Paklausta, ar neturi lietuviškų šaknų, Brigitte prisipažįsta, jog jos tėvas – lietuvis, ir tuoj priduria, kad gal greičiau prūsas, nes kilęs iš tų kraštų, kur dabar Lietuva ribojasi su Kaliningradu.
„O gal jūs galite pasakyti, ką reiškia mano pavardė?“ – savo ruožtu pasmalsauja Brigitte. Susėdusios ant suoliuko abi įsmeigiame akis į mobiliajame telefone atliktos paieškos rezultatus iš „Lietuvių pavardžių žodyno“: Steputis (Stepputtis) kilęs iš vardo Stepas pridėjus priesagą -utis.
Išsikalbame. Vokietijoje gimusi ir užaugusi, o dabar Londone gyvenanti ir dirbanti B.Stepputtis prisipažįsta, kad jos žinios apie šeimos ištakas itin skurdžios. Tėvas Kurtas Stepputtis buvo kalvis ir prieš karą iš Karaliaučiaus krašto pasitraukė į Vokietiją – atsidūrė Štutgarte, ten sutiko Brigi-tte motiną, vokietę, sukūrė šeimą.
Dukrą augino kaip vokietę, o apie savo lietuvišką praeitį daug nekalbėjo. Todėl B.Stepputtis sako nei lietuvių kalbos mokanti, nei informacijos apie galbūt Lietuvoje dar esančius giminaičius turinti, tačiau labai norinti sužinoti ir aplankyti Lietuvą. Galbūt šiemet pavyks tai padaryti. Kodėl iki šiol nepadarė? Moteris tik trūkteli pečiais: „Giminių paieškoms reikia skirti nemažai pastangų ir laiko.
Kol kas tas laikas bėga darant sėkmingą karjerą vienos įtakingiausių ir originaliausių britų dizainerių – V.Westwood – mados kompanijoje, prie kurios suklestėjimo svariai prisidėjo ir B.Stepputtis.
Nuo 1990 m. šalia ekscentriškos menininkės dirbanti B.Stepputtis įkūrė ir vadovauja V.Westwood verslo imperijos padaliniui, atsakingam už garsenybėms kuriamus vakarinius drabužius ir nuotakų sukneles pagal individualius užsakymus. Pastaruoju metu B.Stepputtis rūpinasi ir tokių išskirtinių projektų kaip Vienos filharmonijos orkestrui siuvamų koncertinių kostiumų kūryba. Maža to, ji – tarptautinio Etinės mados forumo direktorė, aktyviai dalyvauja mados kūrėjus vienijančių kelių organizacijų veikloje, yra knygos „Sąžiningi prekės ženklai“ („Brands With Conscience“) bendraautorė.
Be mados, B.Stepputtis domisi naujųjų medijų menais, kuria vaizdo instaliacijas ir dokumentinius filmus, dalyvauja tarptautinėse parodose.
Nuo praktikantės iki darbo su svarbiausiais mados namų „Vivienne Westwood“ klientais – toks B.Stepputtis karjeros šuolis. „Vivienne Westwood“ drabužiams neabejingos karališkosios šeimos atstovės – Kornvalio hercogienė Camilla, Jungtinės Karalystės karalienės anūkė, princų Williamo ir Harry pusseserė Jorko princesė Eugenie, taip pat aktorės Angelina Jolie, Nicole Kidman, Meryl Streep, Jennifer Aniston, Pamela Anderson, modeliai Kate Moss ir Naomi Campbell.
Beje, pastarąją su Vivienne sieja į mados istoriją patekęs skandalingas įvykis. 1993 m. Paryžiuje demonstruodama „Vivienne Westwood“ kolekciją Naomi parkrito ant podiumo ir kurį laiką negalėjo atsistoti.
Manekenei koją pakišo novatoriški dizainerės batai – mėlyni krokodilų odos aukštakulniai su platforma, kurių kulnas siekė 23 centimetrus. Šį vaizdelį vis dar galima pamatyti „YouTube“ kanale.
Bet tai turbūt mažiausias skandalas, kilęs dėl V.Westwood kūrybos ar veiklos. Nusakyti Damos Viv gyvenimą, jos pačios žodžiais tariant, tai tas pat, kas įkišti laivą į butelį.
Jaunystėje Vivienne dirbo mokytoja, o dizainerės karjerą pradėjo sutikusi pankroko grupės „Sex Pistols“ vadybininką Malcolmą McLareną. Kartu jie atidarė pankiškų drabužių parduotuvę, Vivienne pasiūtais drabužiais rengėsi ir „Sex Pistols“ nariai.
Pankų motina iki šiol tituluojama aštuntąją dešimtį įpusėjusi dizainerė šokiruoja ne tik kolekcijomis, bet ir savo elgesiu. Pakviesta į Bakingamo rūmus iš karalienės Elizabeth II rankų atsiimti ordino V.Westwood atėjo be apatinių kelnaičių. Tai paaiškėjo po ceremonijos, kai pozuodama fotografams dizainerė besisukiodama prieš kameras pasikėlė sijoną.
Be apatinių ji pasirodė ir iškilmingoje ceremonijoje, kurioje princas Charlesas suteikė jai damos titulą.
V.Westwood aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, ją galima išvysti su megafonu rankoje įvairiose pilietinėse akcijose dėl žmogaus teisių, klimato kaitos, branduolinio nusiginklavimo ir pan.
– Ką reiškia dirbti tokiai maištingai asmenybei, ir dar taip ilgai – ketvirtį amžiaus?
– Labai didžiuojuosi ir jaučiuosi privilegijuota, kad galiu dirbti su V.Westwood. Tačiau dirbti jai – ne tas pat, kas kitiems dizaineriams, ir būtent dėl jos politinės veiklos. Taip pat dėl to, kad ji labai reikli. Ji pati perėjo visus etapus ir žino, kas kaip turi būti.
Apskritai darbuotis mados pasaulyje nėra lengva, nes nuolat viskas keičiasi, tačiau labai įdomu. Man patinka, kad ji dalyvauja politinėse kampanijose. Stengiuosi ją palaikyti, todėl itin domiuosi tvariąja mada, ilgaamžiškumo strategija kompanijos viduje, mėginu šioje srityje šį tą nuveikti.
Daugybė dalykų mados namų „Vivienne Westwood“ versle daroma paisant gamtos tausojimo principų. Ji daug apie tai nekalba, bet šiuo metu kuriame naują interneto puslapį, ten bus daugiau informacijos. Jos veikla remiasi ne vien naujomis tendencijomis, susijusiomis su atsinaujinančiais ištekliais. Ji vadovaujasi praktiško vartojimo idėja, o tai iš esmės yra tas pat – daiktus naudoti išmintingai ir taupiai.
– Ką taupo viena turtingiausių dizainerių pasaulyje? Kai kurių šaltinių duomenimis, V.Westwood turtas vertinamas 172 mln. eurų.
– Masinės produkcijos gamintojų dėka drabužiai pasidarė tokie pigūs, kad labiau apsimoka nusipirkti naują daiktą nei pataisyti seną. Susidaro didžiulis kiekis išmetamų drabužių. Vivienne yra iš tų žmonių, kuriems tai nepatinka. Jos moto: „Pirk mažiau, pasirink kruopščiai, dėvėk ilgai“.
Vivienne visada gyveno taupiai. Ji priklauso prie tos pokario kartos, kuri augo daug neturėdama.
Tuo metu, kai studijavo, meno specialybių studentai kartais neturėdavo pinigų net maistui. Ji žino daiktų vertę, moka juos tausoti.
Savo kompanijoje mes viską, ką galima, perdirbame, taupome net popierių, spausdiname ant abiejų lapo pusių. Nuo kolekcijos likusios medžiagų atraižos niekada neišmetamos – iš jų taip pat pasiuvami keli modeliai ir parduodami gerokai pigiau. Ir jie labai paklausūs.
V.Westwood yra aplinkos tausojimo aktyvistė, todėl vienu metu darbuotojams net buvo uždraudusi verslo reikalais skristi lėktuvu. Žinoma, dirbant pasaulinėje kompanijoje tai neįmanoma, todėl draudimas buvo atšauktas. Beje, abi su Vivienne į Paryžiaus mados savaitę iš Londono esame keliavusios traukiniu.
– Skandalų šleifas, nuolat lydintis V.Westwood, labiau padeda ar kenkia jos verslui? Daugiau atbaido ar kaip tik priešingai – skatina klientus pirkti jos drabužius?
– Klientai ateina ir išeina, bet Vivienne turi savo sekėjų, kurie ištikimi daugiau kaip 20 metų. Jie ateina pirkti kasmet, žino visą jos praeitį, buvusias kolekcijas ir mėgsta tai, ką ji daro. Jie užaugo kartu ir, žinoma Vivienne, vardas labai padeda. Vardas veikia ir jaunimą, nes jie supranta, kokią žinią ji siunčia būdama politiškai aktyvi. Jiems taip pat patinka ryšys su muzika.
– Kaip V.Westwood reaguoja, jei kolekcija ar kuris nors modelis patiria komercinę nesėkmę?
– Jai nesvarbu, kad kolekcija nesulau-kia sėkmės, svarbu, jog jai pačiai patinka. Kartais ji reikalauja, kad tam tikri modeliai būtinai būtų pristatyti į salonus, nors, kitų manymu, jie nebus paklausūs.
– Kiek V.Westwood paiso savo darbuotojų nuomonės?
– Ji visuomet turėjo tvirtą nuomonę, visada viską spręsdavo pati arba su savo vyru. Prieš atsižvelgdama į kitų nuomonę pirmiausia rimtai viską apsvarsto. Kontroliuoja visus procesus. Visiškai. Tik visai neseniai jos vyras (Andreas Kronthaleris. – Red.), bendradarbiaujantis su ja pastaruosius 27 metus, pamažu ėmė perimti mados namus. Pirmiausia „Gold Label“ ženklą, kuris dabar vadinasi „Andreas Kronthaler for Vivienne Westwood“, bet vis tiek vis dar konsultuojasi su ja, ji visada būna užkulisiuose per jo pristatymus. O kitas kolekcijas ji visiškai kontroliuoja, kasdien dirba su jaunais dizaineriais, įdarbintais mados namuose „Vivienne Westwood“.
– Kaip jūs atsiradote šiuose mados namuose?
– Iš tikrųjų norėjau būti mados žurnalistė. Kad galėčiau studijuoti, įgyčiau patirties, įsidarbinau siuvėja. Vėliau pradėjau studijuoti madą, ėmiau mokytis modeliavimo, drabužių konstravimo, tad gavau visą techninį išsilavinimą. 9-ajame dešimtmetyje Brėmene (Vokietija) su draugais pradėjau verslą, bet mūsų nuomonės dėl kompanijos ateities išsi-skyrė, tad viską mečiau ir nusprendžiau, kad noriu dirbti kuriam nors savo mėgstamam dizaineriui. Pirmiausia nuvykau į Paryžių. Po kiek laiko sulaukiau kvietimo atlikti praktiką pas V.Westwood. Ji – viena mėgstamiausių mano dizainerių. Tuo metu mados namai „Vivienne Westwood“ buvo labai maži – dirbo tik 8 žmonės. Po trijų mėnesių praktikos gavau pasiūlymą dirbti, pirmiausia dėl to, kad turėjau daug gebėjimų – galėjau siūti, modeliuoti, organizuoti verslą. Labai dėl to džiaugiausi. Aš čia jau 26 metus.
– Kodėl norėjote dirbti būtent čia?
– Galbūt dėl mados ir muzikos sintezės, iš kur jos kūryba ir kilo. Taip pat dėl jos angliško ekscentriško požiūrio. Man, vokietei, jos dizainas atrodė labai provokuojantis. Pirmą kartą pamačiusi jos šou Berlyne pamaniau, kad tai nerealu, išeina už mados pasaulio ribų. Negali sakyti, kad tai kostiumai, na, gal šiek tiek, tai būtybės iš kito pasaulio. Buvau sužavėta tuo, ką ji darė, ir tebesu.
– Niekada nesinorėjo išeiti, pakeisti darbo, išbandyti savęs kitur?
– Per du dešimtmečius pasikeitė ne tik mados pasaulis – labai pasikeičiau ir aš, ir tas darbas, kurį dirbu. Keičiasi ir taisyklės. Pavyzdžiui, elektroninė prekyba mados pasauliui padarė didžiulę įtaką, nes drabužis pirmiausia turi patraukliai atrodyti ekrane. Dėl to, mano nuomone, mada pasikeitė. Taip pat tai supaprastino modelius, nes drabužis turi tikti, juk internetu perkama nesimatavus. Žinoma, gali pasimatavęs grąžinti, bet konstrukcijos požiūriu modeliai tampa daug pa-prastesni.
Keičiasi ir pirkėjų požiūris. Kolekcijas jie gali pamatyti mobiliuosiuose telefonuose, kompiuterio ekrane, daugybėje filmų. Vartotojų įpročiai pasikeitė. Ir dar keisis. Mes stovime ant didelių permainų slenksčio.
Keisti darbą norėjau, tačiau pastaruoju metu laisvalaikiu pasinėriau į savarankišką kūrybinę veiklą, kuriu foto- ir vaizdo instaliacijas, įtraukdama ir skulptūrą, dokumentinius filmus – taip save realizuoju kitoje plotmėje.
