Į V.Bičkutės ir jos vyro poeto, dramaturgo Mindaugo Valiuko (43 m.) šeimą atkeliaus mergaitė – tai parodė echoskopijos tyrimas. Sausio pabaigoje gimsiančią dukterį šeima planuoja pavadinti Marija, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais Valda jautėsi nekaip: ir pykindavo, ir vemdavo. Negalėjo nei valgio gaminti, nei ką nors kita daryti. Pykindavo tiesiog nuo kvapų. Tačiau pamažu viskas susitvarkė, ir ji pasijuto puikiai.
Būdama septintą mėnesį nėščia su vyru nukeliavo net į Londoną, kur lankė Holivudo žvaigždžių mokytojo Bernardo Hillerio paskaitas. O paskutinėmis nėštumo savaitėmis V.Bičkutė pasiryžo beveik atvirai fotosesijai.
– Valda, ar jums patinka apsinuoginusių nėščiųjų, tarp jų ir garsių aktorių, fotografijos?
– Besilaukianti moteris, aišku, gražu. Gamtos grožis. Mano akimis, čia nėra kokio nors erotizmo – tiesiog gamtos grožis.
– Gal šioje fotosesijoje norėjote įspėti XVI a. gražuolės Monos Lizos (arba „Džokondos“) mįslę? Kokių tik spėlionių nesklando apie jos šypseną! Viena jų – Leonardo da Vinci pozavusi Lisa del Giocondo, turtingo Florencijos pirklio ir politiko Francesco del Giocondo žmona, laukėsi. Esą dėl to jos šypsena tokia paslaptinga.
– Gražu. Aš negirdėjau tokios versijos. Bet ryškiai atsimenu – kai Maskvoje atėjau pas vieną fotografą į studiją, jis pasakė: „O, Renesansas atėjo.“
– Manau, kad moterys, kurios laukiasi ir ryžtasi fotosesijai apsinuoginusios, – gana drąsios.
– Nuo savijautos priklauso. Gali norėtis, gali nesinorėti tai daryti. Manau, kad šios mano fotosesijos nuotraukos bus labai vertingos – nėštumo pabaiga, tuoj gimdymas, laiko liko nedaug. Tikiuosi, kada nors bus gražu į jas pasižiūrėti, viską prisiminti.
– Kaip bėga paskutinės nėštumo savaitės? Ką veikiate, apie ką galvojate?
– Nelabai ką bepaveiksi, norisi gulėti, ilsėtis. Įsitaisau patogiai ir skaitau knygą. Beveik tik gulinėju, tvarkausi namuose iš lėto.
– Ar kraitelį naujagimei jau supirkote?
– Gal tik kelių smulkmenų trūksta. Ir vežimėlis, ir lovytė, ir tai, ką reikės vežtis į gimdymo namus, jau nupirkta.
– Gal nupirkote Marijai ir pirmąją suknelę?
– Dvi. Vieną geltoną, kitą melsvą. Vasaros pabaigoje tikrai viena iš jų tiks.
– Ar pagalvojate apie tai, kad ją, visai dar mažą, vešite į kūdikiams skirtas muzikos ar kitokias pratybas?
– Kol kas negalvoju apie tai. Manau, kad viską pajusiu jos gyvenimo eigoje. Viskas turi atsirasti čia ir dabar, viską turi pajusti tą akimirką.
– O gal pagalvojate, kokios profesijos link ją nukreipsite?
– Bus labai įdomu sužinoti. Manau, kad čia negalima primesti savo valios. Reikia stebėti, įsiklausyti, pajusti, išgirsti. Gimdamas vaikas viską atsineša. Ką čia iš anksto sugalvosi.
– Sakėte, kad Marija turėtų atkeliauti į šį pasaulį sausio 20 dieną. Tada pagal horoskopą bus ką tik pasibaigęs Ožiaragis – karjeros ženklas, o sausio 20-ąją prasidės Vandenis, kurį astrologai laiko net genijų ženklu. Ar tikite, kad tam tikras planetų išsidėstymas vaiko gimimo metu gali turėti įtakos jo gyvenimui?
– Ne, to nepaisau. Aš pasitikiu gyvenimu ir žinau, kad ta akimirka bus tokia, kokia turi būti. Kiekvienas prieš gimdamas pasirašome sutartį, tam tikrą planą su Aukščiausiuoju – ko mes čia ateiname. Jis yra šventas, nepažeidžiamas, nekintamas. Tad aš net neabejoju, kad ji gims tą akimirką, kada ir turi gimti.
Visą interviu ir išskirtinę fotosesiją skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
