos – viskas įvyko labai natūraliai. Ją sudaro stilistė Viltė Kinderevičiūtė, fotografė Aistė Kirsnytė, asistentė-vadybininkė Kristina Kulbušauskaitė, marketingo specialistė Indrė Baubonytė, grafikos dizaineris Domantas Jurevičius ir, be abejonės, mano didžiausias ramstis – mano mama.
Tai nėra man nauji, specialiai ieškoti žmonės. Tai – laiko patikrinti draugai, iš kurių kiekvienas yra savo srities profesionalas.
Mano merginų kolektyvas yra mano antra šeima, su kuria praleidžiu daugiausiai laiko ir pasitikiu bet kokiais klausimais. Visos jos yra jaunos, darbščios, kūrybiškos ir talentingos. Smagu, jog nesunkiai viena kitą suprantame ir su jų pagalba galiu realizuoti savo idėjas.
Fabrikai atsirado bandant, klystant, skambinant, važinėjant. Bet kai kažko labai reikia – randam viską.
– Ar prieš kurdama drabužių prekės ženklą nepabijojai paskęsti tarp gausybės Lietuvos kūrėjų?
– Jeigu prieš kurdama prekinį ženklą būčiau pradėjusi lyginti save su kitais, tikriausiai taip niekada ir nebūčiau pradėjusi.
Turėdama daugiausiai sekėjų Lietuvoje jaučiausi pakankamai stipri ir galinti išpildyti šią savo svajonę. Jeigu gali kiti – kodėl negaliu aš?
Tuo metu kai pradėjau apie tai kalbėti, rinkoje nebuvo labai daug žaidėjų.
Paskęsti tikrai nebijojau – mano sekėjai jau kurį laiką laukė ir tikėjosi šio žingsnio. Juolab, kai esu baigusi mados studijas, o kasdieninėje veikloje siekiu kurti estetišką turinį savo sekėjams.
Jei jau žmonės seka, pasitiki mano rekomendacijomis ir mato manyje kažką įdomaus, maniau, tikrai atsiras nemažai žmonių kuriems gali pasirodyti įdomus ir mano pačios kurtas produktas.
Kad ir kokių turiu puikių partnerių, daug smagiau reklamuoti savo produkciją, nei kažkieno kito!
– Dabar kas antra garsi Lietuvos moteris kuria džemperius. Kodėl ir tu nusprendei pasiūlyti juos?
– Kiekis – nebūtinai kokybė. Aš turiu savo auditoriją, kuri domisi ir vertina mano stilių.
Dviračio neišradinėju. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra daug kūrėjų ir žmonės turi iš ko rinktis. Aš kuriu tai, kas man asmeniškai yra gražiausia ir patogiausia, ką pati labiausiai mėgstu ir nešioju.
Pradėjau nuo maudymukų, nes būtent tokio modelio Lietuvoje ypatingai trūko, norėjau „prasitestuoti“, pažiūrėti kaip seksis su pardavimas, kaip reaguos žmonės, norėjau spėti dar į vasaros sezoną.
Maudymukų modelius išdirbome tokius, kad būtų ne tik gražus instagramo nuotraukai, bet svarbiausia kad įdegis būtų kokybiškas, mažiau dengiantis, drąsioms merginoms – nes būtent tokius maudymukus pati labiausiai mėgstu.
„Kjūtalas“ džemperiai ir kojinės buvo mano dvejų metų senumo projektas, kuris buvo pradėtas, pamestas, taip ir neužbaigtas, bet pagaliau išvydo dienos šviesą. Viskam ateina savas laikas. Dabar pagaliau pasijaučiau pasiruošusi užbaigti tai, ką buvau pradėjusi.
Nors buvo daug techninių nesklandumų: tai užtrauktukas, tai atspalvis, tai apykaklė, tai rankovė, dydžiai, gamyklos, korona virusas ir terminai... Bet galų gale esu labai patenkinta pačiu produkto rezultatu ir milžinišku susidomėjimu juo. Man, kaip naujokei drabužių rinkoje, tai labai puiki pradžia.
Džemperiai – gan saugus variantas, nes laisvalaikio drabužius mėgsta visi ir šiuo metu jie ypač ant bangos. Spintoje juk tikrai norisi turėti ne vieną džemperį, o mano kurti yra aukštos kokybės, pagaminti ir pasiūti Lietuvoje, „unisex“ ir „oversize“ modelių tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Visus svarbiausius kriterijus iš savo mėgiamiausių produktų įdėjau į savuosius.
Daug detalių ir piešinių perpiešėm iš mano tatuiruočių. O dabar jau įnirtingai ruošiamės ir gyvename su komanda žiemos kolekcijos vystymu. Laukia kur kas ypatingesnės staigmenos!
– Taigi – kas toliau?
– Toliau planų – begalybė, tik spėti reikia!
Vienas dalykas sugalvoti idėją, kitas – ją realizuoti. Iš šalies vartotojui gali atrodyti labai paprasta sukurti drabužį, bet iš tiesų kol pats nepradedi nuo nulio, nesupranti koks tai ilgas ir sudėtingas procesas. Kiekviena siūlė, etiketė, visa gamyba, pakuotės, pateikimas reikalauja daug kūrybos, kantrybės, kainuoja daug nervų, pinigų ir laiko.
Man be galo rūpi ne tik kokybė, bet ir prekinė išvaizda, kuri irgi reikalauja nemažai investicijų.
O kur dar kurjeriai, siuntimai, paštai, paštomatai, elektroninė parduotuvė, visi teisiniai reikalai... Ypač, kai užsiimi dar kitomis veiklomis. Na bet man niekada nepatiko paprastas kelias, visada einu sunkesniu ir ilgesniu, nes noriu geriausio rezultato.
– Galbūt planuoji atidaryti ir savo butiką?
– Jau labai labai greitai atsidarys mano kūrybinės studijos durys, kur bus „showroomas“. Ten klientai sutartu laiku galės ateiti vietoje pasimatuoti drabužių.
Taip pat turėsime ofiso erdvę, fotostudiją, grimerinę, pakavimo sandėlį – atlaisvinsime namų erdves nuo dėžių ir pakavimo priemonių. Ir Dominyko įrašų studiją. Labai nekantrauju turėti tokią komandos kūrybinę erdvę.
– Ar svarstai apie užsienio rinką?
– Be abejo, tai yra mūsų siekiamybė, tačiau užsienio rinka turi tikrai gausią pasiūlą ir pritraukti užsienio pirkėjui prireikia šiek tiek laiko.
Visgi, savo internetinį puslapį kūrėme dvejomis kalbomis – anglų ir lietuvių, mūsų socialinių tinklų paskyrose naudojama anglų kalba, prekes siunčiame į visą pasaulį ir džiugu, jog matome pardavimus ne tik Lietuvos teritorijoje.
– Esi pirma Lietuvos influencerė, sukūrusi savo prekės ženklą. Kas tave tam įkvėpė?
– Visą vaikystę praleidau tarp drabužių, nes mano mama gal 20 metų Vilniuje valdė didžiausią Baltijos šalyse „United Colors of Benetton“ parduotuvę. Man padarė nemažą įtaką.
Vasaras leisdavau ir pinigų vertę pajaučiau pirmus kartus padirbusi sandėlyje klijuodama kainas ant etikečių. Matydavau kaip mama užsakinėja kolekcijas, sukasi tarp drabužių, spalvų, tekstūrų. Mane tai žavėjo!
Taigi nuo mažų dienų sukausi mados aplinkoje ir kažkaip nejučiomis išsivystė ta meilė rūbams ir estetikos jutimas.
Po to labai padėjo treji metai gyvenimo Milane ir studijos mados universitete. Baigusi jas iš pradžių linkau į grafikos dizainą, tačiau gavusi nemažai darbo pasiūlymų grįžau į Lietuvą. Įsisukau į televiziją, prasidėjo spartus mano sekėjų augimas instagrame. Bet vis tiek giliai širdyje žinojau, kad vieną dieną išdrįsiu sukurti kažką savo. Visada to norėjau. Ir, manau, čia tik pati pati pradžia.
– Tavo močiutė turėjo megztų drabužių siuvyklą, kurioje būdama paauglė ir jaunystėje dirbo ir tavo mama. Dabar jūs kartu dirbate prie tavo prekės ženklo. Tarsi tęsiate gražią šeimos tradiciją, nors savo mamos mamos nespėjai pažinti. Meilė rūbų kūrimui užprogramuota genuose? Papasakok šią šeimos istorijos dalį.
– Taip, mano močiutė buvo labai veikli, versli, turėjo susikūrusi savo mezgimo verslą į kurį nuo paauglystės buvo įtraukusi ir mano mamą. Nuo pat mažens močiutė ją mokė, kaip užsidirbti, kaip parduoti, pažindino mamą su savo amatu.
Dabar internetas, o tada būdavo turgavietės. Mama būdama paauglė prekiavo turguje močiutės siūtais megztiniais, tad gerai išmano visą drabužių gamybos virtuvę.
Geriau pagalvojus, gal tai tikrai genuose? Madoje sukosi mano močiutė, todėl nenuostabu, kad mama pasirinko verslininkės kelią, turėjo drabužių parduotuvę, o dabar dirba aptarnavimo ir maitinimo sektoriuose.
Man be galo miela ir gera, kad mama, turėdama restoranų verslą ir milijoną savų reikalų, randa laiko prisidėti ir padėti man prekės ženklo vystyme. Ji turi daug patirties ir įgimtą talentą suktis versle ir pardavimuose.
Kadangi pati jau esu sukaupusi ne vienerių metų patirtį rinkodaros ir reklamos pasaulyje, pridėjusi mamos patarimus ir gerą komandą, kol kas sekasi tikrai gerai.
Tačiau vertybės, kurias mano mama man diegė nuo vaikystės, yra mano močiutės pagrindinės gyvenimo pamokos. Moteris turi būti nepriklausoma, o nepriklausoma moteris, pagal mano močiutę, yra vairuojanti (tai jai buvo be galo svarbu), savarankiška ir, svarbiausia, gebanti užsidirbti ir pati save išlaikyti.
– Kokias žinias, įgytas Milano Marangoni mados institute, panaudojai kurdama savo prekės ženklą žinias?
– Be abejo, vitrinistikos žinios, mados ir meno istorijos, mados žurnalistikos, fotografijos, drabužių stilizavimo, grafikos dizaino žinios tikrai daro didelę įtaką ir padeda kuriant prekės ženklą ir įvaizdį.
– Tavo pačios aprangos stilius ir apskritai įvaizdis pastaraisiais metais labai kito. Kas tai įtakojo?
– Iš tiesų nuo vaikystės pakankamai išsiskyriau savo drabužių pasirinkimu ir spalvomis. Niekad nebijojau, kad žmonės atkreips į mane dėmesį. Per paskutinius dvejus metus iš juodų natūralų plaukų buvau tapusi blondine, pora kartų – rožine, spėjau pabūti ir oranžine, ir mėlyna, ir violetine...
Dabar jaučiuosi aprimusi, kaip tik norisi išėjus iš namų būti mažiau pastebėta, norisi daugiau privatumo, mažiau žvilgsnių ar apkalbų.
Vidinė būsena, žmonės ir aplinka daro didelę įtaką ir tavo stiliui. Tai priklauso nuo gyvenimo laikotarpio, bet aš niekada nesilyginu su niekuo, rengiuosi kas man gražu, nebijau būti savimi ar eksperimentuoti.
Visas interviu, kuriame Karolina atvirai pasakoja apie santykius su mylimuoju, šeimą bei kūdikio laukimą – žurnale „Stilius plius“.
