Deimantės pavardė lietuviškoje žiniasklaidoje pradėta linksniuoti 2015-ųjų žiemą, kai paaiškėjo, kad žavios šviesiaplaukės jausmai skirti visame pasaulyje atpažįstamam aktoriui. Poros romano įvykiai vis sparčiau keitė vienas kitą – įsimylėjėliai netrukus tapo sužadėtiniais, bet meilės istorija priesaikos žodžiais „kol mirtis mus išskirs“ nesibaigė.
Priešingai, 2016-ųjų rudenį Deimantė ir Mario pranešė, kad jų santykiai neatlaikė atstumo išbandymo – ji gyveno Lietuvoje, o jis, žinomas vyras, buvo priverstas nuolat keisti gyvenamąją vietą.
Kryžiaus ant vyrų giminės žavi šviesiaplaukė neuždėjo. Krimstis ir ilgai liūdėti moteris sau neleido – beveik dvejus metus jos širdis priklauso užsieniečiui, apie kurį moteris nedaugžodžiauja. „Esu laiminga, tad nenoriu tos laimės švaistyti žodžiais“, – sako mylinti ir mylima moteris.
– Deimante, jūsų santykiai su žinomu vyru, beveik dvidešimčia metų vyresniu aktoriumi M.Cimarro atrodė rimti. Romantiška pradžia, žinia apie sužadėtuves, kelionės po įvairias pasaulio šalis, viešumoje – šilti žvilgsniai vienas kitam. Tikėjote šių santykių ateitimi?
– Žinoma, kad tikėjau, – Mario buvo labai romantiškas, geras ir ištikimas vyras. Deja, gyvenimas kartu parodė, jog mūsų santykiai nėra galimi, – gyventi su menininku išties sunku. Aš viską vertinu racionaliai, esu pedantė ir perfekcionistė, o Mario buvo visiška mano priešingybė.
Laikui bėgant supratau, kad man reikia visiškai kitokio žmogaus. Žmonės nėra idealūs – nesu tokia ir aš.
Supraskite, artimo žmogaus trūkumai mane erzino labiau, nei džiugino jo privalumai, tad atsakymas buvo aiškus.
Sprendimas skirtis atėjo tuomet, kai Mario išskrido filmuotis naujame filme, o aš supratau, jog geriau jaučiuosi viena, nei būdama su kitu žmogumi.
– Greitai atsitiesėte po skyrybų? Leidote sau išsiverkti? O gal kaip tik apsivilkote gražiausią suknelę ir šventėte santykių pabaigą?
– Pats sužadėtuvių jausmas yra nuostabus – esu iš tų moterų, kurios apie piršlybas svajoja visą gyvenimą. Vis dėlto laikas viską sustatė į vietas – supratusi, kad su tuo žmogumi nenoriu nugyventi viso gyvenimo, pajutau, kad atsirado priešiški jausmai.
Tuo metu atrodė, lyg iš manęs kažkas būtų atimta, – juk ta svajonė, kurios išsipildant laukiau, tas išsvajotas pasipiršimas jau įvyko...
– Pasakos scenarijui „ilgai ir laimingai“ nebuvo lemta išsipildyti?
– Deja, gyvenimas yra toks, ir ne viskas būna, kaip aprašyta pasakose... Kalbu nuoširdžiai – po skyrybų atrodė, kad pradėjau iš naujo kvėpuoti. Gyvenimas, kai tu ar tavo partneris yra įdomus žiniasklaidai ar visuomenei, įpareigoja būti tobula pora.
Nuolat sulaukdavome klausimų apie bendrą ateitį, vestuves, atžalas... Mūsų skyrybos taip pat buvo viešai aptarinėjamos – to daugiau nebenorėčiau išgyventi, tad dabar savo santykius slepiu po devyniais užraktais.
Garsiai džiaugsiuosi tada, kai įvyks vestuvės. Tuo metu, kai kūrėme santykius su Mario, viskas buvo kitaip, nes jis – daugelio atpažįstamas vyras, tad natūralu, kad neišvengėme žiniasklaidos dėmesio ir aplinkinių žvilgsnių ar apkalbų.
– 2016-ųjų rudenį, kalbėdama apie skyrybas, pagrindine jų priežastimi įvardijote atstumą. Dabar, praėjus kuriam laikui, jausmus puoselėjate užsieniečiui, apie kurį nedaugžodžiaujate. Kryžiaus ant vyrų giminės, akivaizdu, neuždėjote?
– Jau kurį laiką nebegyvenu Lietuvoje – ateities pamatus kloju Los Andžele, o į Lietuvą grįždavau ir laiką leisdavau tik dėl studijų. Natūralu, kad gyvenant svetur keičiuosi aš, mano požiūris ir mąstymas. Dabar jau dvejus metus susitikinėju su užsieniečiu ir esu laiminga.
– Stebint jūsų socialinių tinklų paskyras matyti, kad daug keliaujate. Kelionės jums – pasaulio atradimo džiaugsmas ar darbo dalis?
– Šiuo metu turiu įtemptą grafiką, susijusį su modelio darbu. Artėja vasara – šį metų laiką skiriu atostogoms. Esu pripratusi keliauti – pabuvusi namuose mėnesį ar daugiau su nekantrumu laukiu, kada ir vėl galėsiu kur nors išskristi.
Vis savęs klausiu, kada ateis tas metas, kai nebenorėsiu keisti aplinkos ir džiaugsiuosi vienu miestu, nors... Gal tai vienas mano asmenybės bruožų?
– Šiuo metu jūsų pagrindinė veikla – komercinio modelio darbas. Jūsų veidas puošia mados žurnalų viršelius ir puslapius, fotografuojatės drabužių katalogams. Jaunystėje žinojote, kad pozuosite prieš fotografų blykstes?
– Galiu tvirtai pasakyti, kad dabar išgyvenu savo aukso amžių. Jeigu kas nors prieš metus būtų pasakęs, kad pozuosiu garsiems fotografams, o mano veidas puoš garsiausius žurnalus, turbūt nebūčiau patikėjusi.
Į tokią rinką patekti labai sunku – tikiu, kad sėkmė man šypsosi ne tik dėl išvaizdos.
Gyvenu Amerikoje, čia galimybės kitokios – esu dėkinga, kad turėjau progą susipažinti su tinkamais žmonėmis, tuomet ir sėkmė pradeda šypsotis greičiau. (Šypsosi.)
– Kryptingai ėjote link šio tikslo? Iš kur jūsų aistra madai?
– Turbūt didžiausia savo aistra galėčiau įvardyti drabužius ir dizainą. Kiekvieną rytą pradedu vartydama mados žurnalų puslapius, domiuosi ir žinau, kaip atrodo naujausios mados namų kolekcijos, kokios spalvinės gamos ir tendencijos vyrauja – taip elgiuosi nuo mažens, tad modelio darbo užkulisiai mane pradėjo dominti natūraliai.
– Praėjusių metų rugpjūtį pristatėte pirmąją savo dainą „Feel You“ ir seksualų vaizdo klipą. Tai – dar vienas būdas atrasti save?
– Istorija, kaip gyvenimo vingiai mane nubloškė į muzikos pasaulį, kitų žmonių akimis turbūt atrodys keistai įdomi. Kai išgarsėjau, įvairios merginų grupės man pradėjo siūlyti dainuoti kartu su jomis.
Tuomet nuėjau mokytis vokalo subtilybių pas Baibą Skurstenę-Serdiukę, vėliau Ukrainoje susipažinau su dainininke Tetjana Rešetniak – šios dvi moterys mane skatino įrašyti dainą.
Išvažiavusi į mados savaitę Paryžiuje ten sutikau prodiuserį Marcosą Mello Cavallarią. Su juo susidraugavome, o vėliau nusprendėme, jog po to, kai kūrinys bus išleistas, verta nufilmuoti vaizdo klipą.
Muzika iš pradžių buvo kaip projektas, nors dainavau ir toliau ir atradau naujų savo balso galimybių.
Persikėlus į Los Andželą draugės muzikantės mane supažindino su televizijos projekto „American Idol“ pagrindiniu vokalo mokytoju Michaelu Orlandu – ten ir kilo noras dainuoti profesionaliai.
Dabar galiu drąsiai eiti įrašinėti muzikos ir kurti dainų. Kai sumažės mados projektų, laiką ir jėgas skirsiu muzikai ir kūrybai. Laukiu šio etapo – tai tapo viena iš mano aistrų.
– Jūsų tėtis – pediatras, mama – veterinarė. Jus suviliojo grožio sritis – Kauno kolegijoje baigėte medicininę kosmetologiją, šių metų birželio mėnesį apsigynėte biotechnologijos mokslų magistro darbą. Veiklą profesinėje srityje paliekate ateičiai?
– Tikrai nepalieku – anksčiau svajodavau apie nuosavą verslą, medicinos kliniką ar SPA centrą. Tuo metu dirbau viename tokių ir galvodavau, kaip norėčiau turėti savo. Viskam ateina laikas – šiai svajonei jis jau atėjo.
Amerikoje pradėjau parengiamuosius darbus, nors užsienyje viskas užtrunka ilgiau vien dėl teisinių reikalų.
Tikiuosi per metus ar daugiau šią svajonę paversti realybe. Gal tuomet verslas ir privers pamilti vieną miestą ir jį vadinti savo namais?
– Persikėlėte gyventi į Los Andželą. Gyvenimas už Atlanto jums – laikina stotelė? Dažnai sugrįžtate į Lietuvą?
– Nelaikina – šį JAV miestą vadinu savo pirmaisiais namais, o Lietuva liko antrame plane. Manau, jeigu atsitiktų taip, kad tektų rinktis ką nors vietoj Amerikos, gyvenimą kurčiau Londone.
– Ar sekate Lietuvos naujienas, šalies politinę situaciją?
– Seku abiejų šalių situaciją, skaitau naujienas, nors Lietuvos ekonominė ir politinė situacija mane domina mažiau, nes šioje šalyje nebegyvenu.
– Įsivaizduokite, kas bus po dešimties metų. Kokią save matote? Pirmenybę teiktumėte karjerai, o gal ambicijas suvaldytų mylimas ir mylintis vyras?
– Dabar pirmenybę teikiu karjerai, noriu tvirtai stovėti ant kojų, be niekieno pagalbos. Tuomet ateis laikas ir šeimai, o šeima man yra vaikai – ne tik mylimasis.
Antrosios pusės ateina ir išeina, o besąlygiška meilė, mano nuomone, galima tik vaikams.
Dabar manau, jeigu manęs vyras nepalaikytų ir norėtų, kad būčiau tik žmona, mama ir namų šeimininkė, man tokio vyro nereikia. Neįsivaizduoju savęs be veiklos – esu kupina energijos.
– Nebijote, kad atžalos atsiradimas sulėtins jūsų tempą ir sumažins ambicijas?
– Gal ta energija bus mažesnė, kai teks bėgioti paskui mažą vaikutį, bet šiuo metu vien mintis apie nieko neveikimą ir buvimą namuose mane veda iš proto.
Tikiu, kad jaunos moterys geba suderinti skirtingas veiklas.
Kuo daugiau užsiėmusi esu, tuo daugiau padarau – planuoju savo laiką valandų tikslumu nuo ryto iki vakaro, tad laiko atidėliojimams tiesiog nelieka.
– Darbo specifika jums leidžia daug keliauti. Ar lieka laiko poilsiui, pomėgiams? Kokie jie?
– Fotosesijos vyksta nuostabiuose miestuose – Paryžiuje, Niujorke, Barselonoje... Laisvu laiku tarp fotosesijų renkuosi trumpas atostogas. Pavyzdžiui, birželio mėnesį skridau į Barseloną, kur fotografavausi leidiniui „Harper’s Bazaar“, skirtam Serbijos rinkai.
Pasinaudojau galimybe ir kelias dienas praleidau prie jūros, vaikščiojau nuostabiomis Barselonos gatvėmis, po fotosesijos mėgavausi paelija, o kitą dieną skridau į Ibisą – po darbų vėl mėgavausi saule.
Mano didžiausias hobis šiuo metu yra sportas – bėgimas ar boksas padeda atsipalaiduoti ir nukreipti mintis, be to, turiu išlaikyti liekną figūrą.
– Į pirmąją atranką atėjote būdama 16-os. Pastebite skirtumų, kaip atrodė mados rinka tada ir dabar, praėjus dešimčiai metų?
– Lieknumo kultas išliko panašus, nors esminiai skirtumai gana ryškūs. Dabar bandoma rinktis modelius, kurie atrodo atletiški ir sveiki – retai pamatysite merginas, kurios yra nesveikai liesos. Podiumu žingsniuoja sveikai atrodančios merginos.
Aš pati niekada nebuvau podiumo modelis – esu komercinis veidas, tad niekada nesusidūriau su tokia problema kaip valgymo sutrikimai, badavimas ar išsekimas.
Mados pasaulio taisykles pakoregavo ir nauja tvarka – suaugusiųjų drabužių negali demonstruoti nepilnamečiai.
– Galima sakyti, kad dabar, būdama 27-erių, išgyvenate piką – daug keliaujate darbo reikalais, puošiate žurnalų viršelius. Podiumo spindesys netraukė jūsų? Fotomodelio darbas leidžia mados rinkoje išlikti ilgiau?
– Pirmiausia podiumo modelių atlyginimai neprilygsta komercinių veidų atlygiui. Be to, nesu 180 centimetrų ūgio moteris, tad netinku podiumui vien dėl šios priežasties.
Fotografijose galima atskleisti emocijas, žaisti jomis, pristatyti drabužius kitu kampu – ši galimybė mane žavi labiausiai.
– Neseniai atšventėte 27-ąjį gimtadienį. Ramia širdimi pasitikote naujus gyvenimo metus? Priėmusi sveikinimus ilgai galvojote, ko palinkėti sau?
– Praėjusieji metai man buvo kitokie, turbūt jiems apibūdinti tiktų žodis „ypatingi“.
Birželio mėnesį Kauno technologijos universitete atsiėmiau magistro studijų diplomą, išsikėliau iš Lietuvos. Ilgai nesvarsčiau, ko tikiuosi iš šių metų, palinkėjau sau eiti į priekį nesigręžiojant praeitin, niekada nepasiduoti.
Šie gyvenimo metai išmokė, o gal tiksliau, dar kartą priminė, kad niekada negalima pasiduoti ar klausyti kitų žmonių nuomonės.
