Tačiau šis garsios gydytojos įvaizdis slepia didelių išgyvenimų kupiną istoriją, kurią viešumoje puikiai maskuoja... perukai.
Pro jaukių namų Trakuose langus į vidų veržiasi saulės spinduliai. Garsioji pilis atrodo ranka pasiekiama, jos fone tyvuliuoja ežeras, kuriame plaukioja gulbių šeimynos, nedideliame sode veša prižiūrėti žolynai ir žydi gėlės.
Greta stūkso lieptas. Nuo jo šių namų šeimininkė žiemą vasarą rytą pradeda maudynėmis vėsiame, o kartais net lediniame ežero vandenyje.
„Šis ilgametis mano ritualas ne tik grūdina kūną, padeda išlaikyti sveikatą, suteikia atsparumo virusams, bet ir tvirtina valią“, – sako Jelena.
Po maudynių ji mėgsta ilgus pusryčius su vyru Feliksu, tada ateina metas pasirūpinti išvaizda, į kurią visada dėmesį atkreipia ne tik žinomos medikės pacientai, bet ir kritikai.
„Šiuo požiūriu esu labai moteriška – mėgstu gražias sukneles, jau daugelį metų esu ištikima „Dolce & Gabbana“ prekės ženklo gerbėja, vertinu kokybiškus papuošalus ir aksesuarus.
Nors esu už visas mokslo ir medicinos naujoves, prisipažinsiu, kad iki šiol nesu buvusi grožio specialistų rankose – nesidariau nei operacijų, nei injekcijų ir kol kas dar nejaučiu jų poreikio“, – atvirai prisipažįsta J.Tulčina ir čia pat priduria, kad sveikoje ir individualizuotoje mityboje galima atrasti ne tik geros savijautos, bet ir puikios išvaizdos paslaptį.
Kardiologės diplomą turinti moteris į natūralią mediciną beveik prieš du dešimtmečius atsigręžė ieškodama pagalbos nuo sunkių ligų.
Išvarginta penkių operacijų ir nesibaigiančių vizitų pas kolegas medikus, baimindamasi vis naujų diagnozių ji nusprendė skalpeliui ir saujoms tablečių ieškoti alternatyvos.
„Kaip dabar atsimenu akinančias operacinės šviesas, tą sterilumo kvapą ir gydytojų žodžius, kad jei vėl kas nors nepavyks, pjaustys toliau.
Tada tyliai susimąsčiau: o jeigu vieną kartą po narkozės nenubusiu, juk dirbdama ligoninėje ne kartą esu mačiusi ir medikų klaidų, ir pasiduodantį organizmą.
Pamenu ir savo ašaras, kai prieš guldamasi po skalpeliu tarsi atsisveikindama apkabinau savo dukras. Tai siaubingi išgyvenimai. Jau nekalbu apie po kiekvienos chirurginės intervencijos kylančius šalutinius poveikius.
Supratau, kad toks kelias man netinka, tad turiu surasti man skirtąjį į sveiką ir visavertį gyvenimą“, – asmeninių išgyvenimų paskatintų paieškų pradžią prisimena Jelena.
Tiesa, tada net ji pati negalėjo įtarti, kad tos paieškos užtruks ilgus metus, nuves ją net į Ameriką ir visiškai pakeis ateitį. O prakalbusi apie sunkius išbandymus ligomis ji nejučia ranka mosteli į svetainėje prie sienos ant spintelės stovinčias stilingas dėžutes.
Jose – ilgus metus moters artimųjų rate saugota paslaptis. Tose dėžutėse – perukai, po kuriais garsioji gydytoja slepia per gydymus išplonėjusius ir nusilpusius savus plaukus.
Apie tai ji pirmą kartą prisipažino prieš porą metų išleistoje biografinėje knygoje „Nepavaldi likimui“, nors dėl tokio atvirumo ilgai dvejojo.
„Vis dėlto po ilgų svarstymų ilgus metus saugotą paslaptį išlaisvinau, o pasirodžius knygai sulaukiau daugybės moterų palaikymo už drąsą kalbėti apie tokius intymius dalykus.
Reti ir nebeteikiantys džiaugsmo mano plaukai pasidarė dėl hormonų sistemos sutrikimo. Kaip moteriai tai kirto per savivertę. Buvo metas, kai šukuosenai teikiau per daug dėmesio.
Tada buvau kompleksų rinkinys. Savo viešu atsivėrimu norėjau paskatinti atsikratyti jų moteris, kurios dėl vienokių ar kitokių sveikatos bėdų neteko plaukų.
Juk išspręsti tokias problemas šiandien labai paprasta – kad ir tas pats perukas gali vėl priversti jaustis patraukliai, gražiai, moteriškai, tad tai nėra nei pasaulio pabaiga, nei priežastis jaustis menkavertei“, – pasakoja J.Tulčina.
Garsenybių dietologe tituluojama moteris kauniečių žydų šeimoje gimė po ilgo laukimo.
Jos atėjimas į šį pasaulį buvo ilgas ir sudėtingas, medikai net baiminosi, kad mergaitė gims negyva. Iš pradžių ji iš tiesų nekvėpavo ir tai kainavo nemažai baimės akimirkų tėvams ir medikams.
„Toje palatoje, matyt, visi labai karštai meldėsi, tad Dievas atsiuntė kelias lemtingas akimirkas, per kurias įkvėpiau oro.
Tiesa, gydytojai tėvams neleido pulti džiaugtis – buvau labai silpnas naujagimis, todėl pirmosios trys mano gyvenimo paros buvo lemiamos.
Likau gyva. Taip ir kovojau su sveikatos problemomis nuo pat gimimo“, – pasakoja garsi gydytoja.
Jos vaikystė nebuvo nei soti, nei šviesi. Laikai buvo nepaprasti, nors šeima stengėsi įsitvirtinti, dukros lepinti nebuvo iš ko, tad nei naujų suknelių, nei gražių batelių jai nepirkdavo.
Graži Jelena nesijautė ne tik dėl to, kad neturėjo kuo puoštis, bet ir dėl griežto mamos auklėjimo – galbūt karo baisumus išgyvenusi moteris tiesiog bijojo, kad myluojama dukra užaugs silpna, o tokiems žmonėms gyventi nėra paprasta.
„Iki šiol pamenu, kaip paklausiau mamos, ar esu graži, o ji atsakė, kad esu simpatiška. Nors mane labai mylėjo, su mama niekada taip ir neišsikalbėjome, kodėl augant man buvo tokia griežta, – atsidūsta J.Tulčina. – Pati tapusi mama abiem savo dukroms negailėjau ne tik meilės, stengiausi duoti viską, ko kadaise trūko pačiai.
Tačiau nepaprasta paauglystė galbūt nutiesė gyvenimo kelią, nuvedė į kardiologijos studijas ir padėjo tapti gydytoja.“
Amžinos meilės įžadus J.Tulčina davė du kartus. Pirmąkart tekėjo dar būdama studentė – tikėjo, kad meilė tos pačios profesijos atstovui Aleksandrui jai padės ištrūkti iš tėvų namų ir kuo greičiau žengti savarankiško gyvenimo keliu.
Deja, santuokinė laimė nesusiklostė. Šeimoje netrūko skandalų, vyras po kurio laiko tapo abejingas žmonos meilei, kasdien vis labiau skyrėsi jų charakteriai, o skyrybos buvo tokios audringos, kad buvęs sutuoktinis namuose kirviu dalijo jųdviejų turtą – varganą fotelį ir kitus kelis drauge užgyventus daiktus.
Susitaikyti su šeimos griūtimi nebuvo paprasta, bet Jelena visada tikėjo savo kelyje dar sutiksianti jai skirtą žmogų.
Kultinės grupės „Kertukai“ muzikantą Feliksą Tulčiną moteris vadina savo gyvenimo pakeleiviu, su kuriuo likimas suvedė pačiu laiku ir, tiki, visam laikui.
„Mes neišskiriami iki šiol. Be Felikso nebūčiau nieko pasiekusi. Jis atsisakė savo karjeros, kad visur ir visada galėtų padėti man.
Buvo geriausias tėvas dukroms, pavyzdingiausias sutuoktinis ir nepamainomas pagalbininkas darbe. Nė neįsivaizduoju, kad galėčiau kur nors eiti be jo ar keliauti ilsėtis viena.
Man visai to nereikia, mudu drauge visą laiką ir tai yra nepakartojamos akimirkos“, – pasakoja asmeninę laimę prieš 35 metus antroje santuokoje atradusi dviejų natūralios medicinos klinikų Vilniuje ir Kaune įkūrėja.
Kai išbrido iš nepritekliaus, ji sukūrė klestintį verslą, bet jo link nuvedė asmeninės paieškos kelio, padėsiančio išsivaduoti iš ilgus metus kamavusių sunkių ligų – vis atsinaujinančių tulžies pūslės akmenligės priepuolių, daugybinių miomų gimdoje, persirgtos depresijos, įveikto kraujo užkrėtimo, patirtų net penkių operacijų.
Paieškos ją nubloškė į Ameriką ir grąžino atgal į Lietuvą kaip mitybos revoliucionierę, tvirtinančią, kad dešimtyje mililitrų kraujo užprogramuoti visi atsakymai, kokiems maisto produktams kiekvieno žmogaus organizmas yra alergiškas, todėl būtent per netinkamą maistą susergama pačiomis sunkiausiomis ligomis.
Tapusi natūralios medicinos pradininke mūsų šalyje Jelena per du dešimtmečius sulaukė ne tik keliasdešimties tūkstančių pacientų, tarp kurių Lietuvos ir užsienio garsenybės, bet ir kritikos lavinos – esą gydytojos chalatą ji iškeitė į Aukso puodo vertas klizmas. Tačiau į žodžių mūšius moteris jau seniai nustojo veltis.
„Kas ieško pagalbos, kaip įveikti sunkius negalavimus, pavyzdžiui, žvynelinę, migreną ar bronchinę astmą, ar dėl antsvorio yra nepatenkintas savo išvaizda, pats atranda kelią pas mane.
Po ilgų metų buvimo savotiška natūralios medicinos vėliavneše dabar galiu tiesiog dirbti savo darbą, padėti žmonėms, ir tai man suteikia sparnus.
Svarbiausia nenustoti mylėti gyvenimo ir savęs, o gyventi reikia čia ir dabar“, – sako J.Tulčina.
Dėl stiliaus pojūčio ir nepriekaištingos išvaizdos ne tik TV ekrane bei spaudos puslapiuose, bet ir kasdieniame gyvenime giriama gydytoja drąsiai žengia gatve ir nė kiek nesusigėsta, kai praeiviai įdėmiai nužvelgia jos šukuoseną.
„Kai prieš daugelį metų Izraelyje įsigijau pirmąjį peruką, kamavo daug baimių: kas bus, jei aplinkiniai supras, ar mano paslaptį išduos vėjas?
Ogi nieko nebus! Kadaise paklausta, kas taip gražiai apkirpo ar koks specialistas sudėliojo mano šukuoseną, nežinodama, ką atsakyti, pasakodavau apie kirpėją Paryžiuje. Absurdas!
Kodėl žmogus turi gėdytis savęs? Taip, išvaizda labai svarbi, bet vidinė savijauta svarbesnė. Net ir labiausiai pasipuošęs žmogus, kamuojamas ligų, bus kur kas mažiau laimingas už kukliai apsirengusį, bet sveiką, todėl visada kartoju, kad pirmiausia turime pasirūpinti ne naujais batais, o gera savijauta.
Teisinga mityba, judėjimas, streso eliminavimas iš gyvenimo, ramus poilsis – tiek nedaug tereikia, kad gyventume be skalpelio ir piliulių. Toks požiūris į gyvenimą ateina tik per jo keitimą“, – sako Jelena, savo veiklai skyrusi dešimtmečius nuoseklaus darbo.
Penkių anūkų močiutė, mylima žmona, sėkmės karjeroje glostoma moteris – ji vis dažniau ir pati pasvajoja apie kur kas ramesnį gyvenimą.
Nors ramybės Tulčinų namuose greta ežero su vaizdu į Trakų pilį tikrai netrūksta, veikli gydytoja dabar labiausiai norėtų kuo daugiau laiko skirti močiutės ir žmonos pareigoms, tačiau žino ir tai, kad dienos, kai jos svajonė virs realybe, dar teks šiek tiek palaukti.
„Visai neseniai kolegė man mestelėjo frazę: „Kaipgi gyvenime tau sekasi, Jelena.“ Už tą sėkmę galiu dėkoti ne tik likimui, bet ir sau pačiai – viskas, ko pasiekiau, neatėjo iš niekur, visas žinias teko uždirbti per sunkias, bet neįkainojamas patirtis, dažnai asmenines.
Tik tiems, kurie patys nieko nedaro, atrodo, kad kitiems viskas krinta iš dangaus, bet taip nėra: dangus mums kiekvienam visko – tiek iššūkių, tiek įvertinimų – atsiunčia pagal nuopelnus.
Šiandien žinau, kad prieš du dešimtmečius pasirinkdama ne patį paprasčiausią, gal net ir sudėtingiausią, kelią tikrai nesuklydau. Kaip ir kasdien likdama sąžininga sau, artimiesiems, savo veiklai ir gyvenimui“, – sako J.Tulčina.
