Kokia buvo ši moteris, su kurios vardu ketvirtį amžiaus buvo siejami Rusijos imperatoriaus rūmai, jau nekalbant apie rusų baletą?
M.Kšesinskaja gimė baleto šokėjų šeimoje. Jos tėvas, pasikviestas iš Lenkijos kaip žymus mazurkos atlikėjas, Rusijoje vedė turtingą našlę kordebaleto artistę, penkių vaikų motiną.
Santuokoje su ja Feliksas Kšesinskis susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus.
Visi trys tapo baleto artistais, bet didžiausia sėkmė lydėjo jo numylėtinę Matildą.
1890-ųjų kovą imperatoriškosios teatro mokyklos išleistuvių vakaro koncerto metu pagal tradiciją buvo visa Rusijos imperatoriškoji šeima. Miniatiūrinė, vos 153 cm ūgio, gyvenimu trykštanti Matilda išgėrė dėl drąsos vyno, atsinešto iš namų. Jos pasirodymas visus sužavėjo.
Kartu su kitomis auklėtinėmis Matilda buvo supažindinta su Rusijos imperatoriumi Aleksandru III. Įdėmiai pažvelgęs į liaunutę M.Kšesinskają jis ištarė pranašiškus žodžius: „Jums lemta būti rusų baleto puošmena!“ Ir pakvietė prie banketo stalo.
Dėl Matildos buvo pažeista taisyklė: ji neturėjo dalyvauti bankete, nes gyveno namie, su tėvais. Pokylis tradiciškai buvo rengiamas tiems, kurie gyveno pensione ir negalėjo švęsti išleistuvių su tėvais.
Matildos stalo kaimynu tapo sosto įpėdinis Nikolajus. Jis buvo mielas, mėlynakis, malonių manierų.
Matilda pagavo jo susižavėjusį žvilgsnį ir nė kiek nesutrikusi apdovanojo jį daug vilčių teikiančia šypsena.
Rusijos karūnos įpėdinis apibėrė Matildą komplimentais, o ji koketavo su juo kaip su eiliniu mirtinguoju. Nikolajus buvo sužavėtas.
Jam sukako 22-eji, ir jis nebuvo turėjęs moters, nes puoselėjo tyrus jausmus Vokietijos princesei Alix, su kuria susipažino ankstyvoje vaikystėje.
Ji nepatiko Nikolajaus tėvui imperatoriui, jis buvo prieš santuoką su ja. Ir dėl to Aleksandras III palankiai žvelgė į flirtuojančią porą.
Jis tikėjosi, kad jaunutė balerina padės Nikolajui pamiršti princesę Alix.
Dėl kaimynystės su sosto įpėdiniu kuklesnė mergina būtų sutrikusi, bet tik ne Matilda. Ji nusprendė, kad visi vaikinai vienodi. Ir neapsiriko.
Kiekvieną vasarą Krasnoje Selo prie Sankt Peterburgo vyko karinės pratybos. Kad gvardijos karininkai nenuobodžiautų, vietos teatre buvo rengiami koncertai, į kuriuos paprastai atvykdavo imperatoriškoji šeima.
Dalyvauti koncerte buvo laikoma didžiule garbe, kurios jaunoji Matilda nusipelnė tuoj po teatro mokyklos baigimo.
Šokdama ji visą laiką žvilgčiojo į ložę, kur sėdėjo Nikolajus. Ir jis be perstojo žiūrėjo į Matildą pro žiūronus.
Vakare ji savo dienoraštyje parašė:
„Pirmasis spektaklis man buvo sėkmingas: turėjau pasisekimą ir mačiau Įpėdinį. Bet to tik pirmam kartui pakanka. Paskui, gerai save žinau, šito man bus mažai, užsinorėsiu daugiau. Toks jau mano charakteris. Bijau savęs.“
Rusijos karūnos įpėdinis nepraleisdavo nė vieno baleto spektaklio, kur šoko M.Kšesinskaja. Keletą kartų jie kalbėjosi užkulisiuose, bet ji elgėsi labai santūriai. Paskui stovėjo už lango užuolaidos, kad jis nematytų, ir žiūrėjo, kaip jis išvyksta iš teatro.
Ir verkė – iš susižavėjimo, liūdesio, įsimylėjimo ir dėl to, kad jis nepasiekiamas. Verkė taip, kaip gali verkti tik 17-metės.
Netrukus dėl valstybinių reikalų Nikolajus pusę metų keliavo po pasaulį.
Po to išvažiavo į Daniją, kur vyko derybos dėl jo santuokos, turėjusios reikšmės visai Europai. Ir susitiko jie tik po metų.
M.Kšesinskaja žinojo apie Nikolajų ir Alix, jai beprotiškai pavydėjo ir norėjo iš jo gauti tikrą jo meilės patvirtinimą.
Savo draugo husaro Volkovo vardu Rusijos sosto įpėdinis išsinuomojo namą, kur galėjo slapta susitikinėti su Matilda.
Tiesa, Nikolajaus paslaptis kai kam buvo žinoma: kartą vidury nakties į įsimylėjėlių meilės lizdelį įgriuvo Sankt Peterburgo miesto galva. Jis pažadinęs sosto įpėdinį pranešė, kad imperatoriui Aleksandrui III skubiai reikia pasimatyti su sūnumi.
Matilda spindėjo iš laimės: sosto įpėdinis Nikolajus supažindino su savo draugais. Artimiausias buvo didysis kunigaikštis Sergejus Romanovas, kuris iškart susižavėjo balerina.
Beje, jis buvo simpatiškas ir Matildai. O ji mėgavosi sosto įpėdinio, kuris leido jį vadinti Niki, meile ir jo bičiulių žavėjimusi.
Kodėl Rusijos karūnos įpėdinį taip traukė balerina?
Depresyvus, rimtas, teisingas, atsakomybės naštos už valstybę slegiamas Nikolajus vertino lengvą Matildos charakterį. Ji niekuomet nesiskundė galvos skausmu, nebuvo liūdna, nusiminusi ar niurzglė. Galėjo pykti, bet nemokėjo verkšlenti. Ji tryško tokia stipria gyvybingumo jėga, kokios kaip tik trūko Nikolajui.
„Niki man atvežė segę, bet aš nepaėmiau. Iš jo nieko nenoriu, tik kad mane mylėtų. Noriu išsaugoti jam tyrą, šventą jausmą, jo nesuteršdama jokia materialine nauda“, – rašė M.Kšesinskaja savo dienoraštyje.
Paskutinį kartą su Nikolajumi balerina susitiko po jo sužadėtuvių, kelyje tarp Sankt Peterburgo ir Krasnoje Selo. Nikolajus atjojo ant žirgo, ji atvažiavo ekipažu.
Jis pažadėjo visam laikui savo globą. Faktiškai padarė ją viso rusų baleto vadove. Įvykdė visus savo pažadus: apie Matildą papasakojo savo žmonai Alix, ir ši jam kilniaširdiškai atleido.
Matilda ilgai žiūrėjo įkandin Nikolajaus. Jis visada jai sakė: kai tik jam leis vesti Alix, jų ryšys nutrūks.
Balerina linkčiojo galva, bet netikėjo. Pasirodė, kad visa tai tiesa.
Ji neverkė – jai buvo pernelyg skaudu.
Rusijos imperatoriumi Nikolajus II buvo karūnuotas 1896 metų gegužę. Ir ta proga baleto spektaklyje, nepaisant visų padorumo taisyklių ir prieš jo našlės motinos valią, pagrindinę partiją atliko „įžūlioji“ Matilda. Ji šoko stebint jaunajai Nikolajaus II žmonai Alix.
Didysis kunigaikštis S.Romanovas primabalerinos grimo kambarį užvertė gėlėmis.
Ir visas baleto – ir ne tik – pasaulis suprato: po Nikolajaus santuokos M.Kšesinskajos valdžios tik padaugėjo.
Daugelis vyrų mielai būtų pratęsę romaną su meiluže ir po santuokos. Bet balerina pamilo būtent tą, kuris negalėjo taip pasielgti.
Sankt Peterburgo Marijos teatro scenoje lenkų kilmės gražuolė Matilda karaliavo 27 metus.
Primadoną liūdino kolegų priešiškumas. M.Kšesinskaja mėgino pelnyti kolegių balerinų palankumą brangiomis dovanomis ir gėlėmis. Visa tai buvo priimama, bet simpatijos, meilės Matildai taip ir neatsirado.
Balerina pagimdė sūnų Vladimirą. Nesvarbu, kieno jis, bet kunigaikštis S.Romanovas, žinodamas, kad nėra balerinos sūnaus tėvas, jį pripažino ir davė savo tėvavardį.
Kunigaikštis Andrejus padovanojo jai vilą Prancūzijoje, o Sergejus 1907-aisiais pastatė rūmus, kurių visa vidaus apdaila atkeliavo iš Paryžiaus.
Matilda mylėjo abu. Bet moters širdis – ne akmeninė. 44-erių M.Kšesinskaja susižavėjo 21 metais už ją jaunesniu šokėju. Abu kunigaikščiai pasipiktino.
Jaunesnis – A.Romanovas iškvietė šokėją į dvikovą. Kulka kliudė vaikino nosį. Šokėjas tik po kelių jam atliktų operacijų grįžo į sceną.
M.Kšesinskaja buvo patenkinta: ją myli!
Didysis kunigaikštis S.Romanovas žuvo 1918-aisiais Alapajevske. Jį kartu su kitais Romanovų šeimos nariais gyvą įmetė į anglių šachtą.
Kai į miestą įžengę baltagvardiečiai ištraukė kunigaikščio kūną palaidoti, jo rankoje rado auksinį medalioną su M.Kšesinskajos portretu. Tais pačiais metais buvo sušaudytas Nikolajus II ir visa jo šeima.
M.Kšesinskaja su sūnumi Vladimiru ir kunigaikščiu A.Romanovu ilgai klajojo po Rusijos pietus. Balerina neteko visų savo santaupų.
Ir tik 1920-aisiais jie pabėgo į Konstantinopolį, o iš ten nusigavo į Prancūziją.
Po metų M.Kšesinskaja tapo didžiojo kunigaikščio A.Romanovo žmona. Jis įsisūnijo jos sūnų Vladimirą ir šis tuomet gavo kitą tėvavardį.
1929 m. Paryžiuje ji atidarė savo baleto studiją. Per pamokas M.Kšesinskaja elgėsi labai taktiškai – bendraudama su mokiniais niekuomet nepakeldavo balso.
Būdama 64 metų paskutinį kartą šoko per labdaros renginį Londono „Covent Garden“ scenoje. Ją kvietė į sceną papildomai 18 kartų – tai santūriai anglų publikai nebūdinga. Visa scena ir perėjimai buvo tiesiog užversti gėlėmis.
Žymioji rusų balerina mirė 1971 metų gruodžio 5-ąją, likus keliems mėnesiams iki 100 metų.
Žymiosios balerinos sūnus Vladimiras nesukūrė šeimos, nesusilaukė vaikų. Anapilin iškeliavo 71-erių, praėjus trejiems metams po motinos mirties.
Visi trys palaidoti garsiosiose rusų emigrantų Paryžiaus kapinėse Sent Ženevjev de Bua.
Parengė ONA KACĖNAITĖ
