Vokiečių dizaineris buvo neatsiejama prancūzų mados namų „Chanel“ dalis. Juose jis dirbo 36 metus. Karlas prikėlė ikoniškus tvido kostiumėlius, mažas juodas sukneles, dygsniuotas rankines, o jo šou Paryžiaus Didžiuosiuose rūmuose visuomet būdavo tikras spektaklis.
Karlas gimė Hamburge 1933 metų rugsėjo 10-ąją verslininko Otto Lagerfeldo ir Elisabeth Bahlmann šeimoje. Jo tėvas kontroliavo pusę Vokietijos ir Prancūzijos sutirštinto pieno rinkos. Jau šešerių metų Karlas laisvai kalbėjo prancūzų, anglų ir italų kalbomis.
Berniukas skundėsi, kad su bendraamžiais jam nėra ką veikti, tad nuolat meluodavo apie savo amžių.
Būsimasis mados genijus augo su knyga ir pieštuku rankose, nuolat darydamas perskaitytos literatūros iliustracijas. K.Lagerfeldui itin pavykdavo mados istorijos knygų eskizai.
„Mane visada domino, kuo žmonės vilki ir vilkės, patiko drabužiai“, – sakė mados genijus.
Vienu įsimintiniausių vaikystės prisiminimų tapo žurnalas „Vogue“, atsitiktinai jam į rankas pakliuvęs Antrojo pasaulinio karo metais.
Pokario metais K.Lagerfeldui pavyko patekti į Christiano Dioro (1905–1957) kolekcijos pristatymą Hamburge.
Galbūt tada, apžiūrinėdamas elegantiškąjį prancūzų dizainerį iš žiūrovų salės, Karlas apsisprendė dėl profesijos.
1952-aisiais, baigęs Hamburgo privačią mokyklą ir gavęs tėvų pritarimą, K.Lagerfeldas išvyko tęsti mokslų į Paryžių. Iki tol gludino ir kaupė piešimo įgūdžius, puikiai jautė drabužių formos subtilybes.
1954 metais jo vilnonio narcizų spalvos palto eskizas, pasiųstas į tarptautinio vilnos sekretoriato būstinę Paryžiuje, buvo pripažintas geriausiu.
21-erių vokietis tapo konkurso nugalėtoju. Bet laurus jam teko dalytis su kitu originalaus braižo kandidatu Yves’u Saint Laurent’u (1936–2008). Prancūzo kokteilinės suknelės eskizas buvo pripažintas geriausiu.
Taip įvyko istorinis vėliau legendiniais tapusių dizainerių ir nesutaikomų konkurentų susitikimas. Nuo to laiko jie nepaleido vienas kito iš akiračio.
Po metų Y.Saint Laurent’as gavo kvietimą dirbti mados namuose „Christian Dior“.
K.Lagerfeldui teko garbė trejiems metams tapti prancūzų dizainerio Pierre’o Balmaino (1914–1982), mados namų „Balmain“ įkūrėjo, asistentu.
Šį etapą vokietis baigė žodžiais: „Gimiau ne tam, kad būčiau asistentas.“ K.Lagerfeldo karjera šoktelėjo į viršų – jis tapo mados namų „Jean Patou“ aukštosios mados meno direktoriumi.
Bet pirmoji prekės ženklo kolekcija buvo nušvilpta, nes kritikams pasirodė pernelyg drąsi.
Atsisveikinęs su šiais mados namais jis patraukė į Romą. Italijos sostinėje K.Lagerfeldas pradėjo bendradarbiauti su tokiais prekės ženklais kaip „Chloé“, „Charles Jourdan“, „Krizia“, „Curiel“, „Tiziana“. Nuo 1965 iki pat mirties jis buvo ir „Fendi“ mados namų direktorius.
O vėliau prasidėjo „Chanel“ era – šešios kolekcijos per metus vien šiems mados namams. O kur dar kūryba „Fendi“ ir jo paties vardu pavadintuose namuose „Karl Lagerfeld“. Nieko nuostabaus, kad darboholiku vadinamas dizaineris per gyvenimą sukaupė nemažai turto.
K.Lagerfeldo turtas vertinamas apie 100 milijonų eurų. Jam priklauso daug nekilnojamojo turto, įskaitant devynių miegamųjų apartamentus Paryžiuje, namą Amerikoje, penthausą Monake.
K.Lagerfeldas turėjo 300 „iPod“ grotuvų su skirtinga muzika ir 2400 marškinių (daugiausia baltų) kolekciją. Jo namuose buvo gausu antikvarinių vertybių.
Tiesa, dalį jo turto paveldės katė Choupette. Ji jau seniai yra garsiausia katė mados pasaulyje.
Dabar ši balta pūkuota garsiojo dizainerio dievinta Birmos katytė gali tapti turtingiausia kačių šeimos atstove visoje planetoje.
K.Lagerfeldo aštuonerius metus auginta ir lepinta keturkojė mėgavosi gyvenimu ir ėdė iš sidabrinių lėkščių nuo tada, kai 2011 metais dizaineris ją pasiėmė iš savo jauno draugo modelio Baptiste’o Giabiconi.
Dar gerokai prieš palikdamas šį pasaulį K.Lagerfeldas žadėjo, kad užtikrins asmeninį apsaugininką ir dvi tarnaites turinčiai augintinei ne prastesnį gyvenimą nei tas, prie kurio ji yra pripratusi.
„Choupette yra turtinga mergaitė“, – kartą sakė jis Prancūzijos televizijai, leisdamas suprasti, kad augintinė yra įtraukta į jo testamentą.
Manoma, kad katės turtas turėtų siekti maždaug 3 mln. eurų – tiek Choupette uždirbo su šeimininku filmuodamasi Vokietijos automobilių gamintojos ir japonų kosmetikos kompanijos reklamose.
„Jeigu kas nors atsitiks, ją prižiūrintis žmogus neliks be nieko“, – anksčiau sakė K.Lagerfeldas.
Choupette socialiniuose tinkluose turi daugiau nei 170 tūkst. sekėjų. Ji taip pat yra knygos „Choupette: The Private Life of a High – Flying Fashion Cat“ („Choupette. Aukštai iškilusios mados katės privatus gyvenimas“) pagrindinė herojė. Knygoje yra nuotraukų, kur katytė įamžinta ant supermanekenės Lindos Evangelistos rankų arba pozuoja patogiai įsitaisiusi su prancūzų modeliu ir aktore Laetitia Casta.
Tačiau priešingai nei minėtoms gražuolėms, Choupette niekada neteko rūpintis savo mityba ir žiūrėti, ką valgo.
Knygoje yra K.Lagerfeldo augintinės mėgstamiausių patiekalų, paruoštų geriausiuose Paryžiaus restoranuose, receptų.
Vienas tokių yra karališkųjų krabų, rūkytų lašišų ir ikrų salotos.
Choupette skiriasi nuo daugelio kitų kačių dar ir tuo, kad alkį malšina prie stalo.
„Ji yra kaip žmogus, tik pasižymi papildomu privalumu – tyla“, – juokavo K.Lagerfeldas.
Nepaisant katės gurmanės reputacijos, dizaineris jai neleido reklamuoti kačių ėdalo.
„Ji tam per daug rafinuota“, – sakė sąmoju garsėjęs kūrėjas. Gyvendamas vienas jis pripažino, kad „Choupette yra jo pasaulio centras“.
Katė jo gyvenime ilgą laiką užėmė svarbiausią vietą.
Žmogiška meilė jo širdies nebešildė nuo 1989-ųjų. Tais metais nuo AIDS mirė K.Lagerfeldo gyvenimo meilė Jacques’as de Bascheras. Su juo Karlas praleido 18 metų. Dizaineris tuo metu gerai Paryžiuje žinomo dendžio grožį lygino su Gretos Garbo ir prisipažino, kad paskutines Jacques’o gyvenimo dienas jis praleido gulėdamas šalia jo lovos ligoninėje.
Įdomus niuansas – nors kartu jie praleido beveik du dešimtmečius, K.Lagerfeldas tikina, kad niekada neužsiėmė seksu.
„Man asmeniškai labiau patinka aukštos klasės eskortas. Nemėgstu miegoti su žmonėmis, kuriuos myliu“, – yra sakęs kūrėjas.
Dizaineris – Juozo Statkevičiaus akimis
„Dvidešimt ketverius metus važinėju į Paryžiaus mados savaites ir visada matydavau Karlą Lagerfeldą. Esu buvęs ir jo mados namuose, kai mano klientė Audra Gruss ten darė primatavimus.
Labai gaila, kad ta epocha baigėsi. Epocha tų didžiųjų mados kūrėjų, kurie padarė didžiulę įtaką. Po Coco Chanel mirties Karlas buvo nepakeičiamas. Nors iš pradžių visi spjaudėsi, kad nieko gero nebus. Vokietis prancūzams buvo nepriimtinas.
Coco Chanel gyveno su vokiečių karininku, ir prancūzai jai to neatleido. Pati Coco visada sakė: „Nežinau, kas geriau, – rengti vokiečių karininkų žmonas ar miegoti su vokiečių karininku.“
K.Lagerfeldo įtaka buvo milžiniška. Nerasite moters pasaulyje, kuri nesvajotų apie „Chanel“ lūpų dažus, kvepalus ar rankinę. To pasiekti šiais laikais, kai visko daug ir viskas greitai keičiasi, – sudėtinga. Išlaikyti dėmesį tiek metų – didelis darbas.
K.Lagerfeldas visuomet buvo mados ikona. Visada pudruotais plaukais, visuomet slėpė kaklą, kad nesimatytų raukšlių. Jo rankos buvo negražios, todėl jis visada buvo su pirštinėmis, o ant pirštų galų – pilna žiedų. Jis visada buvo susispaudęs korsetu ir avėjo batus paaukštintais kulnais. Jo stilius – išties atpažįstamas. Jis buvo asmenybė, o tokių vis mažiau, nes mes daromės visi vienodi.
Jis buvo mano mokytojas, nes geriau už jį nieko pastaruoju metu nebuvo.“
