Apie Katie populiarumą spręskite patys: per penkis mėnesius jos pirmasis albumas „Call of the Search“ buvo parduotas beveik 2 milijonų kopijų tiražu, jis tapo 87-uoju geriausiai parduodamu albumu Didžiosios Britanijos istorijoje. 2006-aisiais ji buvo daugiausia albumų parduodanti muzikantė Europoje.
Gitara, pianinu bei smuiku grojančios atlikėjos ir dainų autorės vardu tais pačiais metais buvo pavadinta tulpių rūšis, o kiek vėliau jos muzika pasiekė ir mėnulį: apie visatą dažnai dainuojančios Katie vardas buvo suteiktas asteroidui.
Smulkaus sudėjimo moteriai netgi priklauso Guinnesso rekordas: prieš 13 metų jos pasirodymas Šiaurės jūroje buvo pripažintas giliausiai kada nors suorganizuotu koncertu.
– Esate viena populiariausių Senojo žemyno dainininkių. Koks jausmas taip ryškiai šviesti?
– Aš tiesiog mėgstu savo darbą ir tai, kuo užsiimu. Galiu pasakyti, kad man tikrai sekasi. Be galo mėgstu muzikos industriją, čia tikrai daug žmonių man padėjo.
Muziką mėgsta ir klausytojai. Dėl to jaučiuosi tikrai gerai. Gruzijoje klausytojų bei muzikantų pažiūros nėra tokios individualios kaip Vakaruose.
– Jūsų profesionali muzikinė karjera prasidėjo prieš 16 metų. Ką per tuos metus išmokote kaip muzikantė ir kaip asmenybė?
– Per tuos metus įsitikinau, kad geriems dalykams reikia laiko. Jeigu nori sukurti ką nors tikrai šaunaus, tačiau žinai, kad tam reikės paaukoti nemažai laiko, reikia nebijoti to daryti.
Pavyzdžiui, kai mano karjera buvo vos prasidėjusi, galėjau tik groti gitara. Tačiau suvokiau, kad noriu būti gera gitaristė. Tam man reikėjo paaukoti daug energijos, laiko, kiek atsitraukti nuo prožektorių šviesų.
Ir, žinoma, laikui bėgant stengiausi kaip įmanoma pagerinti pasirodymų kokybę.
– Nuo mažų dienų jus įkvėpė „Queen“ muzika. Kokią įtaką ši grupė padarė jūsų kūrybai?
– „Queen“ muzikoje yra daugybė pozityvios energijos. Manau, jog šios grupės muzika skirta visiems.
Vis dėlto kurti dainas, tinkančias tokiai plačiai auditorijai, gali būti tikrai sudėtinga. Bet ir aš siekiu kurti kokybišką muziką, kuri pasiektų kuo daugiau klausytojų.
– O ar vaikystėje svajojote tapti muzikante?
– Taip, svajojau būti ant scenos. Taip pat svajojau netapti namų šeimininke, tik blizginančia namus ar gaminančia maistą savo vyrui. Tai buvo mano didžiausia svajonė. (Kikena.)
– Išleidote aštuonis albumus. Aštuntąjį, geriausių dainų, albumą pristatysite ir Lietuvoje. Ar jau galvojate apie devintą?
– Galvoju apie jį, su juo dirbu. Planuoju albumą išleisti kitais metais.
– Lietuvoje koncertuosite ne pirmą kartą. Ar prisimenate čia vykusius koncertus?
– Prisiminti visus koncertus yra sunku. Per tuos metus labai daug keliavau. Šį kartą tempas bus kiek lėtesnis, turėsiu daugiau laiko pažinti Lietuvą. Labai to laukiu.
– Plačiau papasakokite apie būsimą koncertą. Su kokia komanda atvyksite? Kas jus apšildys?
– Drauge atvyks mano grupė. Tikiuosi, kad pilyje galėsime perteikti visas norimas emocijas, nuostabu, kad būtent čia pristatome geriausių dainų albumą.
O dėl apšildančiosios grupės... Žinojau, kas mus apšildys koncerte Vokietijoje, tačiau dėl Lietuvos nesu tikra.
– Ar į koncertą pilyje atvyksite karališkai, privačiu lėktuvu?
– Oi! Žinoma, kad ne! Kelionės privačiu lėktuvu yra labai brangus malonumas.
– Jau žinote, kur apsistosite?
– Už mano gastrolių programą yra atsakingas kitas žmogus, to jis man dar nepasakė.
– Ar vykdama svetur turite specialių pageidavimų? Pavyzdžiui, yra žinoma, kad su Madonna keliauja speciali komanda, atsakinga už tai, kad niekas nepasikėsintų į jos DNR...
– Man labai svarbu sužinoti kuo daugiau apie savo klausytojus. Jeigu atvirai – į gastroles leidžiuosi kaip viešnia, dažnai apie šalis nežinau daugybės dalykų.
Tačiau esu įsitikinusi, kad muzika žmones suartina, net jeigu vieni apie kitus žinome išties nedaug.
– Galbūt su savimi vežatės kokį talismaną?
– Iš tiesų nelabai tikiu talismanais, tokių neturiu. Tačiau rašau dienoraštį. Nė nežinau, kodėl, bet visuomet jį pasiimu kartu.
– Ar turite kokių nors ritualų prieš lipdama ant scenos?
– Kiekvieną kartą prieš lipdama ant scenos stengiuosi kiek nors laiko praleisti su savo grupe. Žinojimas, jog visi esame toje pačioje vietoje ir ruošiamės surengti puikų šou, mane nuramina.
– Išdrįsote surengti koncertą 303 metrai žemiau jūros lygio. Ar jį galima pavadinti unikaliausiu jūsų pasirodymu?
– Taip, tai buvo tikrai pašėlęs pasirodymas! Jam reikėjo ilgai ruoštis, į vietą, kurioje jis vyko, mus skraidino sraigtasparnis... Tačiau galiu išskirti, kad kiekvienas pasirodymas yra unikalus.
Kiekvieną kartą pasirodant vis kitoje vietoje dainos gali skambėti kitaip, išlieka daug nenuspėjamumo. Manau, kad ir Trakų pilis, kurioje pasirodysiu, bus labai unikali vieta. Anksčiau yra tekę pasirodyti pilyse, tačiau ne šioje. (Šypsosi.)
– Ar manote, kad klausytojai visose šalyse yra skirtingi, ar jie tiesiog visur išlieka jūsų gerbėjais?
– Kaip ir minėjau, teko daug keliauti. Nemanau, kad gerbėjams didelę įtaką daro šalis. Jie išlieka individualūs ir to jokia tautybė negali apibrėžti.
– Gimėte Gruzijoje. Dainas rašote tik anglų kalba?
– Taip, iš esmės dainas kuriu tik anglų kalba. Aš užaugau Didžiojoje Britanijoje, šioje šalyje gyvenu. Tačiau kiekvieną vasarą atvykstu į Gruziją. Mėgstu ten vykti su savo vyru, ilsėtis prie Juodosios jūros.
– Ar planuojate į Gruziją sugrįžti visam laikui?
– Labai to norėčiau. Tačiau dabar mano namai yra Didžioji Britanija. Sugrįžti į Gruziją planuoja mano tėvai.
– Kas jus įkvepia kurti dainas?
– Mane įkvepia dainų istorija, jų kūrybos procesas. Juk už kūrinio dažnai slypi daug sunkaus darbo, įdedamo norint jį sukurti. Kurdama dainas žvelgiu į savo gyvenimą, asmeninę patirtį, analizuoju, kas aš esu.
– Kada parašėte pirmąją dainą?
– Manau, kad man buvo šešiolika. Tačiau daina buvo siaubinga. Ji buvo apie moterį, nužudžiusią savo vyrą. Tikrai labai blogai. (Juokiasi.)
– Kuri daina yra artimiausia jūsų širdžiai?
– Labiausiai didžiuojuosi „I Cried For You“ („Aš verkiau dėl tavęs“). Mane šokiravo, kiek Londone gyvena gruzinų emigrantų šeimų. Pamenu, gruzinai rengė muzikos festivalį. Buvo vaikų, kurie atliko šią mano dainą. Tuo labai džiaugiuosi.
– Kaip manote, kas yra svarbu geram muzikantui?
– Geras muzikantas privalo mylėti muziką. Taip pat jis turi būti disciplinuotas ir sugebėti kurti tokią muziką, kurios tikrai reikia žmonių širdims ir sieloms. Ne tik sau pačiam.
– Kokie muzikantai jums patinka?
– Ak... Man labai patinka Julie London, Bobas Dylanas, Frankas Sinatra, Paulas Simonas, Billas Withersas...
– Jūsų nuomone, geras muzikantas ir geras atlikėjas yra tas pat?
– Manau, kad geras muzikantas gali skirtis nuo gero atlikėjo, ir atvirkščiai. Kai kuriems muzikantams patinka likti antrame plane, kitiems yra būtina pasirodyti ant scenos.
Taip pat yra ir su klausytojais. Muzikos industrija nuolat keičiasi, vieniems reikia muzikantų, kiti labai vertina atlikėjus.
– Ar yra šalis, kurioje norėtumėte surengti koncertą?
– Hm... Niekada nekoncertavau Pietų Amerikoje. Taip pat labai norėčiau pasirodyti Indijoje, ten irgi nesu koncertavusi.
– Jums teko pasirodyti ir Quentino Tarantino filme „Grindhouse“. Planuojate tęsti aktorės karjerą?
– Oi, ne... Atlikau mažytį vaidmenį ir tai dariau dėl linksmumo. (Šypsosi.)
– Ką veikiate laisvu laiku, kai į šoną padedate gitarą?
– Aš labai mėgstu leisti laiką su savo vyru Jamesu. Dažnai einame į kiną. Kartu statomės namą. Mėgstu skaityti knygas.
