Guodos fotografija puošė 1999 m. spalio 22 d. „Stiliaus“ viršelį. Tada ji neseniai buvo laimėjusi tarptautinį M.K.Čiurlionio pianistų konkursą, vykusį Vilniuje, ir jau studijavo Aukštojoje muzikos ir vaizduojamųjų menų mokykloje Frankfurte prie Maino, Vokietijoje.
„Buvau studentė su visiškai nežinoma ateitimi ir tada dar nenutuokiau, kad užsiliksiu šioje šalyje ilgesniam laikui. Visuomet sakydavau, kad pastudijuosiu, ko nors išmoksiu ir grįšiu namo.
Tačiau šiuo metu mano namai Frankfurte prie Maino, kur praleidau didesnę savo gyvenimo dalį – 25 metus, kur prieš 15 metų susipažinau su savo vyru Henriku ir kur prieš 12 metų gimė mūsų sūnus Aurelijus“, – pasakoja Guoda.
Dėl koronaviruso pandemijos Vokietijoje paskelbus karantiną griežto draudimo išeiti iš namų nebuvo.
Tačiau Guoda, Henrikas ir Aurelijus, sureagavę į mokyklų ir darboviečių uždarymą, kovo 19 d. atvyko į Bad Vildungeną – kurortinį miestelį Heseno žemės šiaurėje. Manė čia pralauksią 2–3 savaites, kol virusas prasiaus. Tačiau praėjo jau 6 savaitės ir dar gali būti tiek pat, o tai atstoja dvejas vasaros atostogas Vokietijoje.
Jų namas stovi miške, todėl daug laiko šeima leidžia gamtoje, stebi bundantį pavasarį ir kasdien daro „Shinrin Yoku“ (išvertus iš japonų k. – maudosi miško atmosferoje. – Red.).
Guoda sako, kad miškas jos gyvenime turi simbolinę reikšmę ir magiškai ją veikia. Kasdien kelias valandas ji praleidžia miške.
G.Gedvilaitės koncertai dėl pandemijos atšaukti. „Mes, menininkai, praradome labai daug koncertų, tai didelis ir moralinis, ir finansinis nuostolis. Vokietijoje koncertai atšaukti iki rugpjūčio pabaigos. Lietuvoje aš turėčiau koncertuoti liepą ir rugpjūtį po atviru dangumi. Tikiuosi, kad koncertai įvyks, o virusas nebebus toks baisus ir žmonės norės ateiti į koncertus“, – viliasi muzikė.
Šiuo metu vienintelis jos pajamų šaltinis – pedagoginis darbas. Susisiekus su mokiniais per nuotolinio darbo programas jie groja, klausosi vieni kitų, diskutuoja. Iš pradžių buvo keista, bet dabar jau baigia priprasti.
„Esu įsitikinusi, kad tai visai nebloga patirtis ateičiai mūsų skaitmeniniame pasaulyje“, – šypsosi pianistė.
2006 m. gimtuosiuose Druskininkuose Guoda atšoko vestuves su vokiečiu Henriku Goehle. Kai juodu susipažino, abu dar buvo muzikos studentai: ji – klasikos, jis – džiazo. Tai buvo nuostabus derinys, įkvepiantis ir papildantis juos ir gyvenime, ir muzikoje.
Šiandien jie yra patobulėję ir truputį praplėtę savo žmogiškąsias ir profesines galimybes: „Aš vis dar esu klasikos atlikėja, tačiau jau pedagogė, renginių organizatorė, mama, o Henrikas – motologijos mokslų (tai mokslas apie judesį. – Red.) daktaras ir dvigubas profesorius: Štutgarto sveikatos ir socialinių mokslų universiteto bei Frankfurto aukštosios muzikos ir vaizduojamųjų menų mokyklos.“
Poros sūnus Aurelijus – šeštokas. Anot mamos, berniukas turi daug gabumų, kuriuose reikia visiems trims susigaudyti, apsispręsti ir pačius stipriausius ugdyti. Aurelijus niekada neturėjo noro, kaip jo motina, valandų valandas sėdėti prie fortepijono.
„Aišku, aš jį visuomet skatinau muzikuoti, jis skambina pianinu ir groja gitara. Tačiau didžiausia jo dovana yra tyras, skambus ir labai gražios spalvos balsas, – pasakoja Guoda. – Dainuoti jis pradėjo nuo pirmos savo gyvenimo dienos ir iki šiol dainuoja. Visuomet lankė kelis vaikų chorus, 10 metų buvo priimtas į patį rimčiausią Frankfurto kolektyvą – miesto operą.
Būdamas 11 metų jau pasirodė didžiojoje scenoje operoje „Karmen“, o šiais metais buvo atrinktas vaiko solisto vaidmenims Fredericko Deliuso operoje „Kaimo Romeo ir Džuljeta“ bei Leošo Janačeko operoje „Laputės gudruolės nuotykiai“.
Guoda apgailestauja, kad, kovo mėnesį padainavus vos viename spektaklyje, apie 10 kitų dėl koronaviruso pandemijos neįvyko ir neįvyks. Opera ir kitos koncertinės įstaigos Frankfurte užsidarė iki rugpjūčio pabaigos.
Ar ji nesigaili, kad pagimdė tik vieną vaiką, kad nesusilaukė daugiau, pavyzdžiui, dukters?
„Visuomet sakau, kad turiu du vaikus: sūnų Aurelijų ir „dukrą“ Muziką. Patikėkite, ir vienas, ir kitas reikalauja tiek pat dėmesio, laiko, kantrybės, fantazijos, iššūkių, dienų ir naktų. Vyrui taip pat noriu skirti dalį savo laiko, bet turint du vaikus jam to laiko lieka jau mažiau.
Dar turiu 20 mokinių, kuriems reikia skirti savo dėmesio kiekvieną savaitę. Tiesa, dar esu ir aš pati, kurią galbūt kartais pamirštu. Manau, kiekvienas žmogus, apsispręsdamas dėl šeimos dydžio ir profesinės karjeros, pasirenka, kam teiks pirmenybę, turi savo likimo liniją ir gyvenimo prasmės paslaptis.
Mes trise esame laimingi, pas mus niekada nebūna ginčų dėl lygybės teisių, nes yra aiškiai susidėliojusi šeimos hierarchija: karalaitis Aurelijus ir du sportiški, muzikalūs, talentingi asmens sargybiniai – šeimos menininkė Guoda ir šeimos psichologas Henrikas“, – žaismingai pasakoja Guoda.
Pastaraisiais metais savo muzikiniame kelyje G.Gedvilaitė ilgai ieškojo kelrodės žvaigždės. Ir pagaliau surado – tai XIX a. Vokietijos pianistė, kompozitorė Clara Schumann.
Guoda sumanė intriguojantį klasikos koncertų ciklą „Claros Schumann salonas“. Jis nukelia klausytojus į XIX a., kurio salone susitinka kompozitoriai, rašytojai, aktoriai, dailininkai.
„Susidomėjusi C.Schumann, jos įspūdingu gyvenimu ir stipria asmenybe muzikės kūrybai studijuoti skyriau pastaruosius dvejus metus.
Taip atsirado šis mano kamerinės muzikos koncertų ciklas, o aš pati tapau lietuviškąja Clara Schumann. Tai man didelė garbė, labai didžiuojuosi tokia pravarde!“ – pasakoja Guoda.
Pernai rugsėjį Frankfurto miesto ir Roberto Schumanno draugijos užsakymu G.Gedvilaitė grojo C.Schumann gimtadienio koncertą, kuriame skambėjo tik jos kūriniai.
Gruodžio mėnesį Vilniaus fortepijono festivalio uždarymo koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ji atliko C.Schumann fortepijoninį koncertą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo austrų dirigentas Georgas Markas.
„Buvo labai geras koncertas su daugybe gražių emocijų ir prisiminimų. Tai buvo mano kelerių pastarųjų metų darbo karūnavimas“, – džiaugsmingai apibendrino G.Gedvilaitė.
