Penktadienį vakare televizijos laidos „Dviračio žinios“ vedėjas netikėtai mirė. Sukniubusį vyrą sodyboje Labanoro girios glūdumoje, šalia Girutiškio rezervato, rado jo žmona Dalia.
Pabėgiojęs miške V.Šerėnas grįžo į sodybą pailsėti – tada ir sustreikavo širdis.
Iš Švenčionių iškviestos greitosios pagalbos medikai bandė jį gaivinti, bet nesėkmingai: 60-uosius metus ėjęs V.Šerėnas mirė sustojus širdžiai.
Beje, žmona net pyktelėjo, kad jis, anksčiau mažai sportavęs, kažkodėl nutarė bėgti krosą ir įveikė net 8 kilometrus. Po kurio laiko Dalia išvydo jį jau pamėlynavusį.
Siejo pomėgis grybauti
„Artimiau susipažinome pastaraisiais metais. Būna tokių atvejų, kai žmogų pamatai, pasišneki ir pajunti, kad tai savas žmogus, su kuriuo jautiesi gerai, patogiai ir supranti, kad jis tavo draugas.
Mus susiejo pomėgis grybauti, rinkti „cikrinius“ baravykus. Jau planavome, kada pradėsime šių metų sezoną.
Nuolat susirašydavome žinutėmis, susiskambindavome, kalbėdavome įvairiomis temomis. Kadangi Vytas buvo talentingas humoristas, visada bendraudavo su humoro gaidele.
Žinodamas, kad jis su Gitanu Nausėda studijuodami buvo kambariokai, parašiau: „Nepamirškite ateiti balsuoti.“ Jis atsakė šypsenėle ir prierašu: „Ateisime visi!“
Nebuvo jokios nuojautos, kad gali atsitikti kas nors bloga“, – apie paskutinį pabendravimą su V.Šerėnu pirmadienį pasakojo aktorius P.Mendeika.
Ekonomistas pasuko kitu keliu
Pagal išsilavinimą V.Šerėnas buvo ekonomistas – Vilniaus universitete studijavo darbo ekonomiką tuomečiame Pramonės ekonomikos fakultete, net apsigynė šių mokslų daktaro disertaciją, bet pagal specialybę dirbo neilgai.
Dar studijų metais atradęs humoristo gyslelę jis beveik ketvirtį amžiaus vedė populiarią TV humoristinę laidą „Dviračio žinios“, sukūrė daugybę šios laidos personažų: Bratkas, profesorių Vytautą Landsbergį, patriotą Bugailiškį-Prūdą.
Tuo metu rinka pramogų verslui buvo labai palanki, nes beveik tuščia. Dar iki laidos „Dviračio žinios“ pasirodymo eteryje įmonės mielai kviesdavo humoristus koncertuoti ir už pasirodymus neblogai mokėdavo. Stipendija – tik 30 rublių per mėnesį, o humoro pasirodymas – 100 rublių per vakarą.
Tokios proporcijos V.Šerėną tikrai skatino labiau domėtis humoru negu ekonomika.
Būsimieji „dviratininkai“ koncertuodami ėmė važinėti po Lietuvą ir labai išpopuliarėjo.
Kaip baigęs ekonomikos mokslus V.Šerėnas vadovavosi aiškiais principais: atlyginimas turi garantuoti šeimos išlaikymą. Jis apskaičiavo, kad dirbdamas valstybės tarnyboje to padaryti negali.
Paklaustas, dėl ko nuėjo į televiziją, „dviratininkas“ neslėpė: „Dėl galimybės pragyventi, tai yra dėl pinigų. Baigęs universitetą gavau pasiūlymą studijuoti doktorantūroje, bet ten buvo vargo vakarienė.
Tuo metu šalyje keitėsi gyvenimo standartai ir rinka.
Studijų metais šiek tiek sukausi pramogų versle, bet tai buvo greičiau pomėgis. O kai atsirado galimybė tą pomėgį pritaikyti koncertuose ir už tai gauti pajamų bei kvietimą pasirodyti televizijoje, tai tapo ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo būdu.“
Pomėgis tapo profesija
Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus televizijos eterį išvydo laida „Dviračio žinios“. Jos sumanytojai Gintaras Ruplėnas ir Arūnas Valinskas tuomet norėjo tiesiog pasijuokti iš Lietuvos politikos aktualijų.
Iš pradžių viskas tikrai priminė didelį pokštą, ir niekas nesitikėjo, kad linksmus plaučius ir gerą humoro jausmą turinčių jaunuolių idėja taps kultinė, laidai prireiks daugiau bendradarbių.
Taip pašėlusioje „Dviračio žinių“ komandoje atsidūrė V.Šerėnas – to paties Vilniaus universiteto, kaip ir pirmieji „dviratininkai“, auklėtinis.
„Po kariuomenės įstojau į universitetą studijuoti ekonomikos. Tuo metu į kariuomenę pradėjo imti ir aukštųjų mokyklų studentus, buvo toks laikas, kai vienus paimdavo, o grįžusiųjų dar nebuvo. Patekau kaip tik į tą metą: grupėje buvome trys kariuomenėje atitarnavę vyrai ir 22 merginos.
Universitete būdavo privalomų renginių, humoro vakarų, konkursų. Kai grupėje 22 merginos, visi trys vyrai neturi pasirinkimo – privalo dalyvauti programose arba jas rengti.
Skirtingų fakultetų studentai pažinojome vieni kitus. Kai teisę studijavę A.Valinskas, G.Ruplėnas pradėjo dirbti televizijoje, pakvietė ir tuos, kuriuos pažinojo kaip gebančius juokauti“, – apie karjeros pradžią žiniasklaidai yra pasakojęs V.Šerėnas.
Įdomu, kad „Dviratyje“ jis rodėsi dar dirbdamas valstybinį darbą, – Kainų ir konkurencijos tarnyboje prie Vyriausybės buvo vyriausiasis specialistas ir dalyvaudavo humoristinėje TV laidoje, kuri pašiepdavo tą pačią Vyriausybę.
„Dabar tai būtų neįsivaizduojama, bet anuomet... Sakydavau: yra valstybės tarnautojų, kurie dainuoja chore, o aš juokauju televizijoje. Tarsi tas pat, bet, aišku, ne“, – yra kalbėjęs „dviratininkas“.
Politinė satyra – naudinga
„Dviračio žinių“, vienu metu – „Dviračio šou“, stiprybė nuo pat pradžių buvo politinė satyra.
Laida išsilaikė eteryje tiek metų, nes yra pati tikriausia aktualijų laida. Vos kas įvyksta – pateikia savą įvykio versiją ir ji būna gerokai įtaigesnė negu vaizduojamo politiko rimti aiškinimai, kas iš tikrųjų įvyko.
Kovo 11-osios Akto signataras, ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas, pirmadienį prisimindamas V.Šerėną, kalbėjo: „Apie ji daug galiu pasakyti – mes abu „ignalinski“ (iš Ignalinos krašto. – Red.).
Kai buvo mano jubiliejus, jis mane pavadino Mona Liza – ne be humoro jausmo. „Dviračio žinios“, jo ir jo kolegų darbas buvo ir yra, sakau „yra“, nes tikiuosi, kad tai tęsis, reikalinga Lietuvai.
Jeigu nesišaipoma iš politikų, jeigu nekritikuojama, tai žala demokratijai. Tai aiškinau kolegoms, rodydamas savo karikatūrų sieną.
Laidos „Dviračio šou“ kūrybinė komanda pagaudavo mūsų silpnybes, trūkumus, klaidas – reikėjo džiaugtis.“
Rinkimuose – ketvirtas
2002 metais V.Šerėnas kaip nepriklausomas kandidatas kandidatavo į Lietuvos prezidentus. Tokį scenarijų sugalvojo V.Šerėno kolega „Dviračio žiniose“ A.Valinskas.
„Arūnas siūlė prezidento rinkimus paversti pokštu.
Man nebuvo priimtina, nes maniau, kad šito nepavyks padaryti solidžiai. Be to, šios rūšies humoras labai brangus – reikia paduoti paraišką, vėliau atsiskaityti už paramą. Prezidento rinkimai buvo labiau laidos reklama negu tikras bandymas.
Bet iš 17-os kandidatų netikėtai atsidūriau ketvirtoje vietoje, surinkęs beveik 8 proc. balsų. Tikrai buvau dėl to maloniai nustebęs“, – prisipažino V.Šerėnas.
Pasibaigė humoro etapas
Kaip teigė buvęs bendražygis, pramogų verslo atstovas A.Valinskas, V.Šerėno mirtimi pažymėta vieno Lietuvos humoro etapo, kurį galėsime tik prisiminti, pabaiga: „V.Šerėnas buvo neišvengiamas „Dviračio žinių“ vedėjas, kuris įvedė naują infošou vedėjų etaloną.
Po to jis keitė tam tikrus dalykus, bet jis liko pirmasis, vienintelis ir unikalus. Dabar supratau, kad kažkoks Lietuvos humoro istorinis etapas jau praeityje ir jo nepakartosime, galėsime tik prisiminti.“
Žinia apie mirtį jam buvo netikėta, nes humoristo požiūris visada buvo teigiamas ir apie jokias problemas jis nekalbėjo.
Anot buvusio bendražygio, V.Šerėno aktorinis talentas buvo labai natūralus ir unikalus, o personažai sužavėdavo žiūrovus.
„Jis buvo labai natūralus. Jis neturėjo tokio plataus aktorinio diapazono kaip Vytautas Šapranauskas, bet turėjo liaudišką unikalumą, kuris buvo ne tik nepakartojamas vaidinant, bet ir kuriant tuos personažus, rašant jiems tekstus.
Labiausiai įsiminė žiūrovų pyktis, kodėl dingo iš „Dviračio žinių“ Bratkos. Buvo nepakartojama, kaip Vytautas vaidindavo Bratkas.
Jis viską darydavo su liaudiška humoristika, jis buvo idealus“, – prisiminė A.Valinskas.
Patiko pirtis pirtyje
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas apie V.Šerėną, prisiminė ir jo pomėgius, tarp kurių – ne tik grybavimas, bet ir kelionės, pirtis.
„Eidavome į pirtį vieną kartą, antrą, trečią, paskui į „triobą“ kepti žuvų. Tada – vėl į pirtį, o vakare jau galima prisėsti prie stalo kažkaip rimčiau.
Pirmas prisiminimas, kuris ateina į galvą apie Vytą, – tai šis ir jo sodyba, kurioje viskas pagal jį. Jis geriausiai buvo pasiruošęs savo senatvei – viskas buvo taip, kad galėtų praleisti senatvę taip, kaip svajojo.
Sodyba, pirtis, šeima ir tolimos kelionės – tai dar viena jo aistra, jis suspėjo apkeliauti turbūt visus pasaulio žemynus.
Jis tikras kaimietis geriausia to žodžio prasme – jam geriausia būdavo gamtoje, jis visada skubėdavo į sodybą – visais metų laikais. Ignalina yra jo gimtieji kraštai, kur jo tėviškė ir kur dabar yra V.Šerėno sodyba, apie kurią daugelis žino“, – pasakojo E.Jakilaitis.
V.Šerėnas su žmona Dalia užaugino dvi dukras – Gintę ir Rytę.
Pirmadienį paaiškėjo, kad laidoje „Dviračio žinios“ vietoj V.Šerėno vedėjo pareigų imsis peliukai Sūrskis ir Mauzeris.
