Geidulingą Marilyn Monroe gyvenimą pasiglemžė paslaptis, kuri verčia išsižioti

Nors oficiali kino žvaigždės mirties priežastis – savižudybė perdozavus vaistų, sklando įtarimai, kad galimai JAV prezidentą Johną Kennedy ir jo brolį Robertą suviliojusi M.Monroe buvo nužudyta bei į kapus nusinešė geidulingų fantazijų aprėptų įtakingų Amerikos vyrų atskleistas paslaptis.

Šių metu birželio 1–ają ji būtų šventusi 91-ąjį savo gimtadienį. 

Tačiau 1962 metais, sulaukusi 36 metų, ji buvo rasta negyva savo Los Andžele esančios vilos miegamąjame. Tą rugpjūčio 5-osios naktį aktorė paliko pasaulį, sukrėstą ir gedintį šios žinios. Tokia naujiena netrukus spėjo apaugti įvairiomis sąmokslo teorijomis, pagardintomis nesutampančiais liudytojų parodymais, dingusių bylos dokumentų bei paslaptingomis, pavojingomis ir intriguojančiomis aktorės gyvenimo vingrybėmis.

Atliktų toksiloginių tyrimų metu M.Monroe kraujyje aptiktas didelis migdomųjų kiekis. Išvada – tikėtina savižudybė.

Kodėl ji galėjo ryžtis šiam žingsniui? Kaip ji praleido paskutines savo gyvenimo valandas ir kokios žaizdos žiojėjo šios kino žvaigždės širdyje?

Anot M.Monroe tvarkytojos Eunice Murray, tariamos savižudybės naktį aktorė buvo užsirakinusi savo kambaryje. Iš jo sklido šviesa. Tai jai pasirodė keista, todėl tvarkytoja pasibeldė į duris, bet atsako nesulaukė. E.Murray pažvelgė pro miegamojo langą ir išvydo kraują stingdantį vaizdą – Holivudo žvaigždė keistai gulėjo lovoje – taip, tarsi būtų be sąmonės.

Tvarkytoja iškvietė M.Monroe psichiatrą Ralphą Greensoną, besirūpinusiu aktore po kelių nesėkmingų mėginimų nusižudyti.

Įdomu tai, kad šis savo pacientę, išsekusią, atstumtą ir įniršusią, matė ir paskutinę jos gyvenimo dieną. Jis atvyko po to, kai pas ją apsilankė Robertas Kennedy. Su pastaruoju aktorė stipriai susibarė. Kalbama, net susimušė.

Nors M.Monroe net keturis kartus mėgino nusižudyti, pas ją apsilankęs gydytojas išvyko ramia širdimi. Vėliau policijai jis aiškino, kad tą dieną psichologinė garsios moters būklė neatrodė tokia bloga, kokią jis yra ne kartą stebėjęs.

Rugpjūčio 5-osios naktį, praėjus apie pusvalandžiui po vidurnakčio, jam paskambino namų tvarkytoja ir papasakojo apie savo nuogastąvimus dėl keistai gulinčios M.Monroe.

Į vilą atlėkęs psichiatras išdaužė miegamojo langą ir įlipęs pro jį į vidų, rado žvaigždę negyvą. Po to iškviestas gydytojas Hymanas Engelbergas pasirašė mirties liudijimą

Policijos iškvietimas į M.Monroe vilą užregistruotas 04:25 val. Įdomu tai, kad nors iš pradžių apklausti namų tvarkytoja ir psichiatras tikino M.Monroe negyvą radę apie 00:30 val., vėliau parodymus jie pakeitė ir kalbėjo, jog tai įvyko apie 03:30.

Tokių pačių žingsnių ėmėsi ir mirties liudijimą pasirašęs gydytojas H.Engelbergas. Nors jis teigė, kad į vilą galėjo atvykti tarp vidurnakčio ir pirmos valandos, vėliau laiką jis pakeitė ir pasakojo, jog tai įvyko gerokai vėliau, nes kai pasirašė dokumentą, laikrodis rodė 03:50 val.

Kodėl šie trys liudininkai pakeitė savo parodymus? Ar jie galėjo susitarti? Pareigūnai turėjo savo versiją – taip pasielgta specialiai siekiant sutrumpinti laiką nuo kūno radimo iki užregistruoto iškvietimo. Tačiau oficialiai patvirtinus savižudybę, šie įtarimai siubliuško ir buvo numesti į bylos pašalius kaip neišaiškinta, tačiau ir nereikšminga smulkmena.

Tuščių tablečių buteliukai ant spintelės šalia M.Monroe lovos. Tokį vaizdą išvydęs pirmasis policijos pareigūnas Jackas Clemmonsas atvyko po daugiau nei pusvalandžio, kai aktorės gydytojas jau buvo paskelbęs ją mirusia.

J.Clemmonso dėmesį sukaustė tai, jog ant tos pačios spintelės nebuvo jokios vandens stiklinės. Ar M.Monroe 60 migdomųjų tablečių, nupirktų paskutinę jos gyvenimo dieną, ėmė ir suvalgė neužgėrusi nė lašelio vandens? Vargu, ar tai tikėtina.

Be to, pasak pirmojo ją išvydusio policijos pareigūno, tariamai nusižudžiusios moters kūnas riogsojo nenatūralioje padėtyje – tarsi prieš tai ji būtų buvusi pakelta ir paguldyta. 

Keista, tačiau įtarimų sukėlė ir itin tvarkingas kambarys. Patyręs J.Clemmonsonas įsitikinęs, kad tokia tvarka, kokią jis pamatė tą naktį M.Monroe kambaryje, savižudžiams paprastai nėra būdinga.

1962 m. rugpjūčio 4d., po kurios garsi aktorė, jei tikėsime oficialia savižudybės versija, savo noru pasitraukė iš gyvenimo, JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Amerikos prezidento brolis Robertas Kennedy oficialiai buvo San Franciske. Panašu, melavo, nes išties dar tądien jis lankėsi kino žvaigždės namuose Los Andžele. Tiesa, šį faktą jis neigė iki pat savo mirties.

Tačiau jį patvirtino ne tik namų tvarkytoja E.Murray, bet ir jos žentas Normanas Jefferies, matęs net smurtu pasibaigusį ginčą tarp M.Monroe ir R.Kennedy.
 
Koks buvo JAV prezidento brolio ir, vieša paslaptis, garsios aktorės meilužio vizito tikslas? Ar jis galėjo prisidėti prie M.Monroe mirties? 

Kalbama, kad 1954 metais ji nusipirko storą, raudona oda įrištą sąsiuvinį, kuriame ryžosi užrašyti visas savo intymaus gyvenimo paslaptis.

Tarp jų – ir tos, kurias aktorei papasakodavo aukštus postus užimantys, didžiulę įtaką visoje JAV įgiję vyrai. Akivaizdu, kad M.Monroe dienoraštis tapo išties neparankus daugeliui asmenų.

Viena tokių paslapčių sukosi apie Fidelį Castro, kurį norėta nunuodyti lėtai, bet efektyviai veikiančiais nuodais, įmaišytais į maistą. Panašu, kad toks slaptas ir gudrus planas, gimęs aukštų vyrų galvose, taip pat atsidūrė šiame paslaptingame raudoname sąsiuvinyje.

M.Monroe ėmėsi šantažo. Ji grasė per žiniasklaidą paskelbsianti visam pasauliui savo dienoraštyje surašytas smulkmenas, jei tik R.Kennedy jos neves. 

Holivudo pažiba anksčiau rutuliojo santykius su JAV prezidentu D.Kennedy, bet suprato, kad šiam ji beveik nerūpi.

Panašu, dienoraščio turinys tapo kompromituojančiu visą JAV valdančią šeimą, į savo ratą beveik neįsileidusioje nieko, kas galėjo jai kaip nors pakenkti. 

Po to, kai M.Monroe palaikai atsidūrė morge, tas sąsiuvinis paslaptingai dingo kartu nusinešęs ir intymias gariausios XX a. kino žvaigždės paslaptis.

„Savižudybė. Turbūt“ , - štai tokia M.Monreo mirties toksikologinės ataskaitos išvada.

Policijos pareigūnai atkreipė dėmesį į dar vieną smulkmeną – prarijęs 60 migdomųjų tablečių, žmogus turėtų vemti, tačiau M.Monroe kambaryje jokių vėmimo pėdsakų taip pat nepastebėta.

Skrodimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad kūno viduje nėra ir nuo to migdomojo vaisto skrandyje ar žarnyne atsirandančių geltonų išskyrų.

Imta svarstyti, pro kurią organizmo dalį pateko M.Monreo pražudę vaistai. Susitelkta ties versija, kad tai galėjo nutikti per injekciją išangėje, nes oda apie ją buvo sudirginta. Išimti vidaus organai galėjo padėti nustatyti, ar medikamentai pateko į kūną injekcijos pavidalu. Jie buvo nusiųsti į kitą skyrių, tačiau jame... pasimetė. Ar galėjo dingti atsitiktinai?

Kūną skrodęs jauniausias darbuotojas turėjo užbaigti darbą. Vienos spaudos konferencijos metu jo viršininkas patikino padaręs išvadą, jog M.Monreo mirė nuo pernelyg didelės dozės prarytų raminamųjų ir tai savižudybė. Tyrėjas, nors ir abejojęs tokia versija, nedrįso prieštarauti vadovybei.

Toksikologinės ataskaitos vietoje, kurioje reikia nurodyti mirties priežastį, jis pažymėjo „savižudubė“, o šalia prirašė žodį „turbūt“.
Turbūt nusižudė.