Žinia apie mažylės gimimą vyrui suteikė drąsos priimti ryžtingus sprendimus.
Kai tarėmės dėl interviu, Tomas pirmiausia paklausė, apie ką kalbėsime, o išgirdęs atsakymą, ilgai nedvejojo.
„Jei apie dukrą, iš karto sutinku“, – trumpai atsakė, nes tuo metu buvo ispanų kalbos kursuose.
Kam keturiasdešimtmetį rudenį švęsiančiam vyrui prireikė dar vienos užsienio kalbos?
Anksčiau T.Langvinis viešai yra sakęs dirbantis po 18 valandų per parą, kad galėtų dukrai padovanoti vaizdą į vandenyną.
Šį planą jis įvykdė greičiau, nei buvo galima tikėtis, – Kanarams priklausančioje lietuvių pamėgtoje ispanakalbėje Tenerifės saloje Langvinių šeima įsigijo būstą ir pavadino jį Unės atostogų namais.
„Gailiuosi, kad esu labai įsisukęs į darbus ir kol kas nepavyksta ten nuvykti taip dažnai, kaip norėčiau.
Bet gal greit pavyks. Šiuo metu esu Lietuvoje – čia daug veiklos, neprastai sekasi, jaučiuosi pagavęs teisingą bangą, todėl norisi iš jos išlaužti kiek įmanoma daugiau, tad geriausiu atveju į Tenerifę nuvyksiu gruodį“, – sakė Tomas.
Šeimą jis sukūrė šešiolikos – vedė mylimąją Eriką jau žinodamas, kad ji laukiasi.
Tą laikotarpį prisimena kaip sudėtingą – jaunas vaikinas turėjo galvoti ne apie linksmybes, o kaip išlaikyti šeimą.
Dabar girdėdamas, kaip Tomas kalba apie jau keturias atžalas ir nuostabią žmoną, supranti, kad jis nesigaili nė dėl vieno sprendimo.
„Džiaugsmas užlieja širdį kaskart, kai pamatau savo vaikus. Jie – mano esmė, motyvacija, gyvenimo džiaugsmas.
Labai dažnai galėčiau prarasti norą tiek daug dirbti ar dar ką nors daryti, jeigu nebūtų vaikų.
Atsibudęs ir pamatęs juos visada pasijuokiu, nes jie labai linksmi, juokingi, kupini meilės...
Kai tos akys pažvelgia į mane, aš visas ištirpstu, bet kartu pakylu iki dangaus, einu ir dirbu.
Jei ne jie, turbūt būtų neįmanoma pakelti tokių krūvių, kokius teko man atlaikyti.
Vaikų žvilgsnis kaipmat nuplauna bet kokį nuovargį ir suteikia didesnio azarto siekti, uždirbti ir taip sukurti jiems ką nors ypatingo.
Kai Dievas atsiuntė dukrą, o žmona man ją padovanojo, visai susisuko galva. Pradėjau galvoti, kad tai mergaitei turiu ir kitaip išreikšti savo meilę.
Norėjau padovanoti jai vandenyną, saulę visus metus, šilumą ir kalnus.
Man pavyko. Buvo ir atsitiktinumų, tačiau gyvenimas, kai pats to nuoširdžiai nori, suveda su reikiamais žmonėmis.
Taip nupirkau dukrai namus Tenerifėje su pribloškiančiu vaizdu. Visi, kurie atvažiuoja, to vaizdo nepamiršta.
Tik nereikia pagalvoti, kad aš koks turčius. Tikrai ne. Žmonės, kurie perka nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, už jį sumoka gerokai daugiau, nei už namus Kanaruose sumokėjau aš.
Deja, nekilnojamojo turto čia neįpirkčiau, bet ir nenorėčiau to daryti – norėjau įsigyti ką nors įspūdingo.
Iš terasos dukra šiandien mato nuostabius kalnus, visą laiką šalia – Atlanto vandenynas, saulė, malonus oras“, – apie dovana ketvirtajai atžalai tapusius namus pasakojo Tomas.
Iš karto po to, kai Langvinių mažylė išvydo pasaulį, laimingas tėtis ją pavadino didžiausiu gyvenimo stebuklu.
Pakiliomis, džiaugsmingomis nuotaikomis jis sako gyvenantis kasdien ir jau dabar pastebintis atkaklų Unės charakterį.
„Prieš turbūt 18 metų pasirodė vienas pirmųjų mano interviu, spausdintas žurnale tėvams apie vaikus, – mes su Erika susituokėme 16-os, tai buvo netradicinė istorija.
Tada pasakiau, kad turėsiu tris sūnus ir dukrą. Smagu, kad dabar, prabėgus tiek laiko, aš juos turiu.
Kartais žiūriu į dukrą, prisiliečiu prie jos žandukų ir, atrodo, norisi paklausti: „Ar tu tikra?“ Jos užgaidos ir įnoringas charakteris greitai parodo: „Taip, aš tikra, pildyk mano norus.“ Ji moka išsireikalauti tai, ko nori.
Žinoma, dukrelei niekada nepriekaištauju – juk moterys visai kitokios. Nežinau, kokį žodį teisingiausia parinkti, – su vaikinais viskas labai paprasta: pavalgė, pažaidė ir ramūs.
Dukra visą laiką apsupta dėmesio, sugeba išsireikalauti, kad broliai, mama ar aš nuolat žaistume su ja, eitume pasivaikščioti.
Aišku, man patinka savimi pasitikinčios moterys, tad savo dukrelėje turbūt ir įžvelgiu tokias savybes“, – šypteli Tomas.
Keturių vaikų tėvas pažymi, kad vaikų auginimas tuomet, kai jam buvo 16-a, ir dabar, kai netrukus sueis 40, skiriasi iš esmės, bet šio skirtumo per daug nesureikšmina. „Daugelį dalykų bėgant metams suvokiu visai kitaip.
Pirmi du vaikai augo kaip draugai, drauge judėjome tokiu pat greitu ritmu, nesureikšmindami akimirkos, o dabar, kai yra du mažesnieji, kiekvieną dieną žiūrėdamas į juos, bendraudamas su jais žodį „stebuklas“ ištariu daugybę kartų.
Suprantu, kaip greitai ta akimirka praeis. Adomui – treji su puse, jis jau vyras. Aišku, vaikas, bet jau turi visai kitokius interesus.
Tuomet susimąstai – jau treji metai praėjo, o atrodo – tik vakar gimė. Turbūt natūralu, kad gyvenimo vertinimas skiriasi, kai esame dvidešimt kelerių ir, pavyzdžiui, keturiasdešimties“, – svarstė Tomas.
Laimingas tėtis pokalbio metu negaili švelnių žodžių jauniausiai atžalai ir neslepia pasididžiavimo žmona Erika.
„Jos pasiaukojimas vaikams – begalinis.
Mudu su Erika nei drabužių perkamės, nei kokių užgaidų prisigalvojame – viskas skiriama vaikams. Jie apsupti begalinės meilės.
Neaišku, kas iš mūsų – aš ar mano vyriausi vaikai – mažylei dažniau sako: „Kokia tu nereali, kokia tu nuostabi.“ Ji visus apsukusi aplink pirštą, tai mato ir jaučia – gerąja prasme suskydę esame visi.
Mūsų šeimoje moteris užima ypatingą padėtį, nors, sakyčiau, mažiausiai suskydusi yra žmona“, – šypteli T.Langvinis.
Dirbti aštuoniolika valandų per parą jam tenka vis rečiau, nors naujos veiklos pradžią, kai už visus darbus buvo atsakingas pats, prisimena kaip vieną sudėtingiausių gyvenimo laikotarpių.
„Praėjusiais metais, kai filmuodavome keturias laidas, būdavau tas žmogus, kuris atvažiavęs sustato kameras, apšvietimą, nufilmuoja, susirenka įrangą, prieš tai pakalba su vedėjais, apie ką kursime laidą.
Tuomet grįžęs namo tvarkydavau medžiagą – tai užtrunka laiko.
Sėdėdavau ir montuodavau, o dar buvo šeimos reikalai bei kiti darbai – anonsai, radijas – tikras išprotėjimas.
Visada esu už tai, kad žmonės dirbtų, bet tokių momentų, kokius teko patirti man, nelinkėčiau net priešui.
Esu maksimalistas, visada maniau, kad nesiaukodamas neprasimušiu – neuždirbsiu daug pinigų ir nesukursiu tokio produkto, kokio noriu.
Manau, visi, turintys didelių tikslų, darbo valandų neskaičiuoja. To nedarau iki šiol – tiesiog dabar stebiu organizmą, išmokau jį girdėti, nevartoju alkoholio, vis stengiuosi mesti rūkyti.
Tai begalinis darbas su savo kūnu, įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus.
Stengiuosi reguliariai pavalgyti. Žmona daug prisideda prie to, kad jausčiausi sveikas ir galėčiau tiek pakelti.
Dabar, nuo rudens, jeigu viskas bus gerai, dirbsiu gerokai mažiau ir kur kas daugiau praleisiu laiko su šeima.
Dukrelė apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis ir privertė neklysti, daryti rizikingus, bet pasvertus sprendimus.
Man atrodo, jai atsiradus aš dar nė karto nesuklydau“, – įsitikinęs Tomas.
Žinomas vyras, užvėręs televizijos duris, nuo mėgstamo darbo – sporto žurnalistikos – nenutolo.
Interneto platformos „YouTube“ kanale „O, dangau“ publikuojamos autorinės jo laidos, jas paremti sutelktinio finansavimo platformoje „Patreon“ norima suma gali kiekvienas.
Tokiam sprendimui T.Langvinį įkvėpė jo kolega Andrius Tapinas.
„Jis yra kaip ledlaužis. Jeigu mums pavyktų surinkti tiek, kiek jis, apie 15 000 dolerių per mėnesį, to būtų per akis išlaikyti 7–8 vedėjus, operatorius ir montažo režisierius.
Dirbame daug, bet tai darau ne dėl pinigų. Pats užsidirbu pakankamai iš kitos veiklos, o čia kuriame tai, nuo ko patys kaifuojame“, – apibendrino Tomas.
Atsisveikinimas su jį, kaip žurnalistą, užauginusia televizija, kurioje dirbo 14 metų, buvo labai sunkus. „Esu jų vaikas, vis dar esu atpažįstamas kaip LNK žmogus, galiausiai esu šio kanalo balsas, bet man iš sporto žinių reikėjo išeiti ne prieš dvejus, o prieš penkerius metus.
Reikia pripažinti – tada pritrūko drąsos, o gal ir tokio didelio nuovargio nuo darbo bei monotonijos dar nebuvo. Džiaugiuosi, kad priėmiau tą sprendimą, jis vienareikšmiškai teisingas. Gyvenimas per trumpas daryti tai, kas mums nebepatinka“, – atsiduso T.Langvinis.
Eterio profesionalas šiandien vienas išlaiko šešių asmenų šeimą ir sako, kad kitaip, jo supratimu, negalėtų būti. „Kartais bijau garsiai kalbėti apie moters vaidmenį, nes galiu būti palaikytas senoviniu žmogumi, bet man moteris yra (ilgai ieško žodžių)... moteris.
Šalia šito žodžio netinka darbas, stresas ar sunkūs jausmai. Moteris yra meilė, laisvė, grožis, tikslas, džiaugsmas. Nenoriu, kad mano dukra artų, dirbtų, galvotų, kur jai uždirbti 800 ar 900 eurų. Padarysiu viską, ką galiu, kad dirbti ji galėtų iš noro, o ne dėl pinigų.
Galbūt jai smagiau bus užsiimti labdara, vykti padėti žmonėms – tegul ji tai daro, aš pasistengsiu, kad finansiškai visada jaustųsi saugi“, – kalbant apie mažylę tėčio balsas dar labiau sutvirtėja.
Trijų sūnų tėvas tokį supratimą ir šeimos vertybes bando perduoti ir jiems.
„Vyras pirmiausia turi išlaikyti šeimą, rūpintis, kad ji jaustųsi saugi, apgalvoti planą, kaip judėti į priekį, ką daryti. Iš sūnų reikalauju, kad jie stengtųsi, konkuruotų, būtų pirmi.
Toks mano supratimas – jo vedamas nupirkau namus, kurie, kai patys juose nebūname, nuomojami.
Jeigu aš užsilenkčiau arba išgirsčiau negailestingą diagnozę, žinau, kad šį tą jau palikčiau savo penkių asmenų šeimai.
Yra pajamų iš nuomos, esu apsidraudęs gyvybę nemaža suma, tad šeima turėtų bent šiokį tokį pamatą po kojomis – jiems nereiktų ubagauti ir prašyti išmaldos.
Ir namai Tenerifėje atsirado iš dalies dėl finansų – dabar jie surenka visai padorią sumą“, – sakė T.Langvinis.
Be dukros, Tomo šeimos namuose dar auga trejų metų Adomas ir yra du vyresni sūnūs – Lukas (22 m.) ir Adomas (15 m.).
Jų neužaugino nei močiutės, nei auklės, todėl vaikų ryšys su tėvais – ypatingas.
Su žmona Erika juodu vis dažniau pasikalba apie į jų gyvenimą atėjusį lengvumą.
Juodu turi keturis vaikus, kuriuos reikia užauginti gerais žmonėmis, savo gyvenimą dalija taro Lietuvos ir Tenerifės, todėl, anot Tomo, grįžus namo nelieka laiko mintims, kas ir ką apie jį kalba, kiek uždirba kaimynai ar kur vėl iškeliavo draugai.
Visas garsaus televizijos laidų vedėjo ir sporto žurnalisto laikas dabar skirtas akimirkoms su pačiais brangiausiais žmonėmis – didele ir laiminga šeima.
