Kai į Malagą keliavau pabendrauti su šiuo metu rodomo kanalo „National Geographic“ serialo „Genijus. Picasso“ aktoriais, jų sąraše paminėta P.Delevingne pavardė kiek nustebino.
1,3 milijono sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ turinti britų gražuolė iki šiol buvo žinoma kaip garsaus dizainerio Matthew Williamsono mūza, pozavusi „Burberry“, „Chanel“ ir „Louis Vuitton“ kolekcijų reklamai, vaikščiojusi svarbiausių pasaulio mados renginių podiumais ir puošusi „Vogue“, „Elle“ bei kitų garsių žurnalų viršelius.
Iš aristokratų šeimos kilusi moteris, kurios jaunesnė sesuo – supermodelis Cara Delevingne, karjerą mados pasaulyje pradėjo 22-ejų, kai ją pastebėjo modelių agentūros „Storm“ įkūrėja Sarah Doukas.
Poppy greitai tapo garsenybe, be kurios nuotraukų pastarąjį dešimtmetį retai apsieina britų žurnalų spausdinamos vakarėlių kronikos, tačiau pati į šią savo karjeros dalį žvelgia skeptiškai.
Už buvusio modelio Jameso Cooko prieš ketverius metus ištekėjusi moteris nori keisti savo įvaizdį – pavyzdžiui, Malagoje griežtai atsisakė duoti interviu britų dienraščiui „The Sun“, suprasdama, kad jį labiau domina ne jos karjera, o asmeninis gyvenimas.
Šiandien jos troškimas – padaryti karjerą kine. Ji jau gavo epizodinius vaidmenis poroje britų kino filmų, tačiau kol kas rimčiausias iššūkis – serialas „Genijus. Picasso“.
Antrajame serialo, pasakojančio apie garsias istorines asmenybes, sezone, kurio pagrindinis veikėjas – ispanų menininkas Pablo Picasso, Poppy vaidina vieną svarbiausių jo gyvenimo moterų.
Prancūzė Marie Therese Walter nuo 1927 iki 1935 metų buvo P.Picasso (jį seriale vaidina ispanų kino žvaigždė Antonio Banderasas) meilužė ir mūza.
Su ja dailininkas susipažino, kai merginai tebuvo septyniolika, ir meilės ryšį užmezgė dar neišsiskyręs su savo pirmąja žmona rusų balerina Olga Chochlova.
Pablo ir Marie Therese susilaukė dukters Mayos, kuriai dabar 82-eji.
Dailininkui susižavėjus prancūzų fotografe Dora Maar, poros meilės istorija baigėsi, tačiau P.Picasso iki mirties finansiškai rėmė Marie Therese ir savo dukrą, nuolat rašydavo jai laiškus.
1973-iaisiais P.Picasso mirus, po ketverių metų Marie Therese nusižudė – kaip rašoma knygose apie ją, tiesiog nebematė prasmės toliau gyventi.
Ne pats lengviausias personažas pradedančiai aktorei, tačiau P.Delevingne vaidmuo jau sulaukė gerų kritikų įvertinimų.
Susitikus su ja prabangiame Malagos viešbutyje Poppy pasirodė kitokia, nei esame įpratę matyti nuotraukose. Beveik be makiažo į pokalbį atėjusi moteris atrodo gerokai jaunesnė, panaši į paauglę, jos žvilgsnyje žaidžia velniukai. Tačiau apie savo naujausią darbą ji kalba labai rimtai – „Stiliui“ P.Delevingne papasakojo apie smagiausias filmavimo akimirkas ir didelį norą palikti savo praeitį už nugaros.
– Esate sakiusi, kad svajojate apie filmą, kuriame jūsų herojė nemirtų per pirmas dešimt minučių. Pagaliau svajonė išsipildė?
– Būtent, pagaliau! (Juokiasi.) Buvo smagu turėti kiek svarbesnį ir ryškesnį vaidmenį, nei man yra tekę iki šiol. Be to, man patiko šis jaudinantis iššūkis – vaidinti žmogų, kuris iš tiesų buvo.
– Padarėte puikią modelio karjerą, dabar bandote jėgas aktorystėje. Kurioje savo karjeros stadijoje, jūsų pačios nuomone, dabar esate?
– Kai jau gavau vaidmenį, kuriame nemirštu per dešimt minučių, esu labai susižavėjusi aktoryste. Norėčiau į tai pasinerti visa galva ir toliau mokytis.
Tai tokia įdomi patirtis, ypač šiame seriale, kuriame dirbau su tokiais nuostabiais aktoriais. Siurbiau visus įspūdžius ir jų energiją kaip kempinė.
Ketinu toliau nuolat vaikščioti į aktorių atrankas bandydama gauti daugiau vaidmenų. Taip, šis darbas man – gana naujas. Ir labai įdomu, kai tai nutinka sulaukus trisdešimties. Jautiesi kaip pirmą dieną mokykloje. Tai ir jaudina, ir gąsdina, kartais pasijuntu labai maža ir nieko neišmananti.
– Tačiau jūs tikrai galėtumėte ir toliau dirbti modeliu.
– Ne, tikrai ne. Su tuo jau baigta. Nebenoriu.
– Kodėl? Ar, kaip ir jūsų sesuo Cara, šiek tiek nusivylėte mados ir modelių pasauliu?
– Iš tiesų – ne. Jei atvirai, nuo paauglystės norėjau tapti aktore. Tačiau tada pradėjau dirbti modeliu, įsisukau į šį darbą. Maniau, kad šias dvi veiklas galima nesunkiai suderinti.
Pasirodo, labai klydau. Jei esi populiarus modelis, labai sunku prasimušti į kino pasaulį. Tiesiog režisieriai rimtai į tave nežiūri, sunku įrodyti savo sugebėjimus.
Visą laiką slapčia maniau, kad nesu la-bai laiminga dirbdama modeliu. Vis galvojau, kad vieną dieną žengsiu ant podiumo, suklupsiu ir nudribsiu. (Juokiasi.) Sakau nuoširdžiai – nesijaučiau esanti savo vietoje.
Dabar, kai pradėjau vaidinti, pagaliau pajutau, kad darau tai, ko norėjau. Nors, gaila, pradėjau gana vėlai. Bet gal dar ne per vėlai. Tai labai jaudinantis naujas puslapis mano gyvenime, o modelio karjera atrodo kaip jau išblėsęs prisiminimas.
– Britų spaudoje jūs vis dar dažnai vadinama „socialite“ – maždaug, moterimi, kuri dažnai lankosi prestižiniuose vakarėliuose. Kaip jus nuteikia toks apibūdinimas?
– Tai labai erzina. Aš net nežinau, ką reiškia „socialite“. Niekas man to nesugeba paaiškinti.
Be to, manau, kad tai sumenkina viską, ką gyvenime esu nuveikusi. Laukiu nesulaukiu dienos, kai būsiu vadinama aktore.
– Šiame seriale vaidinate su A.Banderasu. Ar jums anksčiau yra tekę bendrauti?
– Ne, niekada. Prieš susitikdama galvojau – o Dieve, jis juk superžvaigždė, jis vaidino Zoro, juk jis bus pasipūtęs.
Bet dirbti su juo buvo nuostabu. Jis – vienas dosniausių, supratingiausių, linksmiausių žmonių, kokius man yra tekę sutikti. Dėl nieko nesinervina, šalia jo visi jaučiasi atsipalaidavę. Bet net kai jo nefilmuoja kameros, jis įsijautęs į vaidmenį, taip padeda įtaigiau vaidinti ir kitiems.
Jis dėmesingas, nuolat klausinėjantis, norintis viską žinoti. Šiltas, filmavimo aikštelėje nuolat šoka ir dainuoja ispaniškai. Net antrą valandą nakties – iš kur jis turi tiek energijos, neįsivaizduoju.
Net negaliu papasakoti, kiek daug juokėmės. Jis vis grasino, kad per serialo premjerą turėsiu su juo pašokti pasadoblį. Kažkaip pavyko išsisukti.
Ar jis man davė patarimų? Oi, ne. Susidarė įspūdis, jog jis nenorėjo, kad šalia jo aktorės jaustųsi kaip mokinukės.
Pasibaigus filmavimui kiekvienai seriale dirbusiai aktorei jis padovanojo po gražų kaklo pakabutį. Tik pagalvokite, kaip tai miela.
– Ką bendra turi jis ir P.Picasso?
– Aistrą savo darbui. Be to, abu jie – vyrai, po kurių kojomis krinta moterys. (Juokiasi.)
– Kaip jautėtės priėmusi iššūkį vaidinti šiame projekte?
– Tai mano pirmasis vaidmuo seriale. Viskas man buvo labai nauja ir neįprasta. Su kitais aktoriais dažniau kalbėdavomės apie savo personažų asmeninius bruožus.
Bet papasakosiu jums neįtikėtiną istoriją. Po pirmosios filmavimo dienos Paryžiuje žingsniavau į savo viešbutį ir visiškai netyčia pamačiau, kad Gagosiano galerijoje tą dieną atidaryta paroda apie Marie Therese. Visiška beprotybė. Juk prieš pusvalandį vaidinau ją aikštelėje.
– Viena ryškiausių serialo scenų – kai jūs mušatės su aktore Samantha Colley, vaidinančia jūsų konkurentę D.Maar. Ta scena – tokia, kokią sunku pamiršti. Ji atrodo net pernelyg tikroviška.
– Taip ir yra, bet mums buvo linksma. Turėjome kaskadininkes, kurios buvo pasiruošusios suvaidinti vietoj mūsų, bet nusprendėme muštis iš tiesų.
Tai buvo nuostabu. Aš labai jaudinausi, o Samantha sakė – pavarom tikroviškai. Sakiau – na, gerai. Nors jos entuziazmas mane kiek gąsdino – juk mes susipažinome tik pora dienų prieš tai. (Kvatojasi.)
Ji mane bandė prispausti prie grindų, aš ją nubloškiau į šalį, puoliau atsiprašinėti, maniau, kad užgavau. Kai pradėjome daužyti viena kitai galvą, režisierius pradėjo šaukti: „Užteks, užteks, čia tik filmas.“
Toje scenoje buvo daug improvizacijos. Aš rėkiau, kad Samantha – neūžauga, ji – kad aš išstypėlė, ir taip toliau. Juokinga iki ašarų, bet aplink visi net išsigando – pamanė, kad iš tiesų viena kitą užmušime.
– Ar tikrovėje muštumėtės su kita moterimi dėl vyro?
– Oi, ne. Bet mano herojė Marie Therese tokia buvo, ji buvo užsispyrusi, sakė: „Picasso – mano, palikite jį ramybėje.“ Jei aš atsidurčiau situacijoje, kurioje mano mylimas vyras turi kitą moterį, tiesiog liepčiau jam nešdintis.
– Kaip ruošėtės šiam vaidmeniui?
– Perskaičiau apie Marie Therese viską, ką tik radau. Be to, vienas mano mėgstamiausių P.Picasso darbų – paveikslas, kuriame pavaizduota ji. Mokiausi prancūziško akcento. Klausiausi prancūziškos muzikos – ypač albumo, įrašyto dainininkės Marthos Wainwright.
Jei atvirai, prieš sulaukdama šio pasiū-lymo apie P.Picasso gyvenimą žinojau labai nedaug. Truputį mokiausi apie jį mokykloje, paveikslai, kuriuose jis pavaizdavo Marie Therese, man jau tada labai patiko, nes jie – šilti ir optimistiški. Vieną jų ne vienus metus buvau pasirinkusi kaip savo mobiliojo telefono užsklandą. Bet tai buvo ir viskas. Apie jo asmeninį gyvenimą nežinojau beveik nieko.
– Ar vaidinti vieną svarbiausių P.Picasso gyvenimo moterų – didelė atsakomybė?
– Taip, juolab kad jo ir Marie Therese dukra Maya vis dar gyva, kaip ir anūkas Olivier, kuris net atvyko į serialo premjerą. Tai išties sukuria spaudimą – stengiausi kuo geriau perteikti esmę moters, kurią jie taip gerai pažinojo.
Nesu susitikusi su Maya, ji jau sena, sveikata jai neleidžia toli keliauti iš Paryžiaus. A.Banderasas su ja susipažino. Sakė, kad šauni moteris.
– P.Picasso sakė, kad yra tik du moterų tipai – dievaitės ir durų kilimėliai, į kuriuos valomasi kojas. Ką jūs apie tai manote?
– Nemanau, kad jis norėjo pažeminti moteris. Reikia prisiminti, kad jis gyveno kitokiu laiku, esant kitokioms elgesio normoms.
Marie Therese buvo bene nuolaidžiausia moteris P.Picasso gyvenime. Ji buvo besąlygiškai atsidavusi jam – iki pat jo mirties. Ji buvo miela ir užjaučianti. Manau, kad ji daug reiškė P.Picasso, net ir tada, kai jie nebebuvo kartu. Kai jis mirė, ji nebenorėjo daugiau gyventi. Iš esmės galima sakyti, kad jis visiškai pasiglemžė jos gyvenimą. Genijų santykiai su kitais žmonėmis dažniausiai yra sudėtingi. Jie nesielgia labai maloniai – su moterimis ar vyrais. Turbūt tai – neatsiejama genialumo dalis.
– Ar jums pačiai būtų priimtini tokie santykiai su vyru?
– Turbūt ne. Bet visos istorijos yra skirtingos. Kartais santykiai su draugais būna labai sudėtingi. Vėlgi – reikia suvokti, kad laikas, aplinka, kurioje gyveno Marie Therese, buvo kitokia nei dabar.
– Jo asmeninis gyvenimas buvo labai dramatiškas ir netvarkingas. Ar jums, kaip aktorei, sumaištis irgi suteikia įkvėpimą?
– Visiškai taip. Iš netvarkos kasdienybėje gali atsirasti gražių dalykų.
– Ar šiais laikais pasaulyje yra genijų? Ir ar trečiojo serialo sezono pa-grindinė veikėja galėtų būti moteris?
– Genijais mes dažniausiai vadiname mokslininkus ar menininkus, bet jų yra kiekvienoje srityje. Dažnai jie ir lieka niekam nežinomi. Pavyzdžiui, aš esu įsitikinusi, kad ir dabar yra genialių muzikantų, bet genialus gali būti ir vaikų darželio auklėtojas.
O kitas serialo sezonas tikrai bus apie moterį, tik dar negaliu atskleisti, apie kurią. Bet jei man reikėtų rinktis, aš, pavyzdžiui, genialia pavadinčiau amerikiečių rašytoją Sylvią Plath.
