Kasryt Olegas ilgai staiposi prie veidrodžio. Prieš išeidamas iš namų gali net keliskart persirengti, kol galiausiai jaučiasi tinkamai pasipuošęs naujai darbo dienai. „Stilius – tai ne tik šukos“, – sako uostamiesčio grožio studijoje „Beauty Lab 2 – Unison“ dirbantis plaukų stilistas ir įvaizdžio kūrėjas.
Klaipėdietis atrodyti prastai tiesiog negali sau leisti dėl per ilgus metus suburto ištikimų klientų rato. Patekti pas O.Bereziną šiandien nelengva: užsirašyti reikia prieš 3–4 mėnesius, nuotakos eilėje rikiuojasi jau prieš pusmetį, vertingais užsakymais Europoje užverčia ir užsienyje gyvenančios klientės. Tačiau kelti nosies aukštyn klaipėdiečiui nereikia: sėkminga karjera ir pripažinimas – tik sunkaus ilgamečio darbo, nesibaigiančių mokslų ir didžiulių investicijų į juos vaisiai.
Baigęs vidurinę Olegas, kaip ir dauguma bendraamžių, svajojo apie profesiją, leisiančią sočiai gyventi.
„Mano senelis buvo šturmanas, todėl žinojau, kad jūreiviai uždirba daugiausia. Nutariau tapti laivo kapitonu. Šis sprendimas pradžiugino ir tėvus, nors žinau, kad jie būtų palaikę bet kokį mano pasirinkimą“, – pasakoja žinomas klaipėdietis.
Tačiau jūros šauksmo, priešingai nei senolis, jis nepajuto ir jau antrame kurse suprato, kad užsidėti šturmano kepurės jam greičiausiai neteks. Sako, ne jo tai buvo kelias.
„Studijas baigiau, nes supratau, kad turėti diplomą vis tiek reikia, o po to bus galima spręsti, ką veikti toliau“, – sako O.Berezinas.
Baigti Jūreivystės kolegiją jį paskatino ir kita priežastis – jos absolventų nešaukdavo į kariuomenę.
Tiesa, naują gyvenimo kelią vyras pradėjo tiesti dar studijų laikais, nors dėl savo pasirinkimo liko nesuprastas aplinkinių.
„Dar ruošdamasis tapti kapitonu baigiau floristikos kursus. Deja, su šia specialybe Klaipėdoje nepavyko įsidarbinti, kur ėjau, atsimušdavau į sieną: kaip čia vyras darys puokštes? Kurį laiką gėlių kompozicijas kūriau namie, atiduodavau jas į parduotuves ir iš to gyvenau. Tačiau greitai teko nuleisti rankas“, – keliolikos metų senumo istoriją mena Olegas.
Diplomuotas laivo kapitonas patraukė į darbo biržą, o ten sulaukė pasiūlymo įgyti naują specialybę – baigus barmenų arba kirpėjų kursus imtis tuo metu paklausaus amato.
„Visą laiką svajojau suktis prie baro, bet supratau, kad po penkerių metų tektų vėl mąstyti apie ką nors kita, juk kokteilių visą gyvenimą neplaksi. Tad nutariau pabandyti perprasti kirpėjo specialybę. Dar darželyje padėdavau auklėtojai mergaitėms supinti kasas. Paauglystėje kirpau plaukus visiems kiemo draugams ir kaimynėms, šukavau mamą.
Piešdavau drabužių eskizus. Svajojau tapti drabužių dizaineriu, bet idėja kurti grožį ant galvos viliojo labiau. Tiesa, grožio eksperimentai ne visada pavykdavo. Kartą į diskoteką taip apkirpau kaimynę, kad ji ilgą laiką su manimi visai nebendravo“, – prisiminęs karjeros pradžią juokiasi vienas garsiausių pajūrio plaukų stilistų.
Sėkmės skonį Olegas pajuto greit – pradėjo darbuotis dar nė nebaigęs kursų, o vietą vienoje Klaipėdos kirpyklų jam surado dėstytojai. Vaikinas kasdien kėlė sau vis didesnius tikslus ir greit juos įgyvendindavo, o visus uždirbtus pinigus investavo į naujas žinias: gavo kirpėjus, stilistus, vizažistus bei įvaizdžio kūrėjus rengiančios Maskvos „Dolores“ akademijos diplomą, mokėsi pas pasaulinio garso mados istoriką Aleksandrą Vasiljevą ir Europos politikams bei pramogų pasaulio žvaigždėms stilių kuriančios Natalie Svike įkurtoje įvaizdžio akademijoje Londone.
„Savaitė mokslų kainuodavo septynis tūkstančius litų, paskaitos vykdavo nuo ryto iki vakaro. Mokiausi mados istorijos, prekių ženklų, įvaizdžio koliažo, darbo su fotografais, reklamos paslapčių. Tada su-pratau, kad stiliui nepakanka vien nepriekaištingos šukuosenos, jam sukurti reikia kur kas gilesnių žinių, todėl mokiausi ir mokiausi“, – šypsosi O.Berezinas.
Neilgai trukus klaipėdietis tapo garsenybių stilistu ir nė neketina slėpti: visada malonu būti geriausiam!
Tiesa, šiandien jis prie kadaise susikurtos savo taisyklės – nekirpti draugų, kurią laužo itin retais atvejais, pridėjo ir dar vieną: nesidarbuoti savaitgaliais, kuri labai liūdina Lietuvos nuotakas.
Po dešimties valandų be pertraukos darbo dienos poilsis tiesiog būtinas.
„Visų pinigų neuždirbsiu, todėl darbui skiriu penkias dienas, dvi lieka mano asmeniniam gyvenimui. Aš kaifuoju nuo savo veikos, todėl neturiu priežasčių skųstis, bet metams bėgant labiau pavargsta kojos, todėl grįžus namo norisi kuo greičiau nusispyrus batus jas kur užkelti ir ištiesti nugarą.
Meilė sau tokia pat svarbi kaip ir meilė darbui“, – įsitikinęs profesionalus įvaizdžio kūrėjas, neslepiantis silpnybės garsių dizainerių drabužiams ir dėl to kartais išgirstantis kaltinimų snobiškumu.
Jis puikiai išmano naujausias kirpimo tendencijas ir žino, ko nori jo klientai, dar prieš jiems patiems tai suprantant.
Užsukti pas Olegą su Holivudo garsenybės nuotrauka ir reikalauti sukurti tokią pat šukuoseną neverta: jis kaipmat pažers argumentų apie plauko struktūrą, tokio įvaizdžio laiko ir finansų sąnaudas, bet nenusodins ant žemės, ras tinkamą išeitį.
Todėl ilgoje eilėje išsirikiavusios damos už jo paslaugas dosniai atveria pinigines: moteriškas kirpimas kainuoja 60 eurų, su dažymu – apie 100.
„Mano žinios kainavo brangiai, o kur dar priemonės bei įrankiai“, – juokiasi Olegas ir įvardija brangiausiai atsiėjusių kirpimo žirklių kainą – per pusantro tūkstančio dolerių.
Kol kalbamės, jo telefonas nerimastingai mirksi. Į ekraną viena po kitos skrieja žinutės iš Prancūzijos. Kartą ar du per metus klaipėdietis susideda savo darbo įrankius ir keliauja į šios šalies Rivjerą ten gyvenančioms damoms kurti naujo įvaizdžio.
Prieš kiek laiko buvo pakviestas į užsienyje leidžiamo žurnalo „L’Officiel“ viršelio fotosesiją, kurios heroje tapo Kanuose gyvenanti „Misis Lietuva 94“ nugalėtoja Reda Karosienė.
„Iš šalies žiūrint, dirbti su dideliais tarptautiniais projektais, kuriems pasitelkiami naujausi automobiliai, jachtos, sraigtasparniai ir netikėtos prabangios vietos – vienas malonumas, tačiau iš tiesų tai didelis iššūkis ir atsakomybė. Kaip ir darbas per dizainerių naujų kolekcijų pristatymus. Po to dviejų poilsio dienų tikrai nepakanka“, – sako Olegas.
Visai neseniai dėl laiko stokos jam teko atsisakyti vieno itin pelningo pasiūlymo: „Padirbėjęs Europos grietinėlės asmeninėse šventėse kvietimų sulauki kasmet, tačiau prieš juos priimant reikia ne tik paskaičiuoti pinigus, bet ir pasverti atsakomybę kitiems klientams. Prieš šiųmetį Kanų kino festivalį man paskambino vieno arabų šeicho atstovas ir pasiūlė rūpintis šio kilmingo asmens šeimos įvaizdžiu penkias dienas, dirbti būtų reikėję prabangioje jachtoje Viduržemio jūroje. Tačiau kad ir kaip viliojamai viskas skambėjo, sutikti negalėjau, nes skambino rytą, o darbas turėjo prasidėti dar tą patį vakarą. Vadinasi, tektų atšaukti visos savaitės klientus, griauti jų planus ir savo paties kruopščiai kurtą patikimo specialisto įvaizdį, todėl šeichui atsakiau.“
Apie nuosavą verslą O.Berezinas nesvajoja, visos jo mintys sukasi apie tobulėjimą ir galimybę dirbti pagal paties susikurtas taisykles, nes mėgsta laisvę ir galimybę rinktis.
Atsisveikinant paklausiu, kodėl jam pasisekė pakilti aukščiau nei daugeliui kitų plaukų stilisto amato atstovų, ir čia pat sulaukiu nė kiek neperdėto atsakymo: „Tai padaryti padėjo tik darbas, mokslai ir baimė sustoti.“
