Sakysite, kad tai – dar vienas metų bagažą sukaupusio turtuolio ir dailios šviesiaplaukės romanas. Jis netrukus užsinorės jaunesnės kompanionės, o jai galiausiai prireiks jauno vyro šilumos. Tokių istorijų pilni žurnalų puslapiai, tačiau ši turi ir papildomą prieskonį – pagarbą ir meilę.
Ketverius drauge praleistus metus skaičiuojantys Johnas ir Modesta į Lietuvą atvyko vos kelioms dienoms. Jie spėjo pasigrožėti Lietuvos apylinkėmis, aplankė Modestos gimtąjį Panevėžį, kur Johnas pagaliau paspaudė ranką savo moters tėvui.
Pirmoji Modestos santuoka su buvusiu dviratininku Corrado Salemi nebuvo sėkminga. Pasakiškos vestuvės Monake, deja, laimės neatnešė. Moteris iki šiol kovoja, kad kartu su savimi iš šalies galėtų išsivežti šešiametį sūnų Leonardą ir visiems laikams ištrūkti iš buvusio vyro gniaužtų.
„Mano patirtis sunki ir dažnai labai liūdna“, – pokalbį pradėjo Modesta, kai drauge su ja ir Johnu susėdome saulėtoje „Esperanza Resort“ viešbučio terasoje ant vandens. J.Caudwellas lietuviškai jau geba pasakyti keletą žodžių, tačiau vienintelis Modestos prašymas buvo bendrauti anglų kalba. „Nenoriu, kad jis jaustųsi nejaukiai nesuprasdamas, apie ką šnekame“, – švelniai šyptelėjo ji.
Rodos, dabar Modestos kelias galėtų būti klotas ne tik rožių žiedlapiais, bet ir bent jau deimantais. Juk mylimojo turtas vertinamas daugiau nei 2,2 milijardo eurų! Tačiau moteris labiausiai vertina pamažu atrandamą ramybę, laisvę išlikti savimi ir galimybę tobulėti.
„Visiška ramybė – kas tai? Šeimos sukūrimas. Todėl visiškos ramybės kol kas nėra. (Šypteli.) Mes vienas kitam esame labai atsidavę, bet kol kas gyvename atskirai. Aš – Prancūzijoje, nes vis dar nesibaigia mano pirmosios santuokos problemos, jis – Didžiojoje Britanijoje. Mano sūnus turi būti Prancūzijoje ir aš jokiais būdais negaliu palikti savo vaiko. Tos visiškos ramybės laukiu labai kantriai. Esu nustebinta ir jo kantrumo, nes, manau, sunku rasti vyrą, kuris lauktų moters, kol pirmuosiuose santykiuose bus padėtas galutinis taškas. Jis mane labai palaiko“, – atvirai kalbėjo Modesta.
Pridūrusi, kad tokia vyro kantrybė leidžia suprasti, kiek daug gyvenime ji jam reiškia, dviratininkė tik šyptelėjo, kad dabar į santykius žvelgia labai atsargiai ir neleidžia sau pamesti galvos.
„Sau esu pasakiusi: negaliu leisti, kad buvęs mano vyras sugadintų man gyvenimą. Negaliu leisti, kad jis manimi manipuliuotų ir mane skaudintų. Be galo džiaugiuosi kiekviena minute, praleista su sūnumi. Gyvenimo pamokos išmokė, kad ateitį turiu planuoti labai atsargiai. Negaliu sau leisti prisisvajoti...
Dabar šalia savęs turiu nuostabų žmogų. Gerai jaučiuosi ir su jo buvusia šeima: puikiai sutariame su pirmąja ir antrąja jo buvusiomis žmonomis, žaidžiame su vaikais. Jie beprotiškai myli mano Leonardą! Žinoma, mes labai norime gyventi kartu. Ir, tikiuosi, jau rugsėjį galėsime įsikurti“, – artimiausiais planais dalijosi panevėžietė.
Johnas Londone turi jaukų namą, tačiau dabar aktyviai prižiūri ir naujo namo statybas. Jame ne tik įsikurtų naujoji šeima, bet ir būtų rengiami klubo susitikimai. Gyvenamasis namas – tiesiog nepadoraus dydžio: bene 4000 kvadratinių metrų ploto name bus įrengtos ir didžiulės šokių salės, baseinai, SPA. Poros tikslas – kartu po vienu stogu sukviesti svečius, kurie prisideda prie Johno labdaros fondo veiklos.
Jauna moteris suskubo pridurti, kad tai jokiu būdu nėra dar viena tipiška turtuolio ir „barakudos“ istorija. Nors spindinčias Modestos akis dengė saulės akiniai, šypsena išdavė, kad ji nėra ta moteris, kurią lengva pastumti ar šokdinti pagal savo dūdelę.
„Buvimas šalia Johno man yra labai gera mokykla. Visą laiką maniau, kad neturiu talento kalbėti užsienio kalbomis, o šiandien ne idealiai, bet kalbu septyniomis. Visą gyvenimą maniau, kad nesu verslininkė, nes labai sunku kalbėti apie pinigus, tačiau Johno dėka įsisukau į verslo virtuvę. Aš nesu lengvas žmogus, kuris tik viską sugeria į save. Man įdomu diskutuoti, nuolat turiu begalę klausimų. Johnas dažnai kantriai aiškina, kol galiausiai sako: „Viešpatie, na, kaip tu nesupranti paprastos verslo formulės.“ O aš tikrai nesuprantu. (Abu juokiasi.) Tačiau visuomet įsigilinu iki galo, kad neliktų jokių klausimų“, – kalbėjo M.Vžesniauskaitė.
Nors viso pokalbio metu juodu rodė vienas kitam šiltą dėmesį, sunku numalšinti smalsumą, kodėl tokia jauna ir žavinga moteris susižavėjo dvigubai vyresniu vyru. Ji ramiai pasakojo, kad pirmaisiais mėnesiais ir pati nesuprato, kas vyksta, kodėl ilgisi Johno buvimo šalia, tuo labiau kad ir pati suvokė amžiaus skirtumo faktą.
„Negaliu meluoti, pirmi metai buvo labai sunkūs. Aš labai jaudinausi ir svarsčiau, kas man blogai. Gal tuomet vienas kitą labiau palaikėme kaip draugai, tačiau pamažu draugystė išsirutuliojo į romantiškus santykius. Kai pradedi pažinti žmogų, vertinti jo savybes, mąstymą, energiją, norą gyventi... Aš kasdien didžiuojuosi juo. Visą laiką žinojau, kad šalia man reikia vyro, kuriuo galėčiau didžiuotis. Visiškai nejaučiu metų skirtumo. Sakysite, jis jau senas? Mes neseniai dvylika valandų važiavome dviračiais ir galiu pasakyti, kad aš buvau labai pavargusi... O jis ne! Mes esame komanda ir to amžiaus skirtumo tikrai nejaučiame“, – tvirtai kalbėjo moteris.
Dar pokalbio pradžioje Modesta puse lūpų užsiminė, kad davė sau pažadą, jog tėvams į namus nebeparves jokio vyro, jei nesijaus užtikrinta bendra ateitimi. Johno pažinčiai su Lietuvoje gyvenančiais tėvais prireikė ketverių metų. Juk įsimylėjus viskas aplink pasikeičia: tu galvoji kitaip, elgiesi kitaip, rodos, net ir kvėpuoji visiškai skirtingu oru nei iki tol. Ir savo atrastą žmogų nori rodyti visam pasauliui. Tai išgyveno ir Modesta, tik neslėpė, kad tenka pamiršti jausmingumą ir dažniau vadovautis racionaliu protu.
„Atėjo laikas, kai natūraliai ėmiau galvoti, kad norėčiau Johnui parodyti Lietuvą, supažindinti jį su broliais ir tėčiu, nes mamą ir seserį jis jau pažinojo.
Praėjusią vasarą jam užsiminiau, bet Johno darbotvarkė tokia užimta“, – mintį pradėjo Modesta, tačiau netrukus ją per-traukė Johnas.
„Manau, mes apie tai pradėjome galvoti dar anksčiau. Bet prireikė dvejų metų, kad mudu stovėtume čia. Lietuva man labai patiko! Tai nėra šalis, kurią rinkčiausi pats aplankyti, nes laiką mėgstu leisti kalnuose arba jūrose. Tačiau ją įsivaizdavau visiškai kitokią, Lietuva mane labai nuste-bino! O ir merginos čia labai gražios“, – juokavo Johnas.
Kol fotosesijos metu Modesta kantriai vieną po kito persirenginėjo drabužius, su Johnu pasivaikščiojome viešbučio kieme. Skabydamas raudonuosius serbentus jis prasitarė, kad Modesta jo gyvenime užima išskirtinę vietą.
„Ji – labai ypatinga moteris. Jos vertybės yra tvirtos. Negalėčiau būti su mergina, kuri nuolat galvotų tik apie save, išorinį grožį. Neslėpsiu, man, kaip ir visiems vyrams, patinka gražios moterys. Tačiau nenoriu, kad mano moteris turėtų tik tai. Visuomet norėjau tokios, kuri būtų žavinga, tačiau didelės širdies, degtų noru gyventi, kad mus sietų bendri troškimai, veikla. Chemija laikui bėgant praeina, lieka kitos vertybės.
Puikiai pamenu pirmuosius susitiki-mus, kai tik susipažinome. Jau tada supra-tau, kad ji – tvirta moteris. Žinoma, ji – dvi-ratininkė. (Juokiasi.) Gal ne tokia aktyvi, kaip norėčiau.
Juokais ją pavadinu kavos dviratininke. Tai tokie žmonės, kurie išvažiuoja, ta-čiau pusiaukelėje mielai išgertų kavos, pa-sišnekučiuotų. O man patinka tolimi, ištvermės reikalaujantys atstumai“, – kalbėjo britų turtuolis.
Vyro biografijoje – ne tik sąskaitoje slypinčios įspūdingos sumos pinigų, bet ir nenusisekusios santuokos, būrys atžalų. Johnas sako, kad augant vaikams padės tiek, kiek galės, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad savo gerovę jie kursis iš tėvo kišenės.
Tiesa, netikėtai išsprūdus klausimui, kaip pavyktų gyventi, jei staiga visko netektų, britas nesutriko. Johnas sakė, kad ne finansinė stiprybė jį daro laimingą, o jo mėgstama veikla. Tačiau pridūrė, kad be finansinio pagrindo, matyt, ir mėgstamos veiklos negalėtų sau leisti.
Pats Johnas gimė ne itin pasiturinčioje šeimoje, todėl ieškodamas galimybių, kaip prisidėti prie šeimos išlaikymo, ėmėsi vis naujos veiklos. Prisimindamas, kad nesėkmės dar labiau veda į priekį, J.Caudwellas pridūrė, kad kiekvienam rezultatui pasiekti reikia sunkaus darbo, o ne sėdėti ir laukti, kol viską už tave padarys kiti.
J.Caudwello labdaros fondas vaikams gyvuoja jau 18 metų. Per tą laiką vyras pa-aukojo ne tik begalę savo pinigų, bet ir laiko. Negana to, dar 2013-aisiais jis pasirašė sutartį, kurioje teigiama, kad pusę savo turto net ir po mirties jis paskirs labdarai.
„Man be galo patinka visa mano veikla. Verslo susitikimai ir įtempta dienotvarkė atima daug laiko, tačiau tai neatsiejama mano gyvenimo dalis.
Vis dėlto mano gyvenimo variklis – labda-ros fondas. Nenorėčiau, kad man kada nors tektų rinktis ką nors viena, bet jei tektų, atsisakyčiau verslo ir pasirinkčiau tik fondo veiklą.
Jungtinė Karalystė labai didelė ir joje gyvena daug sergančių vaikų. Mūsų galimybės nėra tokios plačios, kad galėtume jiems visiems padėti. Tačiau mano tikslas visuomet buvo tai, kad kiekvienas sukauptas centas patektų ten, kur ir turi patekti, o ne kam nors į kišenę“, – tvirtai kalbėjo Johnas.
Kalbėdami apie santykius ir Johno veiklą gerokai viršijome pokalbiui planuotą laiką.
Dangus pamažu niaukėsi, pora jau turėjo skubėti sutartų pietų ir į pasivažinėjimą dviračiais, tačiau liko dar viena sutarta ir neužfiksuota akimirka valtyje. Ir štai tada Johnas ir Modesta įrodė, kad jokie pinigai neatstos paprasto nuoširdumo.
Lipdami į valtį juodu nusimetė batus, džiaugėsi saulės įšildytu vandeniu, nesijaudino, kad vėjas ar netyčia užtiškęs vanduo gali sugadinti Modestos šukuoseną ar sušlapinti abiejų drabužius. Jie tiesiog mėgavosi drauge leidžiamu laiku. Ir ta akimirka išsklaidė bet kokias abejones apie meilę iš išskaičiavimo.
Savo santykius jie įkainojo kur kas vertingesne valiuta – pasitikėjimu, pagarba ir gebėjimu džiaugtis mažais dalykais.
Kas žinoma apie Johną Caudwellą
* Brito turtas vertinamas 2,6 milijardo JAV dolerių, arba 2,2 milijardo eurų. „Forbes“ milijardierių sąraše jis yra 924-oje vietoje.
* Kai apie Johną kalbama jo gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, sakoma, kad tai žmogus, kuris į šalį pirmasis atgabeno mobilųjį telefoną. 1987 m. jis kartu su broliu pradėjo pardavinėti mobiliuosius telefonus. 2006 m. J.Caudwellas įkūrė mobiliųjų telefonų prekybos įmonę „Phones 4u“.
* Verslininkas yra įkūręs dvi labdaros organizacijas. Viena iš jų padeda neįgaliems vaikams Jungtinėje Karalystėje, kurie serga įvairiausiomis sunkiomis ligomis ir jų artimieji tam neturi galimybių ar lėšų. Per 20 veiklos metų organizacija padėjo daugiau nei 30 tūkstančių vaikų visoje Jungtinėje Karalystėje, o pagalbai skirta daugiau kaip 40 milijonų svarų (beveik 45 milijonai eurų).
* Kita jo įkurta labdaros organizacija užsiima pagalba žmonėms, kurie serga Laimo liga. Ji įkurta tuomet, kai 11 jo šeimos narių, tarp jų ir jis pats, sužinojo, kad serga Laimo liga. Organizacijos tikslas – skatinti tyrimus ir ieškoti geriausių Laimo ligos gydymo būdų.
* Labdaringa veikla turtuoliui iš Didžiosios Britanijos daug svarbesnė už verslą. Vyras yra davęs Aukojimo pažadą: įsipareigojęs per visą gyvenimą ir po mirties atiduoti pusę savo turto labdaringiems tikslams. Aukojimo pažadą yra davę tokie žmonės kaip Billas Gatesas ir Warrenas Buffettas.
