Sutikę sostinėje turbūt nepagalvotumėte, kad gimtojo miesto gatvėmis žingsniuojanti Unė Jonynaitė (19 m.) – visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis modelis.
Šiandien ji geria kavą mėgstamoje kavinėje, o rytoj gali išskristi į darbinę kelionę už Atlanto. Apie modelio darbą nuo mažų dienų nesvajojusi mergina džiaugiasi galimybe dirbti su savo srities profesionalais ir keliauti po svajonių kampeliais neretai vadinamus pasaulio miestus.
– Une, ar būdama maža svajojote apie modelio darbą?
– Apie modelio darbą niekada nesvajojau – išbandyti šią sritį paskatino sesuo Morta, kuri turi patirties šioje sferoje. Būtent ji pastebėjo, kad turiu gerus duomenis, ir paskatino išbandyti jėgas.
Nuėjau į atranką, svarsčiau: jeigu patiksiu, bus proga pakeliauti, susipažinti su naujais žmonėmis ir užsidirbti pinigų, bet niekada nežiūrėjau į tai rimtai. Kelionės ir pažintys suteikia pagrindą tobulėti ir ieškoti savęs – dažnai būni vienas, turi bendrauti su naujais žmonėmis.
– Kokia buvote mokykloje?
– Mokykloje turėjau problemų su mokytojais, nes per pamokas nebuvau tylioji, ypač pradinėje mokykloje: krėsdavau išdaigas, juokindavau bendraklasius.
Vėliau, suaugusi, į mokslą pradėjau žiūrėti rimčiau, norėjau gerai baigti mokyklą, tad paskutiniais metais buvau labiau susikaupusi, darbšti ir atsakinga.
– Po valstybinio lietuvių kalbos egzamino – tiesiai į Niujorką atidaryti dizainerio Alexanderio Wango kolekcijos. Kaip jautėtės, kai išgirdote, kad esate kviečiama dalyvauti šiame šou asmeniniu dizainerio kvietimu?
– Tai buvo netikėta, nes modelio karjerą pradėjau būdama dvyliktoje klasėje ir tuo metu dėl mokslų dirbau tik Lietuvoje. Į tai nežiūrėjau rimtai, kol mane pastebėjo agentūra Niujorke ir pasiūlė padirbėti už Atlanto. Tą kartą gavau pasiūlymą dalyvauti A.Wango šou, ir nuo tada viskas įgavo pagreitį.
Pirmiausia išgirdau, kad esu viena iš atrinktųjų ir turėčiau atvykti į atranką Niujorke, bet tuomet man mokslai buvo svarbiau, tad sakiau, jog neskrisiu, nes turiu ruoštis valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui.
Netrukus išgirdau, jog pats A.Wangas nori mane pamatyti, tad nusprendžiau, kad nederėtų praleisti šios galimybės.
Grįžusi į Lietuvą nuėjau į egzaminą, o iš karto po jo skridau į Niujorką dalyvauti šou. Tai buvo mano pirmoji tolima darbinė kelionė.
Oro uoste laikydamas kortelę su mano vardu pasitiko vairuotojas ir nuvežė į apartamentus, vėliau susitikau su agentūros Niujorke atstovais.
Tą jausmą turbūt prisiminsiu visą gyvenimą, nes tai buvo tiek pirma ilgesnė kelionė, tiek pirmas toks rimtas darbas.
Dažniausiai dėl tokios galimybės reikia kelerių metų įdirbio, o aš atsiradau lyg iš oro – viskas atrodė tarsi sapne.
Juk ką tik dalyvavau lietuvių kalbos egzamine, o dabar esu Niujorke, atidarau tokį šou, aplink – žinomi pasauliniai veidai, kuriuos mačiau internete. Apėmė ypatingas jausmas.
– Kaip jautėtės prieš pirmą susitikimą su A.Wangu?
– Prieš pirmą susitikimą su A.Wangu labai jaudinausi, bet nustebino jo šiltumas ir paprastumas. Jis tiesiog priėjo, apkabino mane ir pasisveikino.
Maniau, kad daug pasiekę, garsūs žmonės turėtų laikytis atstumo, bet jo familiarumas labai nustebino. Džiaugiuosi, kad pirmą kartą teko dirbti su tokiu žmogumi ir tai manęs neatbaidė nuo tolesnių minčių apie modelio darbą.
– Kokia apskritai buvo pirma jūsų darbo kelionė?
– Pirma darbinė kelionė į užsienį buvo praėjusių metų gegužės mėnesį į Barseloną – dirbau su ispaniškuoju prekės ženklu „Oysho“. Važiavau porai dienų, tad vieniša nesijaučiau, nes pirmą dieną atskridau, antrą – dirbau ir iš karto po to skridau atgal į Lietuvą.
Dažnai keliaudavau su tėvais būdama tiek maža, tiek jau vyresnio amžiaus, tad esu mačiusi daug skirtingų pasaulio kampelių – nepažįstamos erdvės manęs negąsdina.
Tiesa, mėgstu pasivaikščioti viena, stebėti aplinką, pažinti naujus dalykus, tad pirmos kelionės laisvą vakarą praleidau gerdama kavą spalvingoje Barselonoje.
Mėgstu tyrinėti miestą, nepažįstamas erdves, domiuosi menu ir architektūra, vaikštau į muziejus, skaitau knygas, bet kartais būnu tokia pavargusi, kad viskas, ko noriu po darbo, – grįžti į namus ir žiūrėti serialą arba tiesiog griūti į lovą.
– Konkurencija modelių pasaulyje – mitas ar realybė?
– Labiausiai su tuo susidūriau rugsėjo mėnesį, pirmą savo sezoną mados savaitėse. Kasdien turi dalyvauti ne vienoje atrankoje – matai daugybę skirtingų veidų ir tikrai pradedi jausti konkurenciją, lyginti save su kitomis.
Vienos kojos plonesnės, kita gražesnė – matai, kad toje pačioje atrankoje yra panašaus tipažo mergina, tu negauni darbo, o ją matai dalyvaujančią šou. Tokiais momentais konkurenciją tikrai pradedi jausti.
Nesu pavydus žmogus, bet konkurenciją jaučiu, ji vargina, tik bėgant laikui su ja susigyveni ir supranti, kad tai – darbo dalis.
– Ar apsisprendusi sukti į mados verslą susidūrėte su komentarais, kad jūsų bruožai – neįprasti ir retai sutinkami mados pasaulyje?
– Su tuo dažniau susiduriu Lietuvoje. Gatvėje mane dažniausiai galite sutikti vilkinčią sportinius drabužius, tad aplinkiniams galbūt keista.
Manęs asmeniškai to nėra paklausę, bet esu girdėjusi: „Ji juk trumpais plaukais, neatrodo labai pasitikinti savimi.“ Gatvėje tikrai nepasakytumėte, kad aš galiu būti modelis.
Buvo ir komentarų, ir nesusipratimų, bet užsienyje tokio tipažo merginų nemažai, o mados industrijoje populiaru matyti kitokios išvaizdos ar kitaip save pateikiančią merginą.
Man pačiai šis pokytis mados pasaulyje labai patinka – džiaugiuosi, kad nėra vieno idealo, o kartais mūsų įsivaizduojami trūkumai tampa išskirtiniu bruožu.
– Socialiniuose tinkluose galima pamatyti merginų, prisistatančių modeliais, bet jų profiliuose – akimirkos iš kelionių po egzotiškus pasaulio kampelius ir prabangaus gyvenimo demonstravimas. Ar toks neapgalvotas žodžio „modelis“ vartojimas nemenkina tų, kurie atsakingai ir ne vienus metus dirba mados srityje?
– Apie tai esu daug kalbėjusi su kolegomis – anksčiau imdavo pyktis, nes kai iš tikrųjų dirbi modelio darbą, patiri daug sunkumų, nors iš pirmo žvilgsnio taip ir neatrodo. Vadinti save modeliu gali tik tada, kai pereini visą juodą virtuvę, o merginos, kurios tik lankosi vakarėliuose ir demonstruoja prabangų gyvenimo būdą, mano nuomone, nėra užsitarnavusios to vardo savo darbu.
Žmonės dažnai mano, kad mano gyvenimas – tai kelionės, vakarėliai ir naujos pažintys, bet ši nuomonė – dėl nežinojimo.
– Šiais laikais socialiniai tinklai modeliui – būtinybė ar papildomas įrankis atkreipti dėmesį?
– Socialiniai tinklai padeda atkreipti dėmesį ir, prisipažinsiu, tai man nelabai patinka. Pati turiu asmenines paskyras tiek instagrame, tiek feisbuke, bet niekada į tai nežiūrėjau rimtai ir keldavau turinį, kuris dažniau primena nesąmones, bet man tai atrodė smagu ir juokinga.
Dabar, kai pradėjau dirbti šį darbą, prieš keldama turinį pagalvoju, ar tai tikrai gerai atrodys, nes klientai mato, kuo aš dalinuosi socialiniuose tinkluose.
Instagramą galima vadinti modelio vizitine kortele. Pavyzdžiui, į tą pačią vietą kandidatuoja dvi merginos. Ką dažniausiai daro užsakovai?
Pažiūri, kuri iš dviejų turi daugiau sekėjų ar kurios turinys įdomesnis, nes tai, kokia medžiaga daliniesi, parodo ir tavo asmenybę.
Žmonės, kurie tavęs nepažįsta, pagal tai gali nuspręsti, koks esi žmogus. Niekada neapsimetinėju ir dirbtinai savo įvaizdžio neformuoju – žiūriu į tai kaip į darbo dalį.
– Modelių interviu galima išgirsti, kad dirbant fotosesijoje tenka avėti per mažus batelius, karštą vasarą fotografuotis žiemos sezonui skirtoms kampanijoms su pūkinėmis striukėmis, o žvarbią žiemą – su trumpučiais šortais. Ar jau spėjote susidurti su šia nemalonia darbo puse?
– Taip, tenka avėti per mažus batelius, kęsti karštį ar šaltį, bet labiausiai trikdo namų ilgesys, organizmo paros ritmo sutrikimas, nepastovumas ir nežinomybė.
Pavyzdžiui, norėčiau susiplanuoti kitą savaitgalį su draugais Paryžiuje, bet negaliu to daryti, nes nežinau, kur būsiu kitą dieną ar po dešimties valandų. Gal gausiu darbo pasiūlymą Londone ar būsiu pakviesta į Niujorką.
– Kas jus įkvepia dirbant modelio darbą? Kelionės, pažintys, o gal pinigai?
– Esu turėjusi fotosesijų su savo srities profesionalais, talentingais žmonėmis – su jais vien bendrauti ir sužinoti naujų dalykų ar iš arti pamatyti, kaip gimsta grožis, – didelis malonumas.
Pinigai motyvuoja – tai buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl pradėjau šį darbą, bet tai tikrai nėra pagrindinis dalykas.
– Kaip į jūsų pasirinkimą išbandyti save mados srityje reagavo artimiausi žmonės?
– Mama yra ragavusi modelio darbo – ji siūlydavo išbandyti jėgas šioje sferoje, o kai pasakiau, kad eisiu į agentūros „DUO Management“ atranką, jaučiau palaikymą ir, tiesą sakant, jaučiu jį visą laiką.
Gaunu patarimų ir iš tėčio, pavyzdžiui, kaip elgtis su žmonėmis ir klientais, kaip save pateikti ar kokios turėtų būti mano manieros. Mane palaiko visa giminė, domisi mano veikla ir džiaugiasi, kai pamato naujausius darbus.
– Kaip manote, ar šiame konkurencingame darbe galima rasti bičiulių, kurie ilgainiui taptų draugais?
– Kiek esu girdėjusi iš kitų modelių, kurie ilgai dirba šį darbą, dažniausiai jos susiranda draugų, kai gyvena tuose pačiuose modelių apartamentuose ar dalyvauja bendrose atrankose.
Visa tai pasitvirtino, nors pirmieji bičiuliai, atsiradę šiuo gyvenimo tarpsniu, buvo ne modeliai, o fotografai, stilistai ar vizažo meistrai, su kuriais susipažindavau per fotosesijas.
– Kokios charakterio savybės būtinos žmogui, kuris nori dirbti modeliu?
– Manau, kad nereikia vaidinti, užsidėti kaukės ar bandyti iškelti save aukščiau už kitus, – mados srities profesionalai iškart pamato tokius dalykus.
Pagrindinis dalykas – būti savimi. Atrodo, tokia paprasta tiesa, bet kartais merginoms ne visada pavyksta. Kai kurios net stengiasi kopijuoti bendravimo manierą ar aprangos detales.
– Paprastą dieną renkatės nesidažyti, o gatvėje jus galima sutikti vilkinčią laisvalaikio drabužius. Ar tokiu būdu stengiatės laužyti nusistovėjusias mados pasaulio taisykles, kad modelis – tarsi porcelianinė lėlė?
– Makiažo priemonių kasdien nenaudoju, bet stengiuosi atrodyti gerai pačiai sau. Vieną dieną galiu norėti vilkėti sportinius drabužius, kitą dieną – džinsus ar net sijoną.
Aišku, kai dirbi tokį darbą, išvaizda ir savęs pateikimas labai svarbu. Negali eiti į atranką su sportiniais drabužiais, tad būtina atrasti būdą, kaip atrodyti patraukliai, bet kartu ir išlikti savimi.
– Ar turite tikslą, kur norėtumėte investuoti uždirbtus pinigus?
– Pinigus tikrai skaičiuoju, nesu žmogus, kuris švaisto juos į kairę ir dešinę. Būna dienų, kai norisi save apdovanoti ar, pavyzdžiui, pavaišinti bičiulius, bet esu taupi – galvoju apie savo finansinę padėtį.
Ateities tikslas – nusipirkti nekilnojamojo turto Vilniuje arba kitame mieste. Kai kurios merginos dabar investuoja į rankines, o aš – į sportinius batelius. (Juokiasi.)
– Ar turite svajonių darbų?
– Visos svajonės jau išsipildė. (Juokiasi.) Svajoju pradėti bendradarbiauti su sportiniu prekės ženklu. Rengiuosi sportiškai, tad norėčiau atstovauti prekės ženklui, kurio drabužius dėviu ir kuris man pačiai labai patinka.
Man visada labai patiko dizaineris A.Wangas, jo kuriami drabužiai ir bendra koncepcija, taip pat „Balenciaga“, fotografas Johnny Dufortas ar su mados namais „Balenciaga“ dirbanti stilistė Lotta Volkova – apie galimybę dirbti su jais galėjau tik pasvajoti, bet gavau tokią progą.
– Kaip manote, kur slypi jūsų sėkmės paslaptis? Ar tai dėl stiprios pagrindinės agentūros vadybos gebėjimų, ar dėl jūsų charakterio, pasitikėjimo savimi?
– Manau, kad čia yra viskas viename, juk būna potencialių modelių, bet kurios nors dalies pritrūksta – pasitikėjimo savimi ar stiprios vadybininkų komandos.
Gražiai atrodyti neužtenka – reikia mokėti save pateikti, parodyti tokį charakterį, koks yra. Gali būti įžūli asmenybė, pavyzdžiui, kaip mados chuliganė Kate Moss, bet ji buvo savimi, jai nerūpėjo, ką pagalvos žmonės, ir būtent tai žavėjo visus dizainerius ir fotografus.
Ryškiausi darbai:
„Balenciaga“ kampanija
„Calvin Klein Jeans“ kampanija
„Alexander Wang“ kampanija
Žurnalas „Another“
Žurnalas „L’Officiel“ Russia
Modeliui svarbu – išskirtinumas ir darbštumas
Modelių agentūros „DUO Management“ bendraturtės Dovilė Viršilaitė ir Diana Balaišytė mados verslo užkulisiuose sukauptą sėkmingą ilgametę patirtį nusprendė įprasminti įkurdamos modelių agentūrą gimtinėje.
Naujiems ir perspektyviems veidams jos tampa tarsi vedlės, kurios padeda tvirčiau žengti pirmuosius žingsnius permainingoje mados rinkoje.
– Unė – netipinio grožio modelis. Jos išorinės savybės – išskirtinumas ar besikeičiančios modelių rinkos pavyzdys?
Dovilė: Unė yra mergina, kuri iš karto atkreipia žmonių dėmesį. Jos išskirtinumas – daug daugiau nei besikeičiančios mados rinkos dalis.
Unės stilius labai savitas ir paremtas domėjimusi mada, menu ir muzika. Unės įvaizdį labai papildo ir charakterio savybės. Vienu sakiniu galima sakyti – ji yra tobulas derinys, kai vidus atitinka išorę. Ji labai tikra, ir tai žavi.
– Kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą pamatėte Unę? Ar iš karto pastebėjote joje neatskleistą grožį ir supratote, kad mažiau nei per metus ji pasieks rezultatų, kuriems neretai prireikia daugiau laiko?
Diana: Su Une susipažinome per pirmą atranką Vilniuje. Iš karto pastebėjome ją būryje merginų ir jau kitą dieną pakvietėme aptarti bendradarbiavimo galimybių.
Buvo matyti, kad ji turi didelį potencialą. Džiaugiamės, kad Unė pasirinko mus, nors turėjo pasiūlymų ir iš kitų agentūrų Lietuvoje.
– Dovile ir Diana, jus galima pavadinti mados verslo veteranėmis – puošėte viršelius, žingsniavote podiumu, dirbote su garsiausiais dizaineriais ir prekės ženklais. Kaip ir kada nusprendėte, kad metas savo žinias ir sukauptą patirtį perduoti tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius mados pasaulyje?
Dovilė: Įkurti agentūrą nusprendėme prieš keletą metų. Mes – draugės jau dešimtmetį, ir idėja brendo jau seniai. Labai pasisekė, kad abi turėjome panašią viziją, kodėl ir kokios agentūros norime.
– Kokios savybės būtinos modeliui, kuris svajoja įsitvirtinti mados rinkoje ir pasiekti aukštumų profesinėje srityje?
Diana: Išskirtinumas, darbštumas, tvirtas charakteris ir disciplina. Taip pat merginos privalo apsišarvuoti kantrybe, kurios tikrai prireikia mados industrijoje. Sėkmė nenukrinta iš dangaus per vieną dieną.
– Šiais laikais, ypač socialiniuose tinkluose, gausu merginų, kurios save įvardija modeliais, bet jų sraute – tik akimirkos iš vakarėlių ar prabangaus gyvenimo demonstravimas. Ar toks neatsakingas žodžio „modelis“ vartojimas nekenkia visai mados industrijai?
Dovilė: Taip, kenkia. Yra skirtumas tarp modelio ir vadinamojo instagramo modelio. Deja, šiais laikais dauguma jaunų žmonių mato netikrą socialinių tinklų pasaulį ir nesuvokia, kur yra darbas, o kur tik parodija. Tai – iškreipta realybė, bet, deja, tie patys socialiniai tinklai tapo neatskiriama mados industrijos dalimi. Modelių instagramo profiliai laikomi antru darbų rinkiniu („portfolio“), kuris dažnai nulemia klientų apsisprendimą renkantis modelį.
