Karolina atskleidžia paslaptį – netrukus jos veidą išvysime naujų dizainerio Juozo Statkevičiaus kvepalų reklamoje.
„Tai bus išties pati įspūdingiausia reklama, kurioje man teko įsiamžinti. Jaučiuosi subrendusi tokiai rimtai reklaminei kampanijai ir esu labai dėkinga nenuginčijamo talento žmogui – savo draugui Juozui – kad pasitikėjo manimi ir pasirinko savo naujų prancūziškų kvepalų veidu“, – intriguoja ji.
– Jei jau kalbą pradėjome nuo J.Statkevičiaus, po jo šou pernai lapkritį, kur jums buvo patikėta pristatyti finalinį drabužį, užkulisiuose nesulaikėte ašarų, o socialiniuose tinkluose užsiminėte apie tai, kad buvo kas trukdo jūsų svajonei išsipildyti. Ką turėjote omenyje?
– J.Statkevičiaus kolekcijas pristačiau penkis metus iš eilės. Su visomis merginomis jaučiausi kaip šeima ir kiekvienais metais laukdavau Juozo šou, nes būtent šį šou mes vadiname savotiškomis modelių Kalėdomis, kuomet lietuvaitės iš viso pasaulio suskrenda žengti ant Juozo podiumo.
Kuomet pagaliau susitinka tos, kurios ilgai nesimatė, nes visos yra išsibarsčiusios po skirtingus pasaulio kampelius ir siekia karjeros.
Šiais metais, kai Juozas mane pasirinko uždaryti šou, pirmą kartą gyvenime pajutau didelę įtampą užkulisiuose, kitų manekenių ir žinomų veidų apkalbas bei pavydą.
Labai skaudu tai jausti nepelnytai, matyti visus tuos žvilgsnius ir girdėti apkalbas užkulisiuose ir po šou.
Niekada nepavydėjau kitoms jų sėkmės ir nelengvo darbo! Todėl man tikrai sunku suprasti, kodėl modeliai, su kuriais aš užaugau ir į kuriuos aš lygiavausi, jausdamos gęstant savo žvaigždę bėgant metams, skleidžia visokias apkalbas ir negali užleisti pozicijų.
Eidama su finaline vestuvine suknele akyse tvardžiau ašaras, nors daug metų prieš tai įsivaizdavau tą momentą kaip didžiausią šventę.
Pasirodo, niekada nesupratau kokią didelę kainą už tai gali tekti mokėti, kiek daug pavydo ir neapykantos galiu dėl to sulaukti.
Praėjusi podiumu ir išėjusi į užkulisius nebetvardžiau ašarų ir emocijų, į finalą kartu su visomis kitomis merginomis nebeišėjau.
Yra toks angliškas posakis, kuo puikiausiai apibūdinantis šią situaciją: „Being on top is very nice place to be, but it`s very lonely there“ (liet. būti viršūnėje yra puiku, tačiau labai vieniša). Būtent tai ir turėjau omenyje, dalindamasi mintimis ir gražiausiomis akimirkomis savo socialinėje erdvėje.
– Modelių pasaulyje – išties arši konkurencija. Kaip jame išlikti žmogumi, bet būti pastebėtai?
– Modeliai išsiskiria savo žavesiu, niekas nebesirenka tiesiog gražių, treniruotų, išpuoselėtų kūnų. Norint padaryti karjerą yra labai svarbu ir asmenybė. Labai svarbi yra strategija, svarbu palaikyti ryšius su svarbiausiais agentais. Būtina parodyti, kad esi tikrai profesionalus ir visada rodyti motyvaciją siekti dar daugiau.
Konkurencija yra milžiniška ne tik tarp modelių, – tarpusavyje konkuruoja agentai, agentūros bei mados pasaulio kompanijos. Tačiau visada išsiskiria ir įsimena tik tie, kurie turi žavesio ir geba prisitaikyti prie dinamiško mados pasaulio. Ties, kurie nenustoja augti ir kelia sau vis naujus iššūkius bei tikslus.
– Dabar modelių pasaulis labai pasikeitęs. Kartais sunku suprasti: podiumu žengia vyras ar moteris, o jūs – labai moteriška. Tai padeda išsiskirti ir gauti daugiau užsakymų ar kaip tik kiša koją?
– Šiandien netgi didžiausios modelių agentūros yra pasimetusios. Modelių tipažų standartai keičiasi kiekvieną sezoną.
Tarkim, klasikinio grožio ir proporcijų modeliai dar prieš penkiolika ar dešimt metų buvo labiausiai geidžiami aukštosios mados dizainerių.
Azijietiškų bruožų modeliai ant podiumo pradėjo karaliauti prieš penketą metų, tuomet buvo tikras jų bumas.
Dabar jau porą metų stebima tendencija, kad aukštajai madai reikia išskirtinių, o ne tobulų, modelių.
Vis dažniau kastinguose yra kviečiami bet kokios lyties, rasės, kūno sudėjimo ir ūgio ar amžiaus modeliai. Kitaip tariant, standartai modeliams ant podiumo pradeda galutinai išnykti. Vyrauja vadinamas belytis modelių įvaizdis. Raumeningesnės, vyriškos eisenos, trumpų plaukų kirpimo merginos, ir moteriškesni vyrai.
Dažniau galima pamatyti ir vyrus, žengiančius podiumu aukštakulniais bateliais.
Niekas nežino, kokie modeliai bus paklausūs kitą sezoną, ar po penkerių metų, nes aukštoji mada šiandien yra dinamiškesnė negu bet kada anksčiau.
Mano tipažas buvo paklausiausias prieš dešimt metų visose rinkose: būtent tokias merginas visi ir buvo įpratę matyti vaikščiojančias podiumu, pozuojančias viršeliams ir besišypsančias reklamose.
Šiandien toks tipažas yra laikomas labiau komerciniu, ne aukštosios mados. Tokias merginas galima dažniau išvysti apatinio trikotažo, suknelių, papuošalų ar makiažo bei kosmetikos priemonių reklamose. Būtent toje rinkoje, kurioje dirbu ir aš dabar.
– Svajojote apie aktorystės studijas, bet dabar studijuojate teisę. Kodėl?
– Svajonės bėgant metams keičiasi. Keičiasi ir požiūris į pasaulį, pasikeitė ir mano pačios požiūris į save, į aplinką ir kitaip įsivaizduoju savo ateitį...
Prieš septynerius metus tikrai svajojau studijuoti aktorinį meną Niujorke, apie tai nemažai kalbėjau. Prisipažinsiu, kad iki atvykstant į Niujorką pirmą kartą, niekada apie tai nebuvau net pagalvojusi.
Gyvenime žavėjausi kitais dalykais, nors būnant mados industrijoje iš daugelio fotografų sulaukdavau užuominų, kad save turėčiau išbandyti kino industrijoje, kad turiu duomenis ir kameros man nesvetimos nuo vaikystės, todėl akivaizdu, kad man tai gerai sektųsi.
Svajonė atsirado po atsitiktinio įvykio, kai aš ieškodama atrankos vietos pasiklydau ir užklydau į Niujorko filmų akademiją, o ten tuo metu vyko perklausa į aktorių ir režisierių studijas.
Pamačiau kaip tai atrodo iš arti, kokie talentingi žmonės ten mokosi, ir nuo to laiko svajojau pabaigus mokykla išvykti į Niujorką ten gyventi ir studijuoti būtent tai ir būtent šioje akademijoje, nes tas atsitiktinumas paliko neišdildomą įspūdį.
Svajonės svajonėmis, bet ir bėgant metams aš pati pasikeičiau. Nebesu ta jauna naivi mergaitė, kuri užburta didelio miesto žavesio, bet kokia kaina braunasi ten, kur industrija yra negailestinga, be to pasikeitė ir prioritetai.
Ne paslaptis, kad mokslai yra ypatingai brangūs, juos pabaigia tūkstančiai, bet gauna vaidmenis filmuose ir prasimuša vienetai. Mano nuomone, toje industrijoje tam turi įtakos tik teisingos pažintys ir draugystės. Vien talento ar išskirtinės išvaizdos tam nepakanka, todėl galbūt todėl tam aš niekada ir nepasiryžau.
Kalbant apie teisę, kuria studijuoju Vilniaus universitete, ji mano gyvenime atsirado neatsitiktinai. Mados industrijoje atsidūriau trylikos metų, per dešimt metų šitą virtuvę prisijaukinau, tame pasaulyje aš užaugau ir subrendau.
Galbūt toks gyvenimas ir darbas gali atrodyti kaip nereali svajonė – lengvas, tik kelionės, fotosesijos, podiumai grožis ir glamūras, bet tiesa yra visiškai kitokia.
Aš visada mokėjau pastovėti už save, neleidau savęs skriausti nei agentams, nei agentūroms, nei fotografams ar užsakovų kompanijoms, bet, deja, ne visos merginos moka arba gali už save pastovėti.
Ne visi modeliai supranta, kad dažnai yra išnaudojami. Visa tai vyksta dėl to, kad mados bei kino industrija nėra teisiškai iki galo sureglamentuota, ypač Europoje ir Azijoje. Ir kol tai nebus padaryta, šimtai modelių bus toliau išnaudojami seksualiai, finansiškai, toliau prieš juos bus naudojamas psichologinis smurtas, šantažas arba agentūrų patyčios dėl svorio, rasės, tautybės arba lyties.
Esu „Model Allience“ judėjimo Niujorke narė, o šis judėjimas pirmasis ir kol kas vienintelis atstovauja modelių ir talentų teises, kovoja su šiomis problemomis, apie tai šneka garsiai, įvairiose šalyse vykdo susitikimus, kelia opias problemas, siūlo pakeitimus, kad būtų sutvarkyta teisinė bazė, suteikia teisinę ir psichologinę pagalbą mados pasaulyje nukentėjusiems modeliams.
Skandaluose yra begalė garsių pavardžių, pavyzdžiui Bella Hadid ar Andi Muise, ir tai tik įrodo, kad net ir garsios pavardės neapsaugo nuo tamsiosios mados pasaulio pusės. Ir vienintelis būdas su tuo kovoti yra kalbėti ir kalbėti garsiai.
Ir jei šiandien paklaustumėte, kokia mano svajonė ir kam man reikalingas teisinis išsilavinimas, kodėl ta teisė mano gyvenime atsirado, manau tai yra susiję su tuo. Aš labai noriu, kad pagaliau tokia organizacija atsirastu ir Lietuvoje bei padėtų mados industrijos tamsiąją pusę pažaboti ir ateities kartai nereikėtų susidurti su tokiomis problemomis kokios yra dabar.
Tai yra nenormalu, neturėtų būti priimtina ir ateis laikas kai visa tai pasikeis, aš tuo tikiu.
– Pastaruoju metu dažnai būnate Niujorke. Kadaise jį įvardinote kaip svajonių ir galimybių miestą. Ar nuomonė nepasikeitė? Kuo skiriasi darbas už Atlanto ir Europoje?
– Niujorkas moka užburti: gyvenimo tempas, galimybės, daug skirtingų tautų žmonių, kurie atvyksta ten siekti karjeros, dirbti, kurti ir gyventi, tai labai žavi. Tačiau, kuo daugiau laiko praleidžiu už Atlanto, tuo labiau pasiilgstu ir vertinu Europą. Mūsų gyvenimo tempą ir kultūrą.
Vis dėl to ateityje aš save matau būtent čia, nors jaučiu, kad gyventi galėčiau be didesnių pastangų bet kuriame pasaulio kampelyje ir adaptuotis sunku man tikrai nebūtų.
– Kokia dabar didžiausia jūsų svajonė?
– Išmokau svajoti tyliai, todėl savo asmeninėmis svajonėmis dalintis su pasauliu nebenoriu. Dalintis galiu jau atliktais darbais arba mintimis, bet svajones yra tai, ką pasilikti noriu tik sau.
– Viename interviu minėjote, kad pastaruoju metu į pasaulį ėmėte žiūrėti nusiėmusi rožinius akinius, pastūmusi mažos mergaitės svajones. Kas paskatino tą padaryti? Kokios tos mažos mergaitės svajonės buvo?
– Greičiausiai kiekvienam iš mūsų ateina gyvenime toks momentas kada sustoji ir staiga apsižvalgai: kokie žmonės tave supa, atsirenki, kas iš tiesų yra tikri, nuoširdūs ir kam iš tiesų tu rūpi.
Galbūt sutikti teisingi žmones tą procesą pagreitino, esu labai už tai jiems dėkinga. Žinoma, ir išmoktos gyvenimiškos pamokos, kurias būtų galima vadinti ne klaidomis, bet tikrai gera patirtimi.
– Jei gyvenimas būtų spalva, kokia ji būtų šiandien?
– Raudona. Aistringas, veržlus, gražus ir pavojingas – tokia būtų gyvenimo spalva šiandien.
Visą interviu, išskirtinę fotosesiją bei daug kitų įdomių temų rasite naujame žurnale „Stilius plius“.
