Floristika šiai vilnietei ne tik verslas, kūrybiškumo išraiška, bet ir gyvenimo būdas.
Tai pajunta ir jos vedamus mokymus baigiančios moterys, įkvepiamos ne tik kurti, bet ir net imtis nuosavo gėlių verslo.
– Kaip žavėjimasis gėlėmis tapo jūsų pačios verslu?
– Gėles mėgau nuo mažens. Jau dvidešimties dirbau dekoratore, vėliau viena mano veiklų buvo meninis dovanų pakavimas. Tai iki šiol yra mano aistra – vis dar organizuoju dovanų pakavimo dirbtuves.
Suburiu nedideles grožiui ir estetikai neabejingų merginų grupes ir dalijuosi su jomis dovanų pakavimo technikos paslaptimis.
Man patinka matyti, kokios jos laimingos išeina iš paskaitų. Ypač tai aktualu prieš didžiąsias šventes. Gal todėl, kad man pačiai visada buvo svarbu, kaip dovana įpakuota. Tik tinkamai pateikta dovana – gero tono ir skonio ženklas.
Vėliau įsidarbinau gėlių salone. Net nepajusdavau, kaip prabėgdavo diena. Buvimas tarp gėlių, jų priežiūra, komponavimas man kėlė didžiulį džiaugsmą. Visada jaučiau, kad tai – mano kelias.
Baigiau floristikos mokyklą, po to įvairių gudrybių ir subtilybių mokiausi iš Lenkijos, Maskvos profesionalų. Visada mėgavausi ir didžiavausi tuo, ką darau.
– Esate gerai žinoma Lietuvos floristė. Kur jūsų sėkmės paslaptis?
– Tai – kruopštus ir atsakingas darbas. Beveik niekada nesakau „ne“ – drąsiai imuosi įvairiausių projektų, prisidedu prie įvairių iniciatyvų. Aš nebijau rizikuoti!
Pasinaudoju kiekvienu šansu, kurį man gyvenimas duoda. Dažnai žmonės, ypač jaunimas, svarsto, skaičiuoja ir, jei nemato greitos finansinės naudos, nieko nedaro.
O man atrodo, kad kiekvienas naujas projektas – tai nauja patirtis, naujos pažintys ir galimybės. Kitas labai svarbus dalykas – gebėjimas užuosti, pajausti, ko žmonėms reikia. O aš tai puikiai jaučiu! (Šypsosi.)
Jei atsirado viena mergina, kuri nori floristikos stovyklos, vadinasi, bus ir antra, trečia.
Taip ir yra! Jei tik žmonės įsiklausytų, pamatytų, kad pats gyvenimas sufleruoja, kaip galima užsidirbti.
Jei atvirai, man niekas nieko davė, viską susikūriau pati: tiek finansinę gerovę, tiek vardą ir klientų pasitikėjimą.
– Kaip atsitiko, kad sėkmės lydima floristė tapo ir mokytoja?
– Mano gyvenime viskas klostosi labai natūraliai. Šiame versle turiu daugiau nei dvidešimties metų patirtį, jau daugiau kaip dešimt metų valdau nuosavą gėlių verslą. Viena mano įkurta parduotuvė sėkmingai veikia Rudaminoje, kita – pačiame Vilniaus centre.
Floristika – mano gyvenimo aistra. Nuolat mokausi, stengiuosi tobulėti ir visada eiti į priekį. Žinoma, per tuos metus buvo visko – ir labai sėkmingų, ir labai sunkių akimirkų.
Tačiau sugebėjau užauginti tokį verslą, į kurį įtraukiau ir savo šeimą. Ir mums puikiai sekasi bendrai dirbti ir siekti geriausių rezultatų.
Darbe esu gana valdinga, konkreti ir disciplinuota, tai man padeda sutelkti ir motyvuoti kolektyvą. Labai mėgstu tvarką ir konkretumą.
Tačiau iš prigimties esu menininkė – kurdama puokštes save išreiškiu, įgyvendinu savo kūrybines idėjas. Žmonės jaučia, kai dirbu su meile ir iš širdies. Matydamos mano pastangas moterys pačios pradėjo prašyti, kad pasidalinčiau savo patirtimi.
Kadangi pagal išsilavinimą esu pedagogė, nieko keista, kad manyje pabudo noras dalintis ir mokyti. (Juokiasi.)
Pirmieji žingsniai prasidėjo nuo nedidelių floristikos seminarų ir dirbtuvių. Netrukus pastebėjau, kad moterys labai skirtingos, – vienos turi daugiau, kitos mažiau darbo su gėlėmis patirties, vienos nori tiesiog susipažinti su floristika, o kitos – iš esmės keisti gyvenimą ir imtis gėlių verslo.
Matydama, kokios jos skirtingos ir kokie skirtingi jų lūkesčiai, sukūriau individualią autorinę mokymų programą ir pagal ją pradėjau vesti mokymus.
Dirbant su kiekviena individualiai kilo idėja suburti jas į vieną komandą ir pažiūrėti, kaip jos dirbtų ir kurtų kartu. Taip atsirado vasaros floristikos stovykla.
Tiesa, jei ne vienos mokinės padrąsinimas ir palaikymas, pati nebūčiau išdrįsusi. Gruodžio pradžioje rengsiu žiemos floristikos stovyklą.
Tiesą sakant, pastaruoju metu turiu tiek mokymų ir individualių kursų, kad pradedu galvoti, jog greitai reikės steigti floristikos mokyklą. (Juokiasi.)
– Sakoma, kad geras mokinys turi pralenkti savo mokytoją. Ar nebijote, kad užsiauginsite visą būrį stiprių konkurenčių?
– Aš labai džiaugiuosi, kad joms sekasi. Vienoms tai bus hobis, kitoms – verslas, tačiau svarbiausia, kad kiekviena mano stovykloje atrado savo braižą.
O konkurencijos nebijau, nes puikiai žinau, kad mano klientas visada grįš pas mane. Kartais man kaip tik atrodo, kad sveika konkurencija tik skatina neužmigti ant laurų ir nuolat tobulėti.
– Inesa, kokios moterys dažniausiai ateina pas jus mokytis floristikos meno?
– Labai laukiu ir vaikinų, nes pasaulyje, ypač šioje srityje, dominuoja vyrai, o Lietuvoje, bent jau pas mane, kol kas mokosi tik moterys.
Floristika susidomi labai skirtingą patirtį turinčios moterys. Kaip ir minėjau, vienos jau turi šiek tiek patirties, tačiau nori tobulinti techniką ir pasisemti žinių, kitos nori nuo pradžių pažinti gėlių verslą.
Dauguma jų – išsilavinusios ir savo srityje padariusios karjerą. Tik, pavyzdžiui, nejaučia darbe pasitenkinimo, todėl nori ką nors keisti ir daryti ne tai, ko iš jų tikėjosi tėvai, bet apie ką pačios nuo mažens svajojo.
Daugeliui aš – ne tik floristė, floristikos mokytoja, bet ir gyvenimo trenerė, kuri skatina ir įkvepia siekti savo svajonių.
Man ir pačiai vis dar keista, kai klientė klausia, ar ji gali pradėti viską iš naujo ir hobį paversti gėlių verslu. Ar jai tikrai pavyks? Ar ji tam pasiruošusi? Prisipažinsiu, man tai – didžiulė atsakomybė.
Puikiai suprantu, kad mano palaikymas ir pritarimas gali iš esmės pakeisti kito žmogaus gyvenimą.
Labai norėčiau ir linkėčiau, kad joms visoms sektųsi. Juolab kad dauguma įsivaizduoja ir tiki, jog būtent darbas su gėlėmis padės joms atsiskleisti.
Bet gali būti visko, nes aš puikiai žinau, kad gėlių verslas nėra vien puokščių kūrimas ir romantika – čia labai daug juodo darbo, atsakomybės ir rizikos. Gėlės – nepaprastai jautri ir trapi prekė, kuriai reikia specialių laikymo sąlygų.
Tai – verslas, kuriame reikia labai gerai viską apskaičiuoti ir apsvarstyti, todėl jis gali būti per sudėtingas verslumo neturinčioms asmenybėms.
Kiek žinau iš patirties, talentingiems šios srities specialistams, kurie į floristiką žvelgia kaip į meną, o ne verslą, labai sunku išsilaikyti. Riba tarp meninės floristikos ir gėlių verslo – labai plona.
– Inesa, ne kartą duodama interviu sakėte, kad jūsų tikslas – populiarinti floristiką Lietuvoje. Kaip, jūsų nuomone, mūsų šalies floristika atrodo pasaulio kontekste?
– Nors floristikos menas labai populiarus pasaulyje, Lietuvoje kol kas gana liūdna situacija.
Turime labai talentingų floristų, tačiau dauguma jų gyvena uždaruose socialiniuose burbuluose – kuria ir savo darbus pristato tik labai mažam žmonių ratui.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyksta įvairūs floristikos festivaliai, į juos suvažiuoja profesionalai iš viso pasaulio, rengiamos darbų parodos. Tik pas mus ši sritis nėra populiari, todėl niekas apie tai nekalba ir nerašo.
Lietuvoje labai trūksta entuziastų, norinčių populiarinti floristiką. Žurnalistų, tinklaraštininkų, kurie apie tai rašytų ir dalintųsi naujausia informacija.
Pastaruoju metu stengiuosi socialiniuose tinkluose populiarinti savo profesiją, dalintis pačia įvairiausia ir įdomiausia informacija, kurią pačiai pavyksta rasti.
Man smagu, kad žmonėms tai įdomu. Jie įsitraukia, komentuoja, rašo asmenines žinutes.
– Kas jums šiandien yra sektinas pavyzdys, iš kurio pati mokotės?
– Nors mano darbo grafikas įtemptas, visada stengiuosi rasti laiko tobulėti. Prioritetą skiriu mokymams kitose šalyse, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad ir Lietuvoje yra puikių šios srities mokytojų.
Vienas tokių, iš kurio ne tik sužinau įvairių technikos subtilybių, bet ir visada pasisemiu įkvėpimo, – žinomas floristikos mokytojas Marijus Gvildys.
Kiekvieną kartą jis sugeba užkurti manyje kažkokią kūrybinę ugnį – visada iš jo kursų grįžtu kaip ant sparnų, kupina naujų idėjų ir minčių, o tada ta energija ir žiniomis pasidaliju su savo mokinėmis.
Kadangi puikiai kalbu rusiškai, stebiu floristikos tendencijas Maskvoje. Čia puikiai išplėtotas tiek šios srities menas, tiek amatas. Veikia daug puikių mokyklų, organizuojami įvairūs renginiai, mokymai, seminarai, parodos. Todėl, jei tik turiu galimybę, visada vykstu ten pasimokyti.
– Patarkite, kokios gėlės tinka bet kokiai progai ir jas dovanodamas niekada neprašausi pro šalį?
– Dabartinis mūsų tempas toks, kad nespėjame natūraliai pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis, todėl visada stengiuosi pasimėgauti ir pasidžiaugti būtent sezoniniais augalais. Ir jeigu jau noriu ką nors nustebinti, visada dovanoju tai, kas tuo metu natūraliai dera su gamta.
Dauguma gėlių žydi trumpai, todėl skatinu visus džiaugtis tuo, kas tuo metu žydi gamtoje, nes gėlės – tai ne tik emocijos, bet ir interjero detalė.
Pavasarį puokštė tulpių visada bus vietoje ir laiku. Vasarą tiks visos gėlės, kurios primena pievų ar sodų gėles, rudenį dominuoja ryškios spalvos, o žiemą – didžiųjų švenčių akcentai įvairiausiose kompozicijose.
– Visiems – vieniems rečiau, kitiems dažniau – įvairiomis progomis tenka dovanoti gėlių. Ar tai darydami žmonės dažnai nusižengia etiketui?
– Jei atvirai, visada matau kitų klaidas. Labai dažnai žmonės skuba ir ne visada spėja pasigilinti ir pasidomėti, ar jų puokštė tikrai tinka tai progai.
Todėl ir yra sukurtas gėlių etiketas, rengiami floristikos kursai, kad žmonės nedarytų bent jau šiurkščių klaidų.
Žinoma, perkant puokštę visada galima pasitarti su specialistu, tik nepamirškite, kad ne visada gėlių parduotuvėje dirba meistras, kuris gali profesionaliai patarti. Todėl bent elementarias taisykles tikrai reikia žinoti.
Ypatingam žmogui, ypatingai progai būtina iš anksto užsisakyti puokštę. Tik tokiu atveju gausite kokybišką paslaugą. O jei tiesiog bėgate pas draugus į svečius, tiks bet kokios sezoninės gėlės.
Pastebėjau, kad dabar madinga vietoj saldumynų dovanoti gėlių. Ir tai – puiki nauja tradicija. Maistui, ypač saldumynams, žmonės darosi išrankūs, tačiau gėlės visada pradžiugins ir pakels nuotaiką.
Šiandien niekas nebekreipia dėmesio į stereotipus – kas tinka vyrui, o kas moteriai. Yra daug moterų, kurioms tiks griežtos klasikinės puokštės, ir romantiškų, švelnių vyrų, kurie džiaugsis gavę kvepiančių frezijų puokštę.
Pasidomėkite, ką mėgsta žmogus, ir nustebinkite jį. Jei tik pagalvosite apie progą, niekada neprašausite pro šalį. Daugelis vis dar galvoja apie gėlių ilgaamžiškumą ir prašo, kad parinktume tokias, kurios ilgai žydėtų.
Dėmesį reikėtų skirti ypatingai emocijai sukurti. Įteikėte, žmogus apsidžiaugė, padėkojo, ir viskas. Juk nešdamas glėbį gėlių žinomam atlikėjui ar aktoriui niekas negalvoja apie tai, kiek jos žydės, o tiesiog nori nustebinti ir pamatyti spindinčias jo akis.
– Pastaruoju metu tapo madinga teikti gėles, įvyniotas į šventinį popierių. Ką jūs apie tai manote?
– Taip, tai dabar labai madinga ir tuo naudojasi kai kurie gėlių salonai, taip paslėpdami puokščių komponavimo technikos trūkumus ar mechaninius gėlių pažeidimus.
Bet aš noriu jūsų paklausti, ar mes valgome tortą iš popierinės dėžutės? Deja, kad ir kokia prabangi ji būtų, mes jį išimame ir padedame ant tortinės. Taip turėtų būti ir su gėlėmis.
Jeigu etiketas ir proga leidžia dovanoti gėles su firminiu ar dovanų pakavimo popieriumi, kad ir koks prabangus jis būtų, prieš merkiant į vazą reikia gėles išvynioti. Esu profesionali floristė, todėl man svarbiausia – ne prašmatnus blizgus popierius ar įpakavimas, o gėlių kokybė.
Nuo pat pirmos dienos, kai pradėjau savo verslą, man rūpėjo vienintelis dalykas – kad mano produktas būtų kokybiškas, kad žmonės džiaugtųsi ir rekomenduotų savo draugams.
Negalvojau apie skambius pavadinimus ar prekių ženklo sukūrimą, tik apie gėles. Gal todėl labai natūraliai užsiauginau savo klientų ratą. Kol neturėjau parduotuvės Vilniaus centre, daugelis iš miesto į Rudaminą atvažiuodavo gėlių.
Kokybė ir pasitikėjimas – viskas, ko reikia žmonėms. Tikriausiai todėl, kol aš po truputį, mažais žingsneliais auginau savo verslą, spėjo susikurti ir bankrutuoti ne vienas gėlių salonas. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad ir toliau augu, einu į priekį, o ne leidžiuosi žemyn.
– Ar vyras jums dažnai dovanoja gėlių? Ar mokate jas priimti?
– Taip, vyras man labai dažnai dovanoja gėlių! Ir svarbiausia, kas mane labai juokina, – gėles jis perka pas konkurentus! Tačiau jis nori mane nustebinti kitokiomis gėlėmis ir sukurti gerą emociją. Ir jam tai puikiai sekasi.
