Nuo Šilalės rajone gimusios ir augusios Paulinos veido nedingsta šypsena. Grožio meistrės rankos puošia klienčių moterų akis, darbų netrūksta, o neseniai išplėšta pergalė TV projekte primena, kad visos durys bus atvertos plačiau, jei tik belsiesi į jas atvira širdimi.
– Paulina, suderinti su jumis pokalbio laiką nebuvo paprasta – daug dirbate. Kaip atrodo įprasta jūsų diena?
– Šiuo metu tikrai gyvenu įtemptu ritmu. Mėgstu šiltus rytus, tad dieną pradedu anksti. Stengiuosi nugalėti tingumą ir išeiti pasivaikščioti po Vilniaus senamiesčio gatveles, užsuku į Bernardinų sodą. Tai lyg savotiška meditacija, o bundančios gamtos garsai puikiai nuteikia visai dienai! Grįžusi ruošiu pusryčius ir lekiu į darbą, o po jo labai mėgstu pasivažinėti dviračiu ar grįžusi namo su seserimi aptarti tai, kas per dieną nutiko. Ir taip kasdien... Savaitgalius skiriu susitikimams su draugais ar šeima, stengiuosi atsipalaiduoti ir pailsėti.
– Televizijos žiūrovai jus jau pažįsta – dalyvavote realybės šou „Sala“, kur siekėte rasti antrąją pusę, o visai neseniai tapote šou „Dydžio evoliucija“ nugalėtoja. Kuriame projekte jautėtės labiau savimi?
– Televizijoje debiutavau realybės šou „Sala“. Tai buvo puikus gyvenimo nuotykis – gera prisiminti, kai 24 valandas per parą leidau laiką prabangioje viloje su smagiais dalyviais. Šis projektas man atrodė labiau kaip žaidimas, tad ir pati nesistengiau būti labai rimta. „Saloje“ buvau nerūpestinga romantikė, o „Dydžio evoliucijoje“ parodžiau kitą savo pusę, tikrąją save. Manau, kad taip nutiko, nes projektas ir buvo skirtas būtent įrodyti sau ir pasauliui, kad mes, moterys, mylime ir priimame save tokias, kokios esame, – su visais išvaizdos ar charakterio netobulumais.
– Užaugote Palentinio kaime, Šilalės rajone, gausioje penkių vaikų šeimoje. Žinote, ką reiškia dalytis, rūpintis kitu?
– Turiu du brolius – vienas yra vyriausias, o kitas gimė po manęs, tad iš manęs atėmė pagrandukės statusą (Juokiasi.) – bei dvi už mane šiek tiek vyresnes seseris. Nebuvo lengva augti tokioje gausioje šeimoje – kartais atrodydavo, kad pritrūksta dėmesio ar šilumos, tačiau tėvai darė viską, kad būtume laimingi.
Prisipažinsiu – augdama ne kartą pagalvojau apie tai, kaip būtų gerai būti vienturtei. Bėgant metams požiūris itin pasikeitė – šiuo metu esu be galo dėkinga likimui, kad turiu tokius nuostabius brolius ir seseris, visi sutariame puikiai. Žinome, kad nesvarbu, kas nutiktų, visada būsime šalia, kai to reikės. Būtent mano sesuo Julija ir paskatino dalyvauti projekte!
– Mados verslas ir jo paslaptys jus traukė nuo paauglystės. Ko tikėjotės, apie ką paslapčia svajojote, kai būdama penkiolikos metų nusprendėte išbandyti savo jėgas mados industrijoje? Traukė galimybė keliauti, podiumo spindesys, aplinkinių dėmesys?
– Man atrodo, kad jau nuo 13 metų svajojau būti modeliu. Susitikusios su pussesere valandų valandas praleisdavome ruošdamosi fotosesijoms, retušuodavome nuotraukas...
Žvelgiant atgal dabar tai kelia juoką, tačiau manau, kad man tai padėjo daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Penkiolikos metų mane Vilniuje pastebėjo viena modelių agentūra, pasirašiau pirmąją sutartį. Pamenu, kaip mama, nors ir neturėjome daug pinigų, mane palaikė. Veždavo 250 kilometrų iki sostinės, kad dalyvaučiau atrankose su užsienio agentūrų atstovais. Bet man nesisekė. Galbūt buvau per daug nedrąsi?
Mokyklą pradėjau lankyti penkerių, tad dvyliktoje klasėje man buvo šešiolika. Tuomet ir buvau pastebėta agentūros Kinijoje. Kvietimas vykti į Aziją atrodė kaip tolima svajonė, netikėjau, kad tėvai mane išleis. Įkalbėti pavyko, o Kinijoje viešėjau dukart. Per pirmąją darbo kelionę aplankiau Šanchajų, o kiek vėliau – Honkongą.
– Kokiomis sąlygomis gyvenote, kaip sekėsi agentūrų rengiamose atrankose?
– Prisimindama gyvenimą Šanchajuje pirmiausia pagalvoju apie nesklandumus. Išskristi pavyko tik iš trečio karto. Pirmą kartą į oro uostą mane atlydėjo sesuo. Paaiškėjo, kad tėvų sutikimas skristi į užsienį – netinkamas, tad privalėjau likti. Bandant išskristi antrą kartą paaiškėjo, kad trūksta reikiamų dokumentų norint du mėnesius gyventi Kinijoje. Trečias kartas, kaip sakoma, nemelavo – sėkmingai pasiekiau agentūrą Kinijoje. Visi buvo labai draugiški ir jaučiau, kad buvau labai laukiama.
– Mados verslas neatsiejamas ne tik nuo išorinio grožio ir jo standartų, būdingų kiekvienam žemynui, bet ir dviejų pagrindinių dėmenų – kilogramų ir centimetrų. Griežta dieta, maisto kalorijų skaičiavimas – žinote, ką tai reiškia?
– Tik prasidėjus atrankoms supratau, kad esu stambesnė už kitus modelius. Vilkėjau S arba M dydžio drabužiais, o mano kolegės – S ar net XS. Beveik nieko nevalgiau, labai greitai netekau dar kone 6 kilogramų. Tačiau to nepakako. Suvokiau, kad mados pasaulis su griežtomis taisyklėmis ir ribojimais – ne man. Į Lietuvą grįžau ne tik pavargusi, bet ir nepasitikinti savimi. Tuo metu maniau, kad esu nepakankamai gera. Po pusmečio išvykau dar kartą – svėriau 59 kilogramus, tačiau scenarijus kartojosi. Nusprendžiau nebesvajoti apie modelio karjerą, supratau, kad tai – ne man.
– Ką dabar pasakytumėte sau atsigręžusi į praeitį, kai būdama paauglė svajojote apie mados pasaulį?
– Kadangi dabar koncentruojuosi į sveiką gyvenimo būdą, suprantu, jog svarbu ne drabužių dydis, o vidinė būsena ir laimės jausmas – nuo to priklauso viskas. Mano nuomone, kai jaučiuosi gerai, spinduliuoju pasitikėjimu savimi, galiu dalyti laimę kitiems. Jei galėčiau duoti patarimą sau paauglei... paaiškinčiau, kad moteriškėjantis kūnas ir keli priaugti kilogramai yra normalus reiškinys.
Kartu palinkėčiau sau labiau mėgautis gyvenimu, neužsidaryti, nevengti švenčių, dalyvauti visur, kur tik įmanoma. Tuomet vengdavau vietų ar susitikimų, kur, žinodavau, bus pagundų persivalgyti.
– Kaip reagavo jūsų artimieji, kai pasakėte, kad dalyvausite dar viename TV projekte? Nebandė atkalbėti, o gal kaip tik padrąsino?
– Mano šeima manimi labai pasitiki, žino, kokiomis vertybėmis vadovaujuosi, tad kaip tik labai skatina visuomet daryti tai, kas man patinka, išbandyti save visur, kur traukia širdis. Projektas „Dydžio evoliucija“ – ne išimtis. Artimieji palinkėjo neprarasti savęs, kad ir kaip būtų sunku, ir siekiant nugalėtojos titulo nelipti kitoms dalyvėms per galvą. Būtent tuo ir vadovavausi per visą projektą.
– Atėjusi į projektą sulaukėte komentarų, kad neprimenate plius dydžio modelio, bet nedaug kas žinojo, kad prieš šou atsikratėte 6 kilogramų, nes norėjote gražiau atrodyti vilkėdama maudymosi kostiumėlį.
– Vien dėl to, kad nevilkiu XXL dydžio drabužių, dar nereiškia, jog neatitinku plius dydžio modelių standartų. Pabrėžiu, kad šou rengėjai ieškojo plius dydžio žvaigždės, kuri vėliau sėkmingai galėtų dirbti modeliu. O norint estetiškai ir puikiai atrodyti prieš objektyvą ar ant pakylos neužtenka vien to, kad esi apvalesnio sudėjimo. Būtina sveikai maitintis ir sportuoti, kad kūnas būtų stangrus, – būtent toks dabartinis mano tikslas ir požiūris, kuriuo vadovaujuosi.
– Sunku išsivaduoti iš kompleksų? Kada nusprendėte, kad reikia didžiuotis savo kūnu?
– Šiuo metu sveriu 74 kilogramus, tad siekiu išlaikyti esamas kūno formas bei apvalumus, kartu sustiprinti viso kūno raumenis ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Daugelis žmonių mane lygina su ta mergina, kurią matė „Saloje“, sako, kad aš itin liekna ir neprimenu plius dydžio modelio, tačiau jie nežino, kad prieš projektą atsikratyti kilogramai netrukus sugrįžo.
Aš tuo džiaugiuosi! Tinkamu metu pamačiau kvietimą dalyvauti naujo projekto atrankoje ir supratau – laikas parodyti, kokia esu iš tiesų!
– Konkuruoti projekte ėmėte kiek vėliau, pradžioje labiau priminėte mielą mergaitę. Tai – strategijos dalis? Dažnai gyvenime renkatės tylų stebėjimą, o ginklus ištraukiate reikiamu metu?
– Prisipažinsiu, projekto pradžioje net nesvajojau apie nugalėtojos karūną. Konkurentės atrodė itin stiprios, tad išlikau tyli ir rami.
Vėliau suvokiau, kad jei neparodysiu savo charakterio bei kitos, ne itin mielos savo pusės, kitos progos gali nepasitaikyti. Per pertraukas intensyviai pradėjau rengtis fotosesijoms, pažangą greitai pastebėjo ir komisijos nariai. Negalėjau nuleisti savo kartelės žemiau, nei kad užsikėliau pati.
Tuomet ir patikėjau, jog viskas įmanoma, jei tik kryptingai ir tvirtai judėsiu savo tikslo link!
Man pavyko! Dažnai žmonės, pamatę mane pirmą kartą, mano, kad esu itin miela ir gera. Tačiau tik kiek pažinę supranta, kad esu ne tik gera – turiu ir stiprų charakterį, kuris man visą gyvenimą padėjo nenuleisti rankų įvairiose gyvenimo situacijose. Patyriau daug sunkumų, bet esu tikra, kad būtent jie mane ir užgrūdino – nebebijau nieko ir dažniausiai viskam sakau TAIP!
– Filmavimo kameros jums nebuvo naujiena, bet neretai mus gąsdina tai, kas nauja, nepažinta, nepatirta. Kas buvo sunkiausia filmuojantis realybės šou? Ar dažnai teko palikti komforto zoną?
– Sunkiausia buvo priprasti prie ypač intensyvaus dienos grafiko. Keldavomės labai anksti, o užmigdavome kiek po vidurnakčio. Dieną būdavome grimuojamos, šukuojamos ir rengiamos stilistų, po to keliaudavome į užduotis, kurios pareikalavo labai daug jėgų. Kitos dalyvės neatlaikė – buvo daug ašarų dėl Lietuvoje likusių vaikų, žinoma, prie to prisidėjo ir nuovargis.
Džiaugiuosi, kad per visą projektą išlikau itin rami. Net finalo dieną nuo pat ryto jaučiausi nuostabiai, buvau susitaikiusi tiek su pralaimėjimu, tiek su laimėjimu.
Manau, kad prie to prisidėjo ir intensyvios repeticijos Roberto Kalinkino kolekcijos pristatymui – tai buvo svarbiausia projekto finalo užduotis. Namie nuolat vaikščiojau su aukštakulniais – tikiu, kad norint ką nors pasiekti būtina labai stengtis ir įdėti nemažai darbo – tai pasiteisino šimtu procentų!
– Kas pasikeitė po pergalės? Padidėjo dėmesys, sulaukėte daugiau komplimentų?
– Jei atvirai, tik dabar, kai pamačiau viską iš šalies, patikėjau, kad aš nugalėtoja! Apėmė euforija, labai išaugo pasitikėjimas savimi – galiu viską!
Sulaukiau begalės žinučių iš įvairaus amžiaus moterų, kurios rašė, kad esu pavyzdys joms, kaip reikia mylėti savo kūną, kaip nebijoti parodyti savęs ir kaip galima mėgautis gyvenimu neatsisakant vieno didžiausių gyvenimo malonumų – skanaus maisto!
Džiaugiuosi, kad galiu jas įkvėpti, pažadu nesustoti motyvuoti gyventi taip, kaip mums pačioms norisi! Mėgavausi pirmaisiais nugalėtojos darbo vaisiais – vyko fotosesija su garsiąja fotografe Ana Rosso bei jos vyru Pavelu!
Buvo nuostabu, jaučiausi kaip tikra žvaigždė – visos pastangos, kurias įdėjau projekto metu, atsipirko su kaupu, esu be galo laiminga!
– Socialiniuose tinkluose turite nemažai sekėjų. Ar kalbate jiems apie grožio kultą, tobulumo siekį?
– Turbūt vienas veiksnių, kodėl vis daugiau žmonių pradeda sekti mane instagrame, ir yra tai, kad mėgstu dalytis tikru, nesuvaidintu turiniu. Neapsimetu, kad esu gyva vien salierų stiebų sultimis, – rodau ir valgomus cepelinus ar tortą! Tai – normalu, juk taip gyvename visi, nereikia bijoti gardaus torto gabalėlio ar mamos kepto bulvių plokštainio.
Nereikia bijoti savo pilvuko ar putlių žandų – juk tai taip moteriška! Be galo myliu save tokią, kokia esu.
