Eleonora ir jos gyvenimo partneris atlikėjas E.Dragūnas daugumai gerbėjų visuomet atrodė skirtingi. Ar Eleonora ir Egidijus tikrai vienas kitam tinka kaip dvi to paties obuolio puselės? Tokius klausimus, matydami šios poros išsiskyrimus ir susitaikymus, vestuvių planavimą, fotografijas iš egzotiškų kraštų, daug kartų uždavinėjo ir poros gerbėjai.
Prieš pustrečių metų tokį klausimą pateikiau garsiam Taline gyvenančiam fenotipologui Markui Lučinui, tyrinėjančiam porų suderinamumo aspektus. Pažvelgęs į žmogaus veidą estas geba nusakyti jo charakterį, talentus, slapčiausias silpnybes, kompleksus, ligas.
„Jie labai skirtingi. Eleonoros širdies draugas – ne brokas, bet ir ne aukšta klasė. Manau, kad būtų racionaliau jai rinktis šiek tiek vyresnį, stipresnį ir daug kilmingesnį partnerį. Ši mergina už savo partnerį yra kilmingesnė ir padoresnė“, – kalbėjo M.Lučinas.
Į šiuos žodžius būtų galima pažvelgti su ironiška šypsena arba nereaguoti. Tačiau pavasarį E.Dragūnas, patvirtinęs žinią apie išsiskyrimą su Eleonora, užsiminė apie nesutapusius jo ir ilgametės gyvenimo partnerės charakterius. Taip pat vyras pasakė: „Kai pagalvoju, gal mes niekada ir nebuvome kartu.“
– Sukūrėte naujos dainos „I Follow You“ muzikinį klipą, kurį drąsiai įvardijote kaip vieną prabangiausių Lietuvos muzikos istorijoje. Kuo pasireiškia ta prabanga?
– Vietose, kurios geriausiai atspindi, kas yra prancūziška prabanga. Pavyzdžiui, dalis vaizdų užfiksuota Kanuose stūksančioje nuostabaus grožio viloje „Saint George“. Čia dažnai apsistoja atlikėja Madonna. Į tą vilą gali patekti tik išskirtinė publika. O ir gamtovaizdis su krištolinio skaidrumo jūra, kalnais gniaužia kvapą.
Be to, klipe matomas prabangus laivas, kokio net išsinuomoti neįmanoma. Kai Kanų prieplaukoje išsirinkau gražiausią burlaivį, paklausiau, ar galėčiau jį išsinuomoti, man kategoriškai nukirto: ne.
Kai prisistačiau esanti dainininkė, daviau dainą paklausyti, savininkas, kaip ir daugelis prancūzų, kurie labai palaiko menininkus, sutiko savo laivą paskolinti.
Tačiau mano sėkmingas startas ne tik mano rankose – mano svajonei daug taškų uždirba ir kartu dirbantys žmonės. Dvi dienas filmavimo aikštelėje sukosi „iMovie“ komanda, kurioje buvo netgi kviestinis operatorius iš Rumunijos, dirbęs „Discovery“, „National Geographic“ kanalams. Dabar klipą montuoja net trys žmonės.
Taip pat man svarbūs ir mano pažįstami užsienio prodiuseriai, kuriais labai pasitikiu, – jie yra dirbę su pasaulinio lygio atlikėjais, pavyzdžiui, Rihanna ar „Cold-play“. Vienas konsultuojančių prodiuserių yra britas Denisas Ingoldsby, sukūręs dainą „Eurovizijos“ konkurso laimėtojui rusui Dimai Bilanui, be to, pasaulyje jau parduota daugiau nei 100 milijonų dainų, su kuriomis jis dirbo, įrašų.
– Daug metų buvote grupės SEL pritariančioji vokalistė, nuo šiol sieksite griežti pirmuoju smuiku. Ar negąsdina konkurencija?
– Muzika visada buvo mano pasirinkimas, mano gyvenimas. Jos mokiausi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, vėliau – Klaipėdos universitete, taip pat studijavau Londone, Karališkajame Holloway koledže.
Scenoje esu nuo 15 metų, esu laimėjusi ne vieną vokalistų konkursą, pati kuriu dainoms muziką ir žodžius.
Konkurencija neturi gąsdinti, ji turi skatinti. Tiesa, konkuruosiu ne Lietuvoje. Tai, su kokiais prodiuseriais dėliojuosi kitų metų planus, man atveria visai kitokias galimybes nei kad lietuviška scena, kurios skonį aš jau žinau.
Kita vertus, pabūti šalia SEL buvo gera patirtis ir, svarbiausia, proga būti pastebėtai. Ir ne šiaip kieno nors, o minėto prodiuserio D.Ingoldsby.
– Galima pamanyti, kad esate gimusi po laiminga žvaigžde, atrodytų, kad jums atsiveria visos durys, aplinkiniai geranoriškai tiesia rankas, norai lengvai pildosi. Bet juk kiekvieno žmogaus pečius kartais užgula nesėkmės, problemos, skausmingi išgyvenimai.
– Man beprotiškai buvo sunkūs pastarieji dešimt metų kūrybine prasme – negalėjau reikštis kaip asmenybė, negalėjau įgyvendinti savo projektų, įrašinėti savo dainų.
Būdavo, nori kažkurias duris praverti, o jos neatsidaro. Tačiau niekada nesilioviau tikėti, kad jei ko nors labai nori, laikaisi disciplinos ir daug dirbi, galiausiai atidarai pačias sandariausias duris, nuverti galingas barikadas.
Kai man buvo šešeri, mano tėvai išsiskyrė. Likome su mama, dirbusia pradinių klasių mokytoja, ir vyresniąja seserimi.
Kai man buvo dvylika metų, mamai galvoje aptiko auglį. Gydytojai šaltai pasakė, kad mamai liko gyventi pusę metų. Atrodė, kad mirsiu iš širdgėlos, taip buvo baisu ir skaudu.
Operacijos metu Kauno klinikose ilgam dingo elektra. Dėl įvykusių nesklandumų operacija truko devynias valandas. Jos metu mamai buvo pažeistas trišakis nervas – paralyžiavo pusę veido.
Kai mama grįžo iš ligoninės, jos net mūsų šuo neatpažino. Mama nebegalėjo dirbti, todėl namuose aš viską turėjau daryti pati.
Suprasdama, kad ateitis priklauso tik nuo manęs, mokykloje buvau pirmūnė. Norėjau, kad mama manimi didžiuotųsi. Nesiguodžiau, neprašiau pagalbos, todėl niekas ir neįtarė, kad turiu problemų. Taip, tikro gyvenimo skonį aš labai gerai žinau.
Iki operacijos mama buvo labai graži moteris. Džiaugiuosi, kad pernai ji ryžosi pasidaryti plastinę operaciją. Manau, kad vidinę stiprybę paveldėjau iš jos. Ji – nepalūžtanti kovotoja, domisi netradicine medicina, sportuoja, kuria planus. Kad ir kada paskambinčiau, mama visada geros nuotaikos.
– Sakėte, kad mokėtės labai gerai. Ar neketinote rinktis stabilesnės profesijos?
– Turėjau dvejonių. Man labai gerai sekėsi matematika. Galvojau, kad galėčiau dirbti finansų srityje. Bet vienas geras draugas pasakė: „Žinai, bankininkų ir finansininkų labai daug, o žmonių, kuriems Dievas davė balsą, – vienetai. Todėl tu turi mokytis to, kas tau patinka ir kas yra tavo aistra.“ Niekada nepamiršiu šių žodžių.
– Kokia jūsų, kaip solistės, vizija? Ar klausytojams nepataikaudama pateiksite sau priimtinas dainas, ar derinsitės prie aplinkinių muzikinio skonio?
– Kol kas gyvenu prabangiai. D.Ingoldsby siūlė man gerą agentą, kuris viską tvarkytų, bet pasakiau, kad metus noriu būti laisva, kurti tai, kas man patinka, niekam nepataikauti.
– Šiuo metu jūs laisva ir asmeniniame gyvenime – prieš kelis mėnesius nutrūko jūsų ir E.Dragūno draugystė. Jūs ne kartą skyrėtės ir taikėtės. Surinkus visas publikacijas būtų galima storą knygą apie jūsų santykius išleisti. Ką dabar galėtumėte pasakyti apie dešimtmetį trukusį ryšį?
– Tai buvo labai įdomus laikotarpis, daug ko išmokau. Iš pradžių buvau tik grupės SEL dainininkė. Mylimąja tapau vėliau. Nuo pat pradžių mačiau, kad Egidijus turi nežmonišką potencialą, užsidegimą, charizmą, kad jam ne vieta koncertuoti klubuose. Džiaugiuosi, kad mums būnant kartu pavyko įgyvendinti didžiules vizijas. Aš visada palaikydavau jo idėjas.
– Kaip reaguodavote į Egidijaus išsišokimus, konfliktus su policija, viešai žarstomus keiksmažodžius?
– Kai žmogų myli, priimi jį tokį, koks yra. Jis impulsyvus, karšto būdo. Manau, tam tikra prasme ne mano reikalas, kokie vienu ar kitu atveju būdavo jo veiksmai – jis turėdavo teisę elgtis taip, kaip manė esant teisinga.
Konfliktai su policija dažniausiai įvykdavo, kai jis kur nors labai skubėdavo. Manau, dažnai jį stabdydavo iš principo. Kartais per dieną kokius tris kartus. Man irgi kantrybė trūktų.
– Gal ir namuose Egidijus išliedavo ugningą temperamentą? Pavyzdžiui, daužydamas lėkštes?
– Namuose būdavo tylu ir ramu. Mes abu tai vertinome. Namuose faktiškai niekada nebūdavo svečių, vakarėlių. Retais atvejais galėdavo užsukti artimi, patikimi žmonės. Namai Egidijui yra šventa vieta. Lėkščių niekas nedaužė.
– Ar pasukote skirtingais keliais, nes jūsų santykiai galutinai išsisėmė, o gal išsiskyrimas – tik dar viena pertrauka santykiuose?
– Manau, vienas kitam atidavėme tai, ką galėjome. Galiausiai atėjo laikas abiem eiti į priekį skirtingais keliais ir siekti skirtingų svajonių. Tačiau tikiu, kad atsiminimuose liksime vienas kitam brangūs.
– Ne kartą buvo kalbama ir apie jūsų būsimas vestuves. Paskutinį kartą santuokos data buvo paskirta rugsėjo 15 dieną. Ar nepagalvojate, kad jei būtumėte susituokę, gal jūsų asmeniniai santykiai būtų įgiję ne tik kitą formą, bet ir naują pagreitį?
– Buvo laikas, kai apie tai dar galvojau, bet dabar turiu naują tikslą – savo muziką, savo veiklą, savo gyvenimą, kokio norėčiau. O gal norėjau visada, tik nedrįsau žengti svarbaus žingsnio.
Yra tam tikros ribos, kurias peržengus nebegali savęs įtikinti, kad čia tas žmogus, kurį kažkada įsimylėjai. Daug esu jam leidusi ir atleidusi, bet netoleruoju ir negaliu susitaikyti su neištikimybe. Tai man buvo per daug didelė išdavystė, todėl kelio atgal nėra.
– Po išsiskyrimo Egidijus greitai viešumoje pasirodė su nauja mergina – manekene Kotryna Kozlovaite. Ar jūsų širdis irgi užimta?
– Jis tuos santykius slėpė nuo manęs. Vos tik sužinojau apie neištikimybę, kilo konfliktas. Situacija leidžia manyti, kad ta mergina galėjo būti mūsų santykiuose antra ar trečia, tačiau man net ir pirmas numeris nereikalingas, jei nesu vienintelė gyvenimo meilė. Žinoma, jo pasipuikavimą, kad jis neva penkerius metus su ja susitikinėja, priėmiau kaip įžeidimą, skaudų įžeidimą, turint omeny, kad Egidijui atidaviau visą širdį, visas mintis, visą protą. Nieko tam žmogui nebuvo gaila, nes jį beprotiškai mylėjau.
– Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ar norėtumėte, kad asmeninis gyvenimas klostytųsi kitaip?
– Ne, aš nieko nenoriu keisti. Kaip minėjau, šie santykiai man davė pačias geriausias gyvenime pamokas tiek asmenine, tiek profesine prasme. Be to, aš nebūčiau tokia tikra dėl to, kokios karjeros noriu ir už kokio vyro iš tiesų norėčiau ištekėti, su kuo sukurti šeimą.
– Laidoje „Kitoks pokalbis“ apie būsimas vestuves Egidijus pasakė: „Buvau Nerijaus Numavičiaus ir Jogailos Morkūno vestuvėse. Ir man tai patiko. Be to, moters psichologija tokia – joms reikia jaustis saugioms.“ Susidarė įspūdis, kad 41 metų vyrui vedybos yra viso labo smagi šventė, kurioje jam patiko dalyvauti ir dėl to jis ryžosi kelti savas vestuves. Ar jūsų netrikdė, kad buvusio partnerio požiūris į šeimą kiek nebrandus? Kita vertus, kaip jūs įsivaizdavote būsimas vestuves?
– Vestuvių puotos idėja man nebuvo priimtina, juk vestuvės – ne tik pokylis. Visada svajojau apie kokią nors intymesnę ceremoniją, nes, kaip įsivaizduočiau, mano ir mano išrinktojo meilės palaiminimas turėtų vykti tarp artimų žmonių.
Bet štai suknelei skirčiau daug dėmesio – ji turėtų būti labai įspūdinga. Jau buvau nusižiūrėjusi Izraelio dizainerės Galios Lahav kūrinį su šleifu. Bet viskas dar prieš akis. (Juokiasi.)
– Ar pagalvojate ir apie būsimus vaikus?
– Su Egidijaus sūnumi turėjau pačią geriausią treniruotę, jei taip galima pasakyti, ką reiškia būti mama, kas tai per atsakomybė. Taigi ilgą laiką negalvojau apie motinystę. Bet kai draugė susilaukė dukrytės, pamaniau, kad norėčiau savo vaikelio. Žinia, kad laukiuosi, man tikrai nebūtų baisi. Vidinė branda leistų viską suderinti.
– Kokį vyrą, atsigręždama į savo išgyvenimus, sukauptą patirtį, norėtumėte ateityje sutikti?
– Negalima pasirinkti, ką mylėti. Aš Egidijaus nepasirinkau. Tiesiog taip atsitiko. Nežinau, ką ateityje man dovanos likimas. Žinoma, norėčiau, kad tas žmogus būtų protingas, elegantiškas, geros širdies, dosnus, būtinai ištikimas.
– Kiek supratau, tai jūs padėjote tašką santykiuose. Išsikraustymas iš buvusio mylimojo namų tikriausiai buvo sudėtingas psichologiškai. Juk staiga pasikeitė ne tik gyvenamoji vieta, bet ir ritualai, dienotvarkė, įpročiai?
– Iš pradžių buvo keista, kad 24 valandos priklauso tik man ir aš nežinau, ką su tuo daryti. Bet po mėnesio pamačiau, kad neturiu nė 15 minučių laiko su drauge išgerti arbatos ar pasikalbėti telefonu. Keliuosi šeštą valandą ryto ir man nuolat trūksta laiko.
Šiuo metu laikinai gyvenu Kanuose. Ten būsiu, kol vyksta kūrybinis procesas, ta vieta mane įkvepia, ten geras klimatas, skanus maistas. Taip pat ten gera vieta praktikuoti meditacijas ir nepamiršti sveikos mitybos. Rudens pabaigoje vėl vyksiu tęsti darbų į Londoną.
– Kas jums padeda atsikratyti ar išvengti stresinių situacijų?
– Stengiuosi sukaupti visas jėgas ir darau viską, kad išeičiau iš nemalonios būsenos. Šiais metais buvau dešimties dienų tylos stovykloje Šveicarijoje. Tyla padėjo išgirsti širdies balsą, troškimus.
Aš jau seniai medituoju, tai yra mano kasdienė praktika. Nereaguoju į negatyvią informaciją, neklausau blogų naujienų. Net televizoriaus nežiūriu.
– Ar esate šeimyniška?
– Man labai patinka tvarkytis, skalbti, gaminti valgį. Mano firminis patiekalas – kepta vištiena su bulvėmis. Ir šaltibarščiai. Egidijus kiekviename restorane sakydavo, kad mano šaltibarščiai jam skanesni nei pas juos.
– Kam jums negaila pinigų?
– Drabužiams neišlaidauju – Londone nepraleidžiu progos garderobo atsinaujinti žinomų dizainerių pavyzdžių išpardavimuose (angl. „sample sales“), kur galima gauti įspūdingų suknelių, galima sakyti, „Zara“ kainomis. Be to, daug drabužių pastaruoju metu esu atsisiuntusi internetu iš Kinijos. Už tikrai juokingai mažas kainas. Taigi aš jau esu atradusi receptus, kaip prabangiai atrodyti aprangai skiriant nedaug pinigų.
Pamenu, per 31-ąjį gimtadienį vilkėjau visai nebrangią internetu atsisiųstą suknelę. Dizaineris Juozas Statkevičius, priėjęs prie manęs, ėmė įrodinėti, kad vilkiu „Chanel“ mados namų suknelę ir kad ji labai brangiai kainuoja.
Bet kam negailiu pinigų – tai prodiuseriams, nes žinau, kad jie labai daug dirba. Sukurti dėmesio vertą dainą nelengva, ir aš tai įvertinu. Lietuvoje gerai kuriančių prodiuserių faktiškai nėra. Mano nuomone, vertingiausi – Mario Basanovas ir Raigardas Tautkus.
– Šiuo metu jums 33 metai. Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą, kai būsite sulaukusi 40-ies?
– Įjungsiu vaizduotę. Mintyse regiu namą Pietų Prancūzijoje, šalia didelį, gražų sodą, porą vaikų ir gerą vyrą. Tačiau svarbiausia – ramybė širdyje.
